Asteroidai – nuo pirmojo stebėjimo iki tūpimo ant jų paviršiaus
Asteroidų atradimas
Nuo 2006 metų asteroidas Cerera priskiriamas prie nykštukinių planetų. NASA nuotrauka
Pirmąjį asteroidą 1801 metais atrado G.Piazzi ir po svarstymų su kolegomis pavadino Cerera (Ceres buvo senovės romėnų žemdirbystės deivė). Vėliau pastebėta daugiau tokių Saulės sistemos objektų, orbituojančių maždaug erdvėje tarp Marso ir Jupiterio, tad 1850-ais nutarta vadinti jų sambūrį asteroidų juosta.
Pasak VLE: asteroidai (gr asteroides – žvaigždiškas) – nedideli iki 1000 km skersmens Saulės sistemos kūnai, skriejantys elipsinėmis orbitomis; apie savo ašį sukasi per 5-6 val; mažesni 30 m – vadinami meteoroidais. Kometos (gr kometes – uodegota žvaigždė) – 1-20 km skersmens asteroidai, ties kuriais praskriejant arčiau Saulės susidaro švytinti skraistė ir uodega.
Mūsų laikais asteroidai tiriami iš arčiau erdvėlaiviais ir astroskopais. Atrasti jau 730 tūkst objektų, o vien 2016-ais registruoti 47 tūkst. naujų. Spėjama juostoje esant 1,1-1,9 mln (didesnių nei 1 km). Tolimesnėje 4,5-7,5 Tm Kuiper Belt zonoje – bent 100 tūkst, o Oorto debesyse, toliau 300 Tm – gal trilijonai.
Artimieji tyrimai
2021-ais patikslinti tyrinėtų asteroidų duomenys, pvz Cereros o939 km ir 2,2 t/m3 tankis; Psychės o223 km ir 3,9 t/m3. Link pastarosios ruošiama ekspedicija, tyrinėsianti spektroskopiškai ir išbandysianti optinį ryšį kosmose. Vestą (o525 km), ir Cererą iš arčiau tyrė erdvėlaivis Dawn (1,2 t 1,6×1,2×1,7 m 10 kW 3×90 mN joniniai varytuvai ir 12×0,9 N hidrazininių). Jis 2011-ais suko 240…680 km orbitas aplink Vestą ir sukaupė duomenis geologiniam vestalapiui, o 2015-ais – 35 km…0,37…52 Mm orbitas aplink Cererą bei atsiuntė duomenų Cereros albumams. 380 Gm nuo Žemės atrastas asteroidas tapo dar viena Europa (o303 km), gi o253 km Silvija turi du mėnuliukus Romulą ir Remą.
OSIRIS-Rex (2,1 t 2,43×2,43×3,15 m 3 kW; Lockheed Martin kūrinys) komandos dalyviai Sir Brian May ir Dante Lauretta išleido asteroido Bennu (o500 m 190 Gm orb 436 parų periodu) 3D vaizdų albumą „Anatomy of an asteroid“. Šis erdvėlaivis nuo 2018-jų tyrė Bennu iš 1,6 km atstumo 5-iais prietaisais, 2020 06 28 „palietė“ paviršių, paimdamas 60 g grunto, 2023 09 24 pargabens Žemėn (parašiutu nuleis Utah valstijon) ir lėks link Žemei pavojingo asteroido Apophis (o340 m), pralėksiančio pro Žemę 2029-ais 31 Mm nuotoliu. Beje, pakeliui 2017-ais paveikslavo asteroidą Viktorija (271-426 Gm orb 178 K).
Japonų Hayabusa-2 (Sakalas 0,59 t 2×1,6×1,25 m) 2018-ais į asteroidą Riugu (920 m 144-211 Gm orb) nutupdė 2 robotizuotus šokliukus, tyrusius paviršiaus savybes (1,2 t/m3), bet vandens neaptikusius.
2014-ais Rosetta (3 t 2,8×2,1×2 m 850 W) analogiškai tyrinėjo 3-5 km dydžio Čiuriumovo-Gerasimenkos kometą. Į 180-230 K temperatūros paviršių nutupdė 100 kg tyriklį Filą ir 2016-ais nutūpė pati. Dar 1682-ais E. Halley stebėjo savą kometą ir kartu su I. Newton apskaičiavo jos orbitą bei 76 metų periodą.
New Horizons ir smūgiai į asteroidą
Pralėkęs 2015-ais Plutoną 12,5 Mm atstumu, erdvėlaivis New Horizons 2019 rugsėjo 1 pasiekė o34 km dydžio tolimiausią objektą Arrokoth. Jis nuo Žemės lekia 4,1 Tm atstumu ir dar vadinamas arba Ultima Thule. Vėliau New Horizons iš 8 Tm stebės Uraną bei Neptūną. Ten vykstančių audrų ir kitų reiškinių cikliškumas lyg sutampa su Saulės aktyvumo 11 metų periodu.
Asteroido Dimorphos mėnulio Didymos orbitos „pataisą smūgiu“ 2022-jų rugsėjį paveikslavo Turino Argotec kubsatas LICIACube. Į Žemę atkeliavo 627 vaizdai.
1350 kg su 500 W dviem skritulinėmis o7 m Saulės baterijomis trojėnų tyriklis Lucy paleistas 2021 spalyje. Stumiamas 1×458 N, 6×22 N ir 8×1 N varytuvų jau artėja prie 4 km dydžio asteroido Donaldjohanson. Vėliau aplankys 5 trojėnus ir pasieks net tolimiausią 127 km didumo asteroidą Patroclus.