Astronautiniai tyrikliai – satai, kubsatai, planetų tyrikliai, astroskopai – stulbina savo gausa. Satai įprastai laksto apie Žemę ar netoli jos, kitų planetų tyrikliai lekia tolyn nuo Žemės. Gi astroskopai stebi Visatą.
Satai
IKAROS Saulės burė giliajame kosmose 2010 m. birželio 14 d. JAXA nuotrauka
Gausiausi yra robotizuoti satai – įvairiose orbitose aplink Žemę laksto keli tūkstančiai, vykdydami Žemės stebėjimus, ryšių bei navigacijos užduotis; kai kurie jau orbituoja aplink kitas planetas ir asteroidus. Japonų Saulės vėjo burlaivis IKAROS (Interplanetary Kite-craft Accelerated by Radiation Of the Sun) 2010-ais ir 2013-ais pralėkė Venerą, matuodamas kosmoso dulkių koncentraciją ir net savo burės stūmą 1,12 mN.
Jungtinių Arabų Emiratų (Emirates Mars Mission – EMM) misijos 1,35 tonų erdvėlaivis Hope lėkdamas 20-43 Mm 55 val periodo orbita nupaveikslavo iš 100 km atstumo Marso mėnulį Deimos ir tyrinės jį bei Phobos nuodugniau.
25 kg masės $30 mln vertės kubsatas CAPSTONE jau pasiekė Mėnulio orbitą (išmėgins ją kaip būsimą Gateway) ir pradėjo sąveiką su LRO (Lunar Reconnaisance Orbiter). Analogišką 120 kg Photon satą Rocket Lab ruošia būsimai vaistų gamybai (pvz, Ritonavir nuo COVID) kosmose. 2022 lapkričio 11 startavęs Lunar Flashlight nepasiekė Mėnulio orbitos,- nepakako 4×100 mN stūmos. Galbūt užsikimšo naujoviško kuro 3D spausdinta sistema.
Planetų tyrikliai
2023 balandžio 14 Juice pakilo iš Gvijanos kosmodoromo
Juno (3,6 t o4,6×20 m 425 W ties Jupiteriu, 645 N $0,7 mlrd) nuo 2016-jų jau apsuko Jupiterį 50 kartų 4,2 Mm – 8 Gm ir mažesnėmis orbitomis. Įvertino jo atmosferos (vandenilio ir azoto) storį 1 Mm, temperatūrą 100-900 K, slėgį 10 MPa – 1 mkPa. Pralėkdamas fotografavo Ganimedą ir Europą (iš 252 km atstumo), Ijo (iš 80 Mm). Prie pastarojo priartės labiau ir tyrinės jo struktūrą bei vulkanizmą, nepamirštant Galileo (2,5 t) ten 1995-2003 metais nukentėjus nuo radiacijos. Šiom dienom link Jupiterio ESA pasiuntė tobulesnį JUICE.
Voyager-2 per 45 metus nutolo 20 Tm, kur nebeveikė jo Saulės vėjo matuokliai, bet Žemės komandai pavyko juos atgaivinti radioizotopinės elektros įtampos „gnaibomu“ reguliavimu (ryšys dar veikia). Voyager-1 tebelekia 15 km/s dar toliau, o mes Žemėje lekiam 143 km/s greičiu Paukščių Tako juodosios sklės atžvilgiu.
Robotizuoti mėnuleigiai (ir vairuoti Apollo astronautų) bei marsaeigiai spartina astronautinius tyrimus, o pirmas marsasparnis Ingenuity per 2 metus įvykdė 52 skrydžius, žvalgydamas Perseverance važiuokliui (jau turinčiam tobulesnį radioizotopinį elektros generatorių) vietoves ties Belva krateriu. Ruošiami du nauji marsasparniai, surinksiantys grunto mėginius pargabenimui į Žemę.
Gi dar 2021 gegužę Tianwen-1 nutupdė robotizuotą važiuoklį Čžužun (240 kg) į Marsą.
Astroskopai
Naujausias astroskopas James Webb Space Telescope 2023 vasario 6 pateikė planetos Urano vaizdų su 6 mėnuliais (iš 27) ir 11 žiedų (iš 13). Palyginus su Voyager-2 1986-jų foto iš 107 Mm atstumo, Webb‘o vaizdai yra detalesni.
2021 metų gruodžio 25 JWST išskraidintas į Lagranžo tašką L2
Chandra astroskopas iš 139 Mm orbitos atsiuntė galaktikos Centaurus A juodosios skylės su 13 tūkst šm ilgio švytinčia čiurkšle vaizdų. Naujas tyriklis IXPE (Imaging X-ray Polarimetry Explorer) iš 595 km orbitos patikslino šių elektromagnetinių reiškinių prigimtį.
Škotų entuziastai iš Orbex įmonės švęsdami 2023 gegužės 5 Kosmoso dieną pradėjo įrenginėti Sutherland Spaceport kosmodromą netoli Dornoch miesto. Ketina lėkdinti 180 kg satą Prime savu 2-pakopiu 19 m startūnu ir išbandyti ekologišką sintetinį kurą Futuria Liquid Gas.
Stadiono dydžio balionas, plūduriuosiantis atmosferoje apie 100 parų, paleistas
Astronautiškais bus pripučiami balionai EUSO (Extreme Universe Space Observatory). Vienas jų startavo iš Wanaka N. Zelandijos 2023 balandžio 25 dieną. Jis plūduriuoja aplink Antarktidą 30-39 km aukštyje ir stebi kosmosą SuperBIT (Balloon Imaging Telescope) įrenginiu. Analogiški balionai ruošiami ir Marsui, Venerai, Titanui.