ESA (Europos Kosmoso Agentūra) taryba vienbalsiai nutarė sustabdyti bendradarbiavimą su Rusija. Anksčiau tekste „Orbitos: TKS ir atgarsiai” minėjome, jog misija ExoMars atšaukiama. Reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainon, ESA sustabdė planus paleisti Marso tyriklį ExoMars arba Rosalind Franklin 2022 rugsėjį Rusijos raketa. Tikėtina, lėkio nebus kitais ir dar kitais metais…
ESA jungia 22 Europos valstybes
ExoMars paleidimas Proton raketa atidėtas
ESA taryba kovo 17 d., vienbalsiai nubalsavo už bendradarbiavimo su Rusija „ExoMars“ misijoje sustabdymą. Motyvas buvo „šiuo metu neįmanoma tęsti bendradarbiavimo su Roscosmos“. „Labai apgailestaujame dėl žuvusiųjų ir tragiškų agresijos prieš Ukrainą pasekmių“, – sakoma pranešime. „Pripažindama poveikį moksliniams kosmoso tyrinėjimams, ESA visiškai palaiko Rusijai skirtas sankcijas.
Taryba nurodė ESA generaliniam direktoriui Josef Aschbacher pradėti „pagreitintą pramoninį tyrimą“, siekiant ištirti alternatyvas nuskraidinant Europos marsaeigį Rosalind Franklin į Marsą. Tai buvo neišvengiama po vasario 28 d. paskelbimo, kad „labai mažai tikėtina“ rugsėjo pabaigoje pradėti misiją iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane dėl Europos sankcijų Rusijai, atsakant į jos invaziją Ukrainon. Rusija ExoMars misijoje turėjo nulėkdinti marsaeigį iki planetos ir jį nuleisti į paviršių platforma „Kazačok“. Pareiškime neminimas tolesnis platformos likimas.
Lėkio alternatyvos
ESA sprendimas reiškia, kad marsaeigio paleidimas bus atidėtas bent iki 2024 metų ir galbūt vėliau. Dar neaišku, kokių priemonių imsis Europos Kosmoso Agentūra ir ar reikės ieškoti pakaitalo nuleidimo platformai. Ar bendradarbiavimo sustabdymas misijai ExoMars pareikalaus papildomų išlaidų, ar tai turės poveikį kitoms ESA programoms? Pareiškime taip pat kalbama apie vasario 26 Rusijos sprendimą sustabdyti startūno Sojuz paleidimus iš Prancūzijos Gvianos. Apie tai jau rašyta tekste „Rusija, Kuru ir Starlink” – kelios Europos misijos yra nežinioje: du Galileo navigaciniai satai, Euclid kosminė observatorija, EarthCARE Žemės stebėjimo observatorija ir Prancūzijos žvalgybos palydovas.
ESA pareiškime teigiama, kad J. Aschbacher „iniciavo galimų alternatyvių paleidimo paslaugų šioms misijoms vertinimą, kuris apims pirmųjų veikiančių Ariane 6 skrydžių peržiūrą“. Pirmasis „Ariane 6“ lėkis, numatytas 2022 antrąjį pusmetį, turėtų iškelti keletą nedidelių privačių ir mokomųjų erdvėlaivių bei instrumentų, o taip pat didelių matmenų maketą.