Astronautinė techika gali būti skirstoma į kelias grupės: satai, erdvėlaiviai orbitinės stotys, kitų planetų tyrikliai ir astroskopai
Pilotuojami erdvėlaiviai
Po laivo suirimo, Challenger įgula buvo gyva, tačiau be sąmonės, iki kabinai pasiekiant vandenyno paviršių
Žmonių keliavimo kosmosu technika – erdvėlaiviai, startūnai, orbitinės stotys – nuo pirmųjų Vostok, Mercury; Sojuz, Atlas; Saliut, Skylab konstrukcijų keičiama nežymiai. Erdvėlaivių kapsulės išlieka nedidelės, komfortu keleiviams nepasižymi; startūnai tebėra ilgi su dideliais cheminio kuro bakais ir sudėtingais reaktyviniais varytuvais; stotys surenkamos iš nedidelių ankštų modulių su jungčių įtaisais. Buvo kiek įdomesnis platesnių galimybių Space Shuttle. Deja, projektas pasirodė labai brangus ir, deja, nesaugus. Po dviejų tragedijų jo atsisakyta 2011 metais.
Kosminės stotys
1998-ais pradėtą ir 408 km orbita skriejančią Tarptautinę Kosminę Stotį (450 t 109x51x20 m 200 kW) sudaro 16 modulinių sandų, sujungtų metalinėmis konstrukcijomis, dalyvaujant 5 agentūroms (NASA, Roskosmos, ESA, CSA ir JAXA). Stotis tapo reikšmingiausia astronautine laboratorija, kur nuolat dirba 3-11 žmonių tarptautinės įgulos ir vykdo įvairius mokslinius tyrimus nesvarumo sąlygomis. Ankstesnės stotys Saliut (1971-ais o4x14,6 m), Skylab (1973-ais 90 t ir 14 t teleskopas), Mir (1986-2001 dirbo 28 įgulos su 104 žmonėmis 385-393 km orb) jau turėjo net sportinių treniruoklių.
Kinų stotyje Tiangong nuo 2022 11 30 dirba trys taikonautai: vadas Fei Junlong , Deng Quiming ir Zhang Lu, turėdami pagrindinį modulį Tianhe ir prie jo prijungtus Mengtian bei Wentian. Neseniai iš Wenchang kosmodromo startavo krovininis Tiandžou-6 su maistu ir kt reikmenimis.
Ypač sėkmingi buvo 45 tonų Apollo erdvėlaiviai, kuriais 12 JAV astronautų 1969-72 metais nulėkė Mėnulin. Tyrinėjo 6 vietoves, gręžė mėginius iki 3 metrų, surinko beveik 300 kg grunto ir uolienų bei laimingai grįžo. Netgi Apollo-13, pakeliui patyręs sprogimą. Jų startūnai Saturn-V (3040 t o10x110 m 34 MN) tebėra įspūdingiausi matmenimis ir išlieka prototipais dabar ruošiamiems į Mėnulį vienkartiniams SLS ($2 mlrd/vnt).
astronautine Starship-spacex
Esmingai tobulesnis Starship (5000 t o9x120 m 70 MN) jau pradėtas bandyti (pirmas lėkis nepavyko, gal labiau dėl startvietės silpnumo). Greta su nevienkartiniu startavimu ypač naujoviškas ir techniškai naudingas bus degalų papildymas kosmose, dar ženkliau atpiginsiantis krovinių gabenimą ne tik Mėnulin. Išsamiau rašo 93 psl „SpaceX Starship Design Development and Commercial Projects“ <starshipreport.com>.