Lietuviški vardai Veneroje ir jų, pasirodo, yra daug 😉
Planeta
Venera, lietuviškai vadinama Vakarinė arba Aušrinė yra antra pagal nuotolį nuo Saulės ir artimiausia Žemei vidinė planeta kietu paviršiumi, o skersmuo 12 104 km. Už Venerą stipriau Žemės danguje spindi tik Saulė ir Mėnulis, kartais ją galima įžiūrėti dieną. Venera aplink Saulę skrieja 108,21 mln. km orbita ~ 35 km/s greičiu, o apie šviesulį apskrieja per 224,7 d. Kintant regimajai Veneros padėčiai Saulės atžvilgiu kinta jos fazė – matomoji (pro teleskopą) skritulio dalis. Kai Venera yra tarp Žemės ir Saulės, jos skritulys didžiausias, net 66″, bet jo nematyti (Veneros jaunatis), kai yra už Saulės – skritulys mažiausias, vos 9,7″, tačiau matyti visas (Veneros pilnatis).
Vardas Birutė Veneros paviršiuje atsirado 1991 metais
Veneroje yra 2046 įvardinti dariniai: krateriai, kalvynai, kalnai, kalnagūbrių masyvai, kanjono slėniai, kalnų žiedai, lygumos, terasos ir t.t. Per 40 darinių turi lietuviškus pavadinimus pagal deivių, mitologinių būtybių ir moterų vardus, suteiktus 1985, 1991, 1994 ir 1997 metais Tarptautinės astronomų sąjungos (International Astronomical Union – IAU) sprendimu.
Vietovardžių sąrašas
Jis pateikiamas skirtingiems dariniams.
Kalvynai: Auskos, 361 km ilgis – saulės spindulių deivė, Aušros, 859 km – aušros deivė, Bezlėjos, 807 km – vakaro šviesos deivė, Brėkštos, 700 km – nakties tamsos deivė, Saulės, 1375 km – Saulės deivė (ir Latvijos), Vaivos, 520 km – vaivorykštės deivė. Kalnai: Aleksotė, 250 km ilgio – meilės deivė, Eglė, 110 km – povandeninė karalienė, Milda, 48 km – meilės deivė, Nijolė, 150 km – požeminio pasaulio deivė. Kalnagūbrių masyvai: Gegutė, 1600 km – laiko deivė, Giltinė, 300 km – blogo likimo deivė, Laima, 971 km – lemties deivė (ir Latvijos), Verpėja, 600 km – gyvenimo gijos deivė.
Kanjonai: Lazdona, 697 km – vyriausia miško deivė, Medeina, 606 km – miško deivė, Žvėrynė, 1300 km – medžioklės deivė. Kalnų žiedai: Javinė, 450 km – derliaus deivė, Krūminė, 300 km – maisto deivė, Žemyna, 530 km – vaisingumo deivė. Krateriai: Birutė – 24.3 km, Danutė – 13.2 km, Dena (Drena) – 2.4 km, Gražina – 15.6 km, Janina – 9.3 km, Nomeda – 12 km, Ugnė – 10.5 km, Virga – 10.9 km, Živilė – 13.5 km.
Lygumos: Audra, 1900 km didumo – jūros šeimininkė, Undinė, 2800 km – vandenų nimfa arba undinė. Terasos: Gabija, 350 km – ugnies ir židinio deivė, Vaidilutė, 2000 km – širdies deivė. Yra kalvota sritis Praurimė, 750 km didumo – ugnies deivė, 418 km skersmens jūros deivės Jūratės kalva, 1100 km pajūrio milžinės Neringos rajonas, 625 km ilgio Vakarinės slėnis ir 60 km skersmens Žemaitės vulkaninis kalnas.
Venerlapis
Lietuviški Veneros dariniai
| Pavadinimas | Skersmuo, km | Centro platuma, ° | Centro ilguma, ° | Paviršiaus darinys | Patvirtinimo metai | Kilmė |
| Aleksota | 250 | -9.00 | 308.50 | Kalnas | 1997 | meilės deivė |
| Audra | 1900 | 61.00 | 72.00 | Lyguma | 1991 | jūros šeimininkė |
| Auska | 361 | 59.90 | 357.80 | Kalvynas | 1985 | saulės spindulių deivė |
| Aušra | 859 | 49.40 | 25.30 | Kalvynas | 1985 | saulėtekio deivė |
| Bezlėja | 807 | 30.40 | 36.50 | Kalvynas | 1985 | vakaro sutemos deivė |
| Birutė | 22.3 | 36.10 | 32.00 | Krateriai | 1991 | lietuviškas vardas |
| Brėkšta | 700 | 35.90 | 304.00 | Kalvynas | 1985 | ankstyvo ryto deivė |
| Danutė | 12.3 | -63.50 | 56.50 | Krateris | 1994 | lietuviškas vardas |
| Dena | 2.4 | -20.70 | 338.70 | Krateris | 2000 | lietuviškas vardas, pradinis Drena |
| Eglė | 110 | -59.00 | 134.00 | Kalnas | 1997 | povandeninė karalienė |
| Gabija | 350 | 67.50 | 109.90 | Terasa | 1985 | ugnies ir židinio deivė |
| Gegutė | 1600 | 17.00 | 121.00 | Kalnagūbrio masyvas | 1997 | laiko deivė |
| Giltinė | 300 | -39.00 | 250.00 | Kalnagūbrio masyvas | 1997 | mirties deivė |
| Gražina | 16.5 | 72.40 | 337.50 | Krateris | 1994 | lietuviškas vardas |
| Javinė | 450 | -5.50 | 251.20 | Kalnų žiedas | 1994 | derliaus deivė |
| Jūratė | 418 | 56.80 | 153.50 | Kalva | 1985 | jūrų deivė, vyriausioji undinė |
| Krūminė | 300 | -5.00 | 261.50 | Kalnų žiedas | 1994 | javų ir žemdirbystės deivė |
| Laima | 971 | 55.00 | 48.50 | Kalnagūbrių masyvas | 1985 | likimo bei sekmės deivė |
| Lazdona | 697 | 69.30 | 36.80 | Kanjonas | 1985 | vyriausia miško deivė |
| Medeina | 606 | 46.20 | 89.30 | Kanjonas | 1985 | miško deivė |
| Milda | 48 | 52.50 | 159.40 | Kalnas | 1991 | meilės deivė |
| Neringa | 1100 | -65.00 | 288.00 | Regionas | 1997 | pajūrio milžinė |
| Nijolė | 150 | 45.00 | 185.00 | Kalnas | 1997 | požemio deivė |
| Nomeda | 10.4 | -49.20 | 55.50 | Krateris | 1997 | lietuviškas vardas |
| Praurimė | 750 | 16.00 | 154.00 | Kalvota vietovė | 1997 | šventosios ugnies deivė |
| Saulė | 1375 | -58.00 | 206.00 | Kalvynas | 1994 | šviesos, šilumos ir gyvybės deivė |
| Ugnė | 10.3 | 34.90 | 205.80 | Krateris | 1997 | lietuviškas vardas |
| Undinė | 2800 | 13.00 | 303.00 | Lyguma | 1997 | vandenų nimfa arba undinė |
| Vaidilutė | 2000 | -43.50 | 22.00 | Terasa | 1997 | širdies deivė |
| Vaiva | 520 | -53.20 | 204.00 | Kalvynas | 1994 | vaivorykštės deivė |
| Vakarinė | 625 | 5.00 | 336.40 | Slėnis | 1994 | Veneros pavadinimas |
| Verpėja | 600 | -58.00 | 160.00 | Kalnagūbrių masyvas | 1997 | gyvenimo gijos deivė |
| Virga | 10.3 | -26.90 | 7.70 | Krateris | 1997 | lietuviškas vardas |
| Žemaitė | 60 | -35 | 263 | Vulkaninis kalnas | 1997 | Julija Žemaitė, rašytoja, 1845-1921 m. |
| Žemyna | 530 | -11.70 | 186.00 | Kalnų žiedas | 1994 | vaisingumo deivė |
| Živilė | 13.5 | 48.80 | 113.10 | Krateris | 1997 | lietuviškas vardas |
| Žverinė | 1300 | 18.50 | 271.00 | Kanjonas | 1997 | medžioklės deivė |
Birutė ir Jūratė
Birutė (m. 1382 m. ar apie 1389 m.) – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio antroji žmona, žymiausio Lietuvos valdovo Vytauto motina. Birutė yra kilusi iš Palangos, iš žemaičių bajorų giminės.
Jūratė – jūrų deivė, vyriausioji iš visų undinių. Padavimas byloja: seniai, labai seniai Baltijos jūros gelmėse stovėjo gintariniai jūrų valdovės Jūratės rūmai. Rūmų sienos buvo iš gryno baltojo gintaro, slenksčiai iš aukso, stogas iš žuvų žvynų, viskas tyriausiais deimantais puošta. Pati Jūratė globojo ir valdė visus vandenis ir jų gyventojus, joks mažiausias kirminėlis nei smulkiausia žuvelytė neturėjo priežasties skųstis ar dejuoti, visi gyveno santarvėj ir taikoj.
Bet sužinojo Jūratė, kad žvejys Kastytis jos žuveles gaudo ir mirčiai smerkia, užsirūstino ir pati iškilo į vandenų paviršių barti nepaklusnaus žvejo. Traukia žvejys tinklą ir savo akimis netiki – ten pati jūros valdovė. Bara Jūratė Kastytį, kam jis žuveles jos gaudo, kam mirčiai smerkia, o pačiai jaunas žvejys vis labiau prie širdies linksta.
Pakvietė Jūratė žvejį į savo gintaro rūmus paviešėti. Ir užmiršo žvejys apie namus ir jo laukiančią motiną, apie bėgantį laiką – matė tik savo mylimą Jūratę. Pažvelgė Perkūnas iš padangių į jūrą, išvydo linksmai su mirtinguoju laiką beleidžiančią Jūratę ir baisiai užsirūstino. Sviedė Perkūnas savo ugninę strėlę į Jūratės gintaro rūmus ir sudaužė juos į mažyčius trupinėlius. Žuvo žvejys Kastytis, išdrįsęs pamilti deivę. Valdovė Jūratė, Perkūno prirakinta prie uolos jūros dugne, iki šiol rauda žuvusio mylimojo. Ir gintarines jos ašaras jūra kartais išplauna į smėlėtą krantą.
astronautika.lt komentaras: tikėtina, atsiras komentarų ir pataisymų. Jie visuomet laukiami 😉