Indijos kosminiai lėkiai nuo ISRO susikūrimo iki sėkmingo nutūpimo Mėnulio pietų poliuje.
Išmintis Mėnulio pietų poliuje
Startavęs iš Šriharikotos 2023 liepos 14 indų erdvėlaivis Čandrajan-3 (Chandrayaan) per 20 parų pasiekė Mėnulio 100 km orbitą ir atsiuntė iš ten vaizdų. Rugpjūčio 29-ją 1752 kg masės jo modulis Vikram sklandžiai nutūpė poliarinėj vietovėj, išridino 26 kg mėnuleigį Pragian (sanskrito kalba Išmintis). Išmintis jau pamatavo temperatūrą 56 oC paviršiuje bei -10 oC 8 cm gylyje. Žinant Mėnulio dieną galimą 120 oC karštį ir -130 oC šaltį naktimis, rezultatas nestebina. Regolito iš 0,004-1 mm dalelių grunte aptiko sieros oksido, kuris gal liudija buvus vandens, bei kitų žinomų cheminių elementų ir junginių. „Permiegojęs“ Mėnulio naktį Pragian gal pratęs veiklą nuo rugsėjo 22 dienos.
Maždaug 3470 km didumo ir 3,34 t/m3 tankio Mėnulis sukasi aplink Žemę elipsiška 356 000-40700 km orbita 1,023 km/s greičiu. Jo gravitacijos dėka vyksta Žemės vandenynų potvyniai, įlankose siekiantys iki 20 m ir atoslūgiai. 12740 km skersmens 5,5 t/m3 Žemė kartu su Mėnuliu sukasi aplink Saulę 147-152 mln km orbita 30 km/s greičiu. Saulės dydis yra 1.391 mln km, o tankis 1,41 t/m3.
ISRO tyriklis Chandrayaan
Čandrajan (sanskrito kalba Mėnulietis) projektui vadovauja P. Veeramuthvel (g 1976), inžinerijos magistras Tiruchirappalli universitete ir dr Madraso universitete. Kartu vadovauja ir „Indijos raketų moteris“ R. Shrivastava, talkinant M. Kumar. Čandrajan-1 ir Čandraja-2 prieš kelis metus nebuvo tokie sėkmingi. Čandrajan-2 tebeorbituoja apie Mėnulį 100 km aukštyje ir siunčia įdomių vaizdų. Viename jų – Apollo-11 tūpimo vietovės su modulio Eagle liekanomis. Džiaugdamiesi dabartine sėkme, indai Vikram tūpimo vietovę pavadino Shiv Shakti Point (dievo Šivos galia). Gi paskutinės astronautų ekspedicijos Apollo-17 vietovė buvo netoli aukščiausio 5 km kalno Mons Huygens.
Erdvėlaivis Čandrajan-3 sudarytas iš 3 dalių. 2,38 t 1 kW orbitinis modulis su 8 prietaisais; 1,47 t 650 W tūptuvas (pavadintas Vikram Sarabhai, Indijos „kosmoso tėvo“ garbei) ir 27 kg 50 W 6-ratis 1 cm/s greičio tyriklis Pragian. Tikimasi, kad per šią 14 parų Mėnulio dieną jie svariai papildys pažintinę veiklą, prie kurios prisideda net 5 kinų Čanje ervėlaiviai (2007-20 m.) bei japonų SELENE (nuo 2007) ir SLIM (Smart Lander Investigating Moon).
Indijos kosminėje organizacijoje ISRO nuo 1969-jų dirba žmonės (tarp jų 7 įžymios moterys) iš įvairių mokslinių įstaigų. Pavyzdžiui, IIIT – International Institute of Information Technology (Hyderabad); Thapar Institute of Engineering (Hyderabad); BMS College of Engineering (Bengaluru) ir t.t.
Saulės tyriklis
Rugsėjo 2 ISRO į Lagranžo L1 tašką išlėkdino 1400 kg masės Saulės tyriklį Aditya-L1, kuris talkins Parker‘iui mūsų žvaigždės tyrimuose. AP /„Scanpix“ nuotr.
Aditya, iš sanskrito kalbos – Saulė, keturis mėnesius lėks link Saulės ir tirs išorinius mūsų šviesulio sluoksnius. Turėdama Saulės teleskopą, 2 spektrometrus (didelės energijos ir mažesnės), Saulės vėjo ir plazmos analizatorius bei koronografą ir magnetometrą, Aditya-L1 kasdien siųs 1400 vaizdų. Programai vadovauja elektronikos magistrė N. Shaji, pasižymėjusi įvairių satų kūrimu.
Kitąmet Indija planuoja lėkdinti erdvėlaivį Gaganian į 400 km orbitą su 3 kosmonautais. Jie Indijoje vadinami vyomnautais, nuo sanskrito kalbos Vyom – kosmosas. Galbūt Indija ir jos pilotuojami lėkiai leis tapti 4-ja astronautine valstybe, turinčia pilną astronautinį ciklą nuo startūnų iki pilotuojamų skrydžių. Priminsime, jog tokios yra Rusija, JAV ir Kinija.
Prisimintas ir MOM (Mars Orbiter). Jis nuo 2014-jų 8 metus tyrinėjęs Marsą (atrado Argon-40 atomų) ir teikęs duomenų 400 mokslininkų iš 50 šalių.