Teoretikas Jurij Kondratiuk, iki 1920-jų Aleksandr Šargej, jo gyvenimo istorija ir indėlis į astronautiką bei Apollo skrydžiai
Rusų valdžioms netikęs ir jų ignoruojamas Jurij Kondratiuk gimė 1897-ais Poltavoje švediškai žydiškoje šeimoje. Jo seneliai iš tėvo pusės iki 1870-jų gyveno Plungėje.
Anksti likęs našlaičiu, Aleksandr Šargej mokėsi Poltavos gimnazijoj ir jau ten pradėjo savo kosminius užrašus 4 sąsiuviniuose. Po gimnazijos baigimo 1916 metais mokėsi ir Peterburgo Politechnikos institute; iš kur buvo mobilizuotas 1916-ais karan. Vengdamas tarnybos Raudonojoje Armijoje bei norėdamas mokslo, 1921-ais tapo nuo tuberkuliozės mirusiu Kijevo universiteto studentu Jurij Kondratiuk ir slapstėsi Sibire. Dar 1919 m. jis svarstė pagrindinius kosmonautikos klausimus, išdėstydamas juos esė „Tie, kurie skaitys, kad statytų“.
Sukūrė kosminio lėkio į Mėnulį teoriją, panaudojant gravitacinius manevrus, ir trajektorijų skaičiavimo metodus. Sukaupęs medžiagą, paruošė rankraštį „Tarplanetinių erdvių užkariavimas” ir publikavo 1929 metais Novosibirske 2000 egzempliorių tiražų. Vėliau jis publikuotas tik 1964-ais T. Melkunov redaguotame rinkinyje „Pioniery raketnoj techniki“. Jau 1965-ais NASA išvertė į anglų kalbą.
Novosibirske suprojektavo ir pastatė 13000 tonų talpumo grūdų saugyklą „Mastodont“, o NKVD 1930-ais apkaltino jį kenkėjiška veikla. Saugykla statyboje apseita be vinių ir priteisė 3 metus lagerių. Iki kalėjimo spėjo savo lėšomis išleisti knygą „Zavojevanije mežplanetnych prostranstv“. Nuo 1941-jų savanoriu dalyvavo II-jame kare ir 1942-ais žuvo prie Oriolo. 2003-ais sukurtas dokumentinis kinofilmas „Trassa Kondratiuka“
1969-72 metais NASA pagal J. Kondratiuko schemas ir formules skaičiavo Apollo erdvėlaivių trajektorijas; 2014-ais J.Kondratiuk įrašytas kosminės šlovės salėn New Mexico astronautikos muziejuje.