Rengiantis į Marsą

Viking Lander 1

Rengiantis misijai į Marsą, atlieka daug pasiruošimo darbų Žemėje

Labiausiai ištirta o6,8 Mm didumo planeta Marsas orbituoja apie Saulę 206-227 Gm nuotoliu (1,5 karto toliau nei Žemė) 24 km/s greičiu 800 parų periodu. Trumpiausias atstumas tarp Žemės ir Marso būna kas dveji metai 56 Gm, kurį erdvėlaiviai įveikia per 9 mėnesius. Startuojant įsigreitinama iki 7,8 km/s (į žemą orbitą) ir vėliau dar pasigreitinama 3,9 km/s (iki 11,7 km/s).

Pirmieji Marso tyrimai

Pirmasis buvo 1962 metais Марс-1, po 9 mėn pralėkęs Marsą 193 Mm pro šalį, o 1971-ais Марс-2 pradėjo marsėjimo procesus, nesėkmingai tupdydamas tyriklį į paviršių. Keliom dienom vėliau 4,6 t masės Mарс-3 iš 1,5-211 Mm orbitos nutupdė 355 kg aparatą į Ptolemėjaus kraterį. Deja, po 14 s prarado ryšį. Marsėjimas truko 4 val, įlėkus atmosferon 5,8 km/s greičiu, lėtinantis parašiutu bei varytuviukais iki 30 m/s ir 30 m aukštyje stabdant varytuviuku.

Mars_23

Sovietiniai Марс-2 ir Марс-3 buvo identiški

Šis aparatas, parašiutas ir kitos liekanos 2007 metais pastebėti Mars Reconnaissance Orbiter (MRO) fotografijose. MRO prietaisas HiRISE pastebėjo žiemomis daugely vietovių sušalusio CO2 („sauso“ ledo), o vasaromis susidarant apvalių įgriuvų (Collapse Pit – gal nuo garuojančio ledo).

1964-ais Mariner-4 atsiuntė pirmuosius Marso vaizdus iš 9,8 Mm aukščio, o 1970-ais Mariner-9 kartografavo 85 % paviršiaus iš 1,4-17,9 Mm orbitos bei pateikė duomenų apie atmosferą ir regolitą. Mars Global Surveyor orbitavo 1997-2006 (nutrūko ryšys) bei sukaupė daug duomenų, o taip pat ir apie Fobą. 1976-ais nutupdyti Viking Lander 1 ir Viking Lander 2 600 kg aparatai, veikę 4 metus bei atsiuntę spalvotų ir panoraminių vaizdų.

1997-ais Pathfinder-Sojourner misija prasidėjo marsaeigių era. Nutupdytas 10 kg mažytis 6-ratis važiuoklis,  $278 mln vertės, turėjo 11 motoriukų po 3,2 W. Sojourner per 80 parų Ares Vallis vietovėje 1 cm/s greičiu nuvažiavo 100 m ir patvirtino mobilaus astronautinio tyriklio galimybes. 2004 metais Marse pradėjo veikti 185 kg 2,3×1,6×1,5 m Opportunity ir per 5498 paras nuvažiavo 45 km. Jo dvynys Spirit per 2269 paras nuvažiavo 7,73 km.

Opportunity 2004
Ryšys su Opportinity nutrūko 2018 birželio 10, Spirit veikė iki 2010 kovo 22 dienos

Curiosity 2012-2022

Curiosity Marso paviršiuje sėkmingai veikia 10 metų

Atominiai marsatyriai

2012-ais marsėjo jau atominis (Pu-238 jėgainė 125 W elektrinės ir 2 kW šiluminės galios) Curiosity (0,9 t ir 3,3 t tupdiklis, $2,5 mlrd), 3900 parų 27 km rida 4 cm/s greičiu tyrinėjantis Geilo kraterį (patikslino atmosferos sudėtį: 95 % CO2; 2,6 % N2; 1,9 % Ar; 0,16 % O2; 0,06 % CO).

2021-ais marsėdamas į Jezero kraterį irgi atominis Perseverance (1,03 t 3×2,7 m $3 mlrd) numetė paviršiun 78 kg volframo, suteikdamas galimybę InSight tyrikliui fiksuoti seisminį smūgį, ir jau per 720 parų nuvažiavo 3 km, o 1,8 kg $85 mln vertės marsasparnis Ingenuity (balandžio 19 d sukako pirmo skrydžio metinės)  įvykdė per 21 skrydi 7,2 km/h greičiais (viso 38 min trukmė ir 4,64 km ilgis).

Kinija į Marsą

Kinų marsaeigis Čžužun (Zhurong 0,24 t, 1,3 t tupdiklis) per 600 parų 1,5 cm/s greičiu įveikė 1,5 km. Šiemet turėjęs startuoti 6-ratis pravažesnis Rosalind Franklin (310 kg ir tupdiklis 827 kg) su gręžtuvu iki 2 m ir keliais spektrometrais bei neutroniniu jau išbandytas Atakamos dykumoj, bet sustabdytas dėl Rusijos karo Ukrainoje.

InSight seismometras SEIS (Seismic Experiment for Interior Structure) matavo per 600 drebėjimų. Pagal tai įvertino Marso paviršiaus plutos storį 24-72 km. Aptiko maždaug 10 km gylyje ribą tarp pakitusių nuo buvusių skysčių srautų struktūrų ir naujesnės plutienos. Planetos branduolys prasideda 1790-1870 km gylyje 5,7-6,3 g/cm3 tankiu. Marsas yra rekordininkas. Jame aukščiausias Saulės sistemoje kalnas – 26 km aukštuma nuožulniais kraštais. Jame yra ilgiausias 3 Mm kanjonas Mariner bei didžiausia o3,3 Mm Utopia Planitia įduba.

Pasiruošimas Žemėje

Startūnas Falcon 9 galėtų pasiųsti kapsulę Dragon į Marsą, bet Starship visais atžvilgiais, ypač tanklaiviniais būtų perspektyvesnis. SpaceX net rengia dvi startines aikšteles Deimos ir Phobos ant buvusių naftos gręžimo platformų Meksikos įlankoje, netoli Boka Čiko. Įrenginėjamas ir 140 m aukščio startinis bokštas Mechazilla su čiuptuvais tupiančiam Super Heavy (gal ir Starship‘ui).

Tebevyksta technikos tobulinimas: 33 Raptor varytuvai (ne 29 anksčiau planuoti) Super Heavy, siekiant 72 MN stūmos; 9 Raptor‘ai (ne 6) pačiam Starship; varytuvai naujinami termoatsparesnėmis degimo kameromis. Neseniai pristatydamas šią techniką, E.Musk pademonstravo būsimų kelionių Marsan variantus (ir su tanklaiviniais Starship‘ais). Bandomasis startas planuojamas šiemet gegužę, o į Marsą – 2025-ais.

O šiom dienom buvo sumontuotas visas startūnas Super Heavy B4 su Starship S20 – 119 m aukščio, 5000 t masės. Kuro įpilta nedaug, tik Mechazilla sistemų išbandymui. Starship vidaus 1100 m3 tūryje bus 40 dviviečių ir triviečių kajučių. 100 žmonių įgulai teks po 11 m3, o Sojuz erdvėlaiviuose – po 3,5 m3 vienam žmogui.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *