
Asteroidas 2024 YR4 atrastas 2024 paskutinėmis dienomis. Gruodžio 27 d. Čilėje jį užfiksavo įspėjimų apie pavojingus asteroidus sistema (Asteroid Terrestrial-impact Last Alert System – ATLAS). Apskaičiuota, kad asteroidas 2024 YR4 yra nuo 40 iki 100 m. dydžio.
Asteroidui 2024 YR4 prognozuojama 99 % tikimybę saugiai praskrieti pro Žemę 2032 m. gruodžio 22 d. Deja, kol kas negalima visiškai atmesti galimo susidūrimo galimybės. Kol kas per anksti nustatyti, kurioje tiksliai Žemės vietoje galėtų įvykti galimas susidūrimas. Tobulėjant asteroidų tyrimo technologijoms, tikėtina, kad aptiksime vis daugiau arti Žemės skriejančių objektų, kuriuos anksčiau būtume praleidę.
Asteroido 2024 YR4 vizualizacija pagal esa.int
2025 m. sausio 29 d. ESA pateikė skaičiavimus: tikimybė, jog asteroidas 2024 YR4 2032 m. gruodžio 22 d. gali susidurti su Žeme, yra 1,2 %. Šis rezultatas atitinka nepriklausomus NASA Netoli Žemės esančių objektų tyrimų centro (CNEOS) ir NEODyS atliktus įverčius.
Dabar asteroidas 2024 YR4 pagal Turino susidūrimo pavojaus skalę įvertintas trečiuoju lygiu: artimas susidūrimas vertas astronomų ir visuomenės dėmesio. Svarbu prisiminti, kad asteroido susidūrimo tikimybė iš pradžių dažnai padidėja, o po papildomų stebėjimų greitai sumažėja iki nulio.
ATLAS pastabumas
Sistema ATLAS gali aptikti 100 m skersmens asteroidą 40 mln km (maždaug ketvirtis atstumo nuo Žemės iki Saulės) atstumu nuo Žemės, 10 m skersmens asteroidą 4 mln km atstumu (~ 10 kartų toliau, nei Mėnulis orbituoja apie Žemę), 1 m asteroidą Mėnulio atstumu nuo Žemės. Pavojingų Žemei asteroidų greitis yra 18-25 km/s. Atsižvelgiant į atrasto pavojingo asteroido atstumą nuo Žemės, perspėjimą apie 100 m objekto grėsmę gausime maždaug 3 savaitės iki galimo kritimo į Žemę, 2 parų įspėjimą apie 10 m objektą. Tokio perspėjimo turėtų pakakti, norint evakuoti žmonės iš pavojingų Žemės rajonų. Deja, aptikus 1 m dydžio asteroidą, liktų tik 5 valandos iki jo pataikymo Žemėn.
Kiekvienas iš keturių teleskopų apžvelgia 25% dangaus keturis kartus per naktį. Sistema gali apžvelgti visą dangų du kartus kiekvieną naktį ir stebėti 25 000 asteroidų tris kartus per naktį. Pasirinkta dangaus dalis stebima 30 sekundžių, po to 5 sekundes nuskaitomi gauti duomeny. Vaizdai registruojami 110 megapikselių krūvio sąsajos įtaisu (angl. CCD – charge-coupled device). CCD matrica veikia -530 C temperatūroje.
Asteroidų atpažinimas
Asteroidai aptinkami, nes jie nuolat juda fiksuotame žvaigždžių ir galaktikų fone. Tipinis asteroidas juda maždaug 30 kampo sekundžių per valandą. ATLAS ieško greitų objektų, fotografuodama po keturis kiekvienos dangaus dalies vaizdus kas 12 minučių. Kiekvieno teleskopo kompiuterinė sistema, galinti per naktį išanalizuoti 250 Gb duomenų, pradeda detalią vaizdų analizę iškart po ketvirto dangaus dalies vaizdo gavimo.
Sudaromas visų objektų, pakeitusių savo padėtį arba ryškumą, sąrašas ir analizuojama, kuris iš jų tikėtina yra asteroidas, o kuris gali būti koks nors kitas astronominis objektas: nova, supernova, kometa, kosminė šiukšlė ir t.t. Įtarus objektą esant asteroidu, mėginama jį identifikuojamas su kokiu nors iš šimtų tūkstančių jau žinomų asteroidų. Jei to padaryti nepavyksta, skaičiuojama asteroido orbita ir pagal jos elementus išskiriami pagrindinės juostos (orbituojantys tarp Marso ir Jupiterio, nepavojingi Žemei), asteroidai arba potencialiai pavojingi objektai (Potentially Hazardous Object – PHO). Visi skaičiavimai atliekami per kelias minutes po duomenų gavimo.