Nors gyvuoja tik 5 metus, lietuvių gyvybės mokslų startuolis „Delta Biosciences“ jau vykdo tokius projektus, apie kuriuos kiti tik svajoja. Rugsėjį įmonė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Jungtinės Karalystės kosmoso agentūra, tačiau partnerių sąraše ir kitos kosmoso srities organizacijos, tarp kurių NASA bei Europos kosmoso agentūra (EKA). Šiuo metu įmonė ruošiasi unikaliai misijai, kurią įgyvendinant į Žemės orbitą 3 metams bus išsiųsti lietuvių kuriami vaistai astronautams.
Įmonės bendrakūrėjis Dominykas Milašius LRT.lt pasakoja, kad vaistų stabilumas, saugumas ir efektyvumas kosmose yra labai didelė problema, į kurią šiuo metu gilinasi labai nedaug mokslinių institutų ir kompanijų.
„Šiuo metu turbūt esame tarp 20 pasaulyje veikiančių aktyvų tyrimų grupių. Ir dar, sakyčiau, esame tarp 10–20 kompanijų, kurios dirba prie gyvybės mokslų testavimo kosmose“, – teigė D. Milašius.
„Delta Biosciences“ bendrakūrėjis Dominykas Milašius ir įmonės mokslo vadovas Edvinas Orentas | V. Raupelio / LRT nuotr.
Astronautus veikia itin stipri radiacija
Tarptautinė kosminė stotis (TKS), kuri yra NASA, „Roscosmos“, EKA, Japonijos ir Kanados kosmoso agentūrų projektas, skrieja 370–460 km aukštyje Žemės orbitoje.
Per 6 mėnesių trukmės misiją TKS astronautai patiria apie 250 kartų didesnę suminę radiacijos dozę, nei būdami jūros lygyje. Tai maždaug atitiktų per dešimtį kompiuterinės tomografijos procedūrų gautą dozę, anksčiau LRT.lt sakė astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas. Tokia stipri radiacija lengviau pažeidžia DNR, dėl ko atsiranda mutacijų ir vystosi vėžys. Be to, ji veikia širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemas.
Tiesa, TKS vis dar yra Žemės magnetinio lauko burbule, todėl nuo didelės dalies radiacijos astronautai vis dar yra apsaugoti. To nebebus, kai jie tols nuo Žemės keliaudami link Mėnulio, Marso ir pan. Tad vienas pagrindinių mokslininkų uždavinių, ruošiantis ilgoms kosminėms misijoms, apsaugoti astronautus nuo itin stiprios radiacijos.
Prie šios problemos sprendimo prisideda ir „Delta Biosciences“. Įmonė kuria nuo radiacijos astronautus galinčius apsaugoti vaistus.
D. Milašius pasakoja, kad startuolis bendradarbiauja su radiacijos ekspertais, tarp kurių ir prestižinis Vokietijos radiacijos institutas „GSI Helmholtz Centre for Heavy Ion Research“. Kitais metais įmonė kartu su GSI planuoja įgyvendinti kelis eksperimentus, kuriuose bus tikrinamas lietuvių sukurtų nuo radiacijos astronautus turinčių apsaugoti vaistų stabilumas, saugumas ir efektyvumas.
Vaistai kosmose degraduoja
Intensyvi radiacija kosmose veikia ne tik astronautus, bet ir vaistus, kuriuos jie vartoja. Vidutiniškai 8 kartus per metus TKS gyvenantys astronautai ir kosmonautai gauna maisto produktų, moksliniams eksperimentams reikalingų įrankių ir kitų daiktų papildymą. Tarp jų ir vaistinėlių.
„Tose vaistinėlėse yra apie 100 molekulių, kurias mes visi galime nusipirkti vaistinėje. Tai yra greitosios pagalbos medicina, visokie nuskausminamieji, kartais antibiotikai“, – sako D. Milašius.
Pašnekovas pastebi, jog yra nustatyta, kad kosmose dėl padidintos radiacijos vaistai greičiau degraduoja.
„Mokslininkai per pastaruosius 3–5 metus yra atradę, kad adrenalinas – tokie epinefrino vaistai, [kosmose] turi labai labai trumpą galiojimo laiką ir nustoja veikti. Ibuprofenas, remiantis mokslinėmis publikacijomis, tampa toksišku po daugiau nei šimto ar poros šimtų dienų kontakto su kosmoso radiacija. Ir netgi paprasti antibiotikai ar kiti vaistai pasidaro labai nestabilūs – kartais veikia, kartais neveikia“, – aiškina pašnekovas.
„Delta Biosciences“ bando patobulinti astronautų vartojamus vaistus. Vienas iš kelių variantų, kaip tai galima padaryti, tai papildyti vaisto veikliąją medžiagą papildomais junginiais, kurie pailgina medikamento galiojimo trukmę.
„Jei perkame ibuprofeno tabletę, tai tabletėje yra keletas medžiagų, iš kurių viena yra aktyvusis farmacinis ingredientas – ibuprofenas, ir keletas kitų medžiagų, kurios, pavyzdžiui, stabilizuoja ibuprofeną, suspaudžia į tabletės formą, padaro jį baltą ir pan. Tai mes žaidžiame su tomis priemaišomis, kurios yra vadinamos eksipientais tam, kad pailgintume to aktyviojo ingrediento apsaugą, kad jis galėtų ilgiau išlikti stabilus“, – LRT.lt komentavo D. Milašius.
Tačiau pailginti vaisto stabilumą galima ne tik pridedant papildomų cheminių medžiagų. Anot D. Milašiaus, įmonė taip bando keisti ir vaistų pavidalą.
„Kadangi radiacija greičiau veikia skystus cheminius junginius, tai tam tikrus vaistus mes pakeičiame ir padarome, pavyzdžiui, liofilizuotais arba miltelių pavidalo ir taip irgi savotiškai ilginame jų gyvavimo laiką“, – sako lietuviško startuolio bendrakūrėjis.
Unikali misija 2026 metais
2023 metais įmonė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Europos kosmoso agentūra ir kitąmet į Tarptautinę kosminę stotį eksperimentams skraidins 100 skirtingų cheminių molekulių, tarp kurių įmonės sukurti naujo pavidalo vaistai (pvz., liofilizuoti), vaistai, papildyti galiojimo laiką ilginančiais junginiais, taip pat – įmonės vystomi ir komerciškai prieinami vaistai nuo radiacijos.
Be to, siekiant fundamentaliai išsiaiškinti, kaip vaistai degraduoja kosmose, į TKS kils ir įprasti greitosios pagalbos vaistai (pavyzdžiui, ibuprofenas, epinefrinas) bei kitos papildomos medžiagos, randamos Tarptautinės kosmoso stoties vaistinėlėje, astronautų protokoluose esantys vitaminai ir maisto medžiagos.
3 metus kosmose bus stebimas visų šių cheminių medžiagų degradavimas, t. y., kokiu greičiu jos yra dėl kosmoso radiacijos.
„Bandysime patvirtinti, kad turime tam tikrų priešnuodžių nuo tos radiacijos sukeltos degradacijos, kad galime pailginti tų vaistų, molekulių, maisto, vitaminų ir kitų cheminių kategorijų gyvavimo laiką“, – pagrindinį misijos tikslą įvardija D. Milašius.
Testuos britų kurtus vaistus nuo senėjimo
Praėjus maždaug metams nuo tada, kai lietuviai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su EKA, pasirodė dar viena naujiena – „Delta Biosciences“ tapo pirmąja įmone Europoje, pakviesta į NASA „Space-H“ akceleratoriaus programą.
2012 metais įkurta NASA „Space-H“ programa skiria dėmesį naujoms autonominėms sveikatos ir medicinos sistemoms, reikalingoms Mėnulio ir Marso misijose, taip pat komerciniams keliautojams kosmose, ilgiau būnantiems žemojoje Žemės orbitoje.
Į šią programą, be lietuvių įmonės, atrinkta dar 11 tarptautinių kosmoso sveikatos bendrovių, tarp kurių ir britų „LinkGevity“. Ši įmonė kuria medikamentą, stabdantį nekontroliuojamą ląstelių žūtį (nekrozę), bei siekia ji pristatyti kaip pirmąjį pasaulyje vaistą nuo senėjimo.
2025 m. rugsėjį lietuvių startuolis, „LinkGevity“ ir JK kosmoso agentūra pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir kartu vykdys projektą „Astro-SANITAS“ – Stable Anti-Necrotic for In-space Tissue Augmentation and Survival“ (liet. Stabilus antinekrotinis preparatas audinių stiprinimui ir išlikimui kosmose).
„Su „LinkGevity“ dirbame virš metų, susipažinome būtent per NASA „Space-H“ programą ir vis susitikdami skirtinguose renginiuose bei pasidalindami įžvalgomis apie kosmosą, pamatėme, kad jų nekrozę stabdantys vaistai turi labai įdomų pritaikomumą kosmose“, – pasakoja Dominykas Milašius.
Kosmoso įtaka organizmams
Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad kosmose biologiniai organizmai sensta greičiau nei Žemėje. Ir tai yra aktualu ne tik į tolimas misijas besiruošiantiems astronautams, bet ir kalbant apie medikamentų testavimą gyvuose organizmuose Žemės orbitoje. Pagreitintas senėjimas leidžia greičiau matyti rezultatą kosmose užaugintuose vaistų testavimui skirtuose biologiniuose modeliuose (pavyzdžiui, ląstelėse, mažytėse kirmelėse Caenorhabditis elegans ar net pelytėse) bei greičiau kosmose auginti transplantacijoms Žemėje skirtus organoidus (mėgintuvėlyje sukurtus supaprastintus ir daug kartų sumažintus realių organų modelius – LRT).
„Tikima, kad kosmose organoidai užaugtų ne tik greičiau, bet ir gražesnės trimatės formos (t. y. efektyvesni) – nes Žemės trauka „suspaudžia“ organoidų augimą į labiau dvimatį kūną. Tokie efektyvesni modeliai padėtų spręsti transplantacijos Žemės pacientams problemas, kurios itin didelės ir dėl prieinamumo (tiekimo grandinė) bei kompatibilumo (atmetimo reakcija)“, – kalba D. Milašius.
Visgi organoidai yra labai jautrūs net ir ant Žemės. Tad siekdami apsaugoti organoidus ir pailginti jų gyvavimo laiką kosmose geresniems ateities vaistų tyrimams, lietuviai suformavo partnerystę su britais, kuriančiais senėjimą stabdančius vaistus. Bet visų pirma reikia patikrinti, ar jie kosmose išvis veiks – tai ir yra pagrindinis „Astro-SANITAS“ projekto tikslas.
„Šito projekto rėmuose mes kaip „Delta Biosciences“ padedame paruošti kosminę misiją, kurios metu patikrinsime ir validuosime antikerotiko pritaikymą organoidų gyvybingumui ilgoje perspektyvoje“, – sako S. Milašius.
Dominykas Milašius | V. Raupelio / LRT nuotr.
Tad kitais metais 3 metų trukmės misijoje lietuviai tikrins ne tik savo sukurtų nuo radiacijos apsaugančių medikamentų, bet ir britų vystomų vaistų nuo senėjimo veiksmingumą.
Cheminių medžiagų bandymai
Ir tai dar ne viskas – D. Milašiaus teigimu, įmonė turi sutartis ir su kitomis pasaulio įmonėmis, kurios, kaip ir britai, patikėjo lietuviams kosmose išbandyti savo chemines medžiagas.
„Ruošdamiesi Europos kosmoso agentūros misijai pastebėjome, kad labai gerai sukūrėme angliškai vadinamą payload, tai yra krovinį arba tą eksperimentinį krovinį į kosmosą. Be to, pamatėme biotechnologijų ir farmacijos pramonės poreikį kartu su mūsų EKA misija pakelti į orbitą ir kitų įmonių vaistus arba chemiją, pasižiūrėti, kaip ji ten veikia, testuoti jos stabilumą, saugumą, ir tolesnėse misijose – efektyvumą, – kalba D. Milašius. – Tai čia yra tas mūsų bendradarbiavimas su „LinkGevity“ ir JK kosmoso agentūra bei keliomis kitomis įmonėmis iš viso pasaulio, kur mes tampame jų Payload Integration Manager ir jų misijų partneriu būtent tam, kad sukurtume eksperimentą ir pakeltume jų chemiją į kosmosą, o kosmose surinktus duomenis galėtume panaudoti Žemėje toliau tobulinant jų junginius.“
Vaistai galės būti pritaikomi ir Žemėje
D. Milašius LRT.lt pasakoja, kad misijos kosmose rezultatai gali būti naudingi ir Žemėje. Žinant skirtingų vaistų degradacijos profilį bei pritaikant įmonės vystomas nuo radiacijos apsaugančias molekules, galima bus kurti veiksmingesnius vaistus vėžiu sergantiems žmonėms, kuriems taikoma radioterapija. Tai gali būti pritailoma taip pat kariams, kurie gali susidurti su radiacijos nutekėjimo problemomis, bei kitiems ekstremaliose sąlygose dirbantiems žmonėms.
Be to, sugalvojus, kaip pailginti vaistų galiojimo trukmę, taip dažnai nereikėtų rūpintis vaistinėlės papildymu, ypač atokiau gyvenantiems žmonėms.
„Šitos žinios apie eksipientus (vaisto galiojimo trukmę, stabilumą ir kt. savybes pagerinantys cheminiai priedai – LRT) yra labai naudingos tuomet, kai yra sunkiau gauti vaistų. Pavyzdžiui, Amerikoje, Teksaso valstijoje, labai didelis kiekis žmonių gyvena toliau nei 3–4 valandos nuo oro uosto, – sako D. Milašius. – Tai reiškia, kad jiems yra sunkiau gauti vaistų, kuriems reikalingas šaldymas. Tai dėl to, jeigu mes galėtumėme turėti [vaistų] versijas, kurias būtų galima ilgiau laikyti ne šaldytuve, mes galėtumėme sutaupyti, kaip žmonija, daugiau laiko, jėgų ir resursų.“
Planuoja daugiau misijų
D. Milašius sako, kad 3 metų kosmoso misija, kuriai įmonė šiuo metu intensyviai ruošiasi, turėtų prasidėti 2026 birželį arba liepą. „Tie metai bus mums labai svarbūs, nes pradėsime pirmąsias kosmoso misijas ir įgysime Flight Heritage. Industrijoje taip vadinama kosmoso skrydžio patirtis, kurią nėra taip lengva gauti. Įsitvirtinsime kosmoso industrijoje ir tada toliau dirbant stengsimės leisti daugiau misijų su skirtingais profiliais“, – užsimindamas apie ateities planus užbaigia „Delta Biosciences“ bendrakūrėjis Dominykas Milašius.
Originalus tekstas publikuotas lrt.lt tinklapyje,
teksto autorius Elizabet Beržanskytė, LRT.lt