Link Jupiterio lėksiantis JUICE – Jupiter Ice moons Explorer – 6.2 tonų tyriklis ir jo moksliniai prietaisai. Airbus Tulūzoj pagamintas JUICE startuos iš Kourou Ariane-5 raketiniu kompleksu šį balandį.
Tyriklis ruošiamas išplukdymui į Kourou kosmodromą. Airbus nuotrauka
Giliau tyrinėti didžiausią Saulės sistemos planetą ir jos mėnulius netrukus startuos $1,6 mlrd vertės JUICE astronautinis tyriklis su 10 mokslinių prietaisų. Jis turi 85 m2 Saulės skydus tieksiančius 850 W elektros energijos prie Jupiterio. Tyriklio valdymui ir ir duomenims perduoti bus naudojama o3,2 m diametro ryšio antena, o varytuvų kompleksas su 3 t kuro įgalins aplakstyti net kelis palydovus po keliolika kartų.
Vasario 9 tyriklis Kourou kosmodrome ruošiamas lėkiui. ESA.int nuotrauka
Planuojamos nuo 2028-jų bent 35 orbitos aplink Jupiterį su artimesniais prolėkiais. Ketinama ties Europa pralėkti 2 kartus 400-500 km nuotoliais, ties Ganimedu ir Kalisto 12 kartų. Nuo Ijo, saugant nuo radiacinių poveikių aparatūrą, ketinama pralėkti atokiau. Ypač nuodugniai tirs Jupiterio ir Ganimedo magnetinę sąveiką, todėl vėliau numatytos 15 orbitų 0,3-50 Mm atstumais aplink Ganimedą. Taipogi tyrinės šių mėnulių ledo plutas, ieškos po jomis vandenynų, domėsis gilesnėmis struktūromis.
Jupiterio lankytojai
Jupiterį jau lankė keli erdvėlaiviai pralėkdami. Tai tyrikliai Pioneer-10 ir Pioneer-11, abu Voyager’iai, Cassini ir New Horizons. Dar keli erdvėlaiviai – Galileo ir Juno – buvo orbitiniai. 1989-ais startavęs 3,8 t masės, o4,6×9 m dydžio ir $1,5 mlrd. Galileo 14 metų iš 34 orbitų tyrė atmosferą Jupiterį. Rado išorinį atmosferos sluoksnį 166 K ir 100 kPa, 146 km gilumoj 426 K ir 2,2 MPa bei magnetizmą, atsiuntė 14 tūkst vaizdų, nutupdė zondą ir išsilydė pats.
Išanalizavus Juno duomenis, paaiškėjo Jupiterio ir jo mėnulių pašvaistes atsirandant dėl tarpusavio magnetinių poveikių, o Europoje per ledo plutą prasiskverbiant deguonį. Vaizde iš 71 Mm matyt net Ganimedo šešėlis.
Astroskopas Hubble kasmet stebi Jupiterį, 2021-ais konstatavo pakitus ekvatorinės dalies spalvą į tamsiau oranžinę bei pastebėjo naujus sukūrius. Webb atsiuntė infraraudonų vaizdų su 30 km storio 129 Mm pločio žiedais ir pašvaistėmis.
2024-ais startuos ir kitas tyriklis – Europa Clipper (6,06 t $4 mlrd) su 102 m2 Saulės skydais bei 230 kg Europa Lander tūpikliu. Jis nuo 2029-jų tyrinės Jupiterio mėnulį Europą iš 25-2700 km orbitų ir 2031-ais nutupdys Lander’į.