Ar mes vieninteliai Visatoje ? Klausimas senas, kaip ir domėjimasis dangaus paslaptimis
Juodųjų skylių šokis. NASA iliustracija
Aiškėja visatos begalybė ne tik erdvumu (jau matom beveik 100 mlrd šviesmečių tolumas) bet ir kosminių objektų įvairove. Trilijonai galaktikų su žvaigždėmis, planetomis ir mėnuliais bei anksčiau neįtartais kvazarais, magnetarais, pulsarais, net niekaip neįžiūrimomis juodosiomis skylėmis. Atradimus greitina naujoviški astroskopai (kosminiai teleskopai) Webb (6,5 t), Hubble (11 t), Euclid, Herschel, Plank ir kt (net kubsatiniai). Artimą kosmosą – mūsų Saulės sistemą – tiriame astronautiškai pilotuojamais erdvėlaiviais ir robotizuotomis ekspedicijomis. Du Voyager‘ai pralėkdami tyrė planetas, mėnulius bei asteroidus ir netrukus pasieks Oorto debesį. New Horizons atsiuntė duomenų apie tolimuosius Plutoną su Charonu bei Ultima Thule.
Gyvybė
Tačiau menksta viltys atrasti gyvybės, juolab į mus panašių protingų būtybių. Gyvybė – buvimas organizmu, gebančiu maitintis, augti, daugintis ir prisitaikyti prie aplinkos. Esant palankioms sąlygoms Žemėje gyvybė kilo iš neorganinių medžiagų – azoto, metano, anglies oksidų, amoniako, vandenilio ir vandens garų prieš 4 mlrd metų (rasta 3,8 mlrd m senumo fosilijų su bakterijų pėdsakais).
Gyvūnai – daugialąsčiai organizmai: bestuburiai, žinduoliai, ropliai, paukščiai, žuvys, varliagyviai, net lėtūnai (tardigrades), išlaikantys gyvumą -272 oC temperatūroje.
Žmogus (homo sapiens) evoliucionuoja jau 250 tūkst metų; mąstantis ir kalbantis – apie 60 tūkst m, o rašantis – tik 6 tūkst m. Jo gyvybė – nuostabi: kiekvieną sekundę kūnas užaugina 1 mln naujų ląstelių (100-250 nm didumo), o senos nunyksta medžiagų apykaitoje.
Skaitlingiausia gyvybė yra neląsteliniai parazitai virusai (20-300 nm mažumo), prasiskverbiantys į gyvų ląstelių vidų ir jas marinantys. Bakteriofagai plinta ir dauginasi net vienaląstėse bakterijose (1000 nm), bacilose bei vibrionuose.
Nors dar nepažinom visų Žemės gyventojų, ypač vandenynų gelmėse, Antarktidos polediniuose ežeruose; skubėjome jų ieškoti kitose Saulės sistemos planetose (gal fantastinės literatūros „ateivių“) ir net mėnuliuose. Vien Veneron 1962-2014 metais lėkė 25 astronautinės ekspedicijos (be žmonių): 15 sovietinių, 9 iš JAV ir 1 iš ES. Jokios gyvybės neaptiko, bet tyrė atmosferą ir paviršių, įsitikino nesant palankios gyvenimui aplinkos. Venerlapyje dabar yra net lietuviškų pavadinimų – Undinės lyguma, Vaivos kalvagūbris, Žemaitės vulkaninis kalnas. Bent 40 ekspedicijų lėkdinta į Marsą – pirmieji marsatai Mariner (1964-71), orbitantai (Mars Reconnaissance tebeveikia nuo 2005-jų). Paviršius tiria marsaeigiai Perseverance.
Paieškos už Žemės ribų
Gyvybės pėdsakų neaptiko mūsų Mėnulyje, pirmame žmonių aplankytame ir netarpiškai tyrinėtame kosmoso objekte; nors kituose (Encelade, Europoje, net Titane) dar bus ieškoma.
Rasta tūkstančiai egzoplanetų – turinčių palankias gyvybei sąlygas; vien astroskopas Kepler mūsų Paukščių Take stebėjo kelis šimtus o17-563 Mm dydžio objektų. Tarp jų – 21 šm tolumoj 4 kartus masyvesnę už Žemę HD219134 bei 13 mlrd metų senumo PSR B1620 egzoplanetą. Tačiau daugumos tolimų planetų, juolab mėnulių, neįžiūri net astroskopai, nes šie objektai labai menkai teatspindi žvaigždžių šviesą, o ir atspindžius stelbia kosminės dulkės.
Beje, 1-ją egzoplanetą PSR1257 atrado 1992-ais Aresibo teleskopu, o neseniai astroskopu Spitzer – kelias uolėtas Trappist egzoplanetas (1,3-7 t/m3 tankio), orbituojančias arti savo žvaigždės 6-18 parų periodais 40 šm toly. Pavadinimas – pagal teleskopą TRAPPIST (TRAnsiting Planets and Planetesimals Small Telescope), siejamą su Trapistų ordino alumi. Dar aptiko keletą „superžemių“ (1,4-3,2 kart didesnių) per TESS (Transiting Exoplanet Survey Satellite) 20-215 šm tolumose. 1995-ais atradę egzoplanetą 51 Pegasi b M.Mayor ir D.Queloz, 2018-ais pelnė Nobelio premiją.
Gyvybės zonos pločio ir atstumo priklausomybė nuo žvaigždės spektrinės klasės