
Galileo erdvėlaivio misijos rezultatai yra įspūdingi.
Prie Galileo misijos dirbo ~ 800 žmonių
Pirmas teleskopo panaudojimas ir keturių Jupiterio mėnulių atradimas 1610 metais nulėmė vardą erdvėlaiviui Galileo (2,22 t 570 W 400 N varytuvas ir 12×10 N varytuviukų). 1989-ais startavęs nuo šatlo STS-34 Atlantis, Galileo keliavo 4,6 Tm sudėtingomis trajektorijomis. Lėkdmas tyrė Venerą ir greitinosi ties ja. Asteroidų juostoje fotografavo Gasprą (20x11x10 km) ir Idą (54x24x21 km) bei jos mėnuliuką Daktilį (o1,5 km). 1994-ais artėdamas prie Jupiterio fotografavo nepaprastą kosminį reiškinį: Šumeikerio-Levi kometos irimą ir 21 fragmento kritimą į Jupiterį.
1995-ais Galileo tapo pirmuoju kitos planetos Jupiterio dirbtiniu palydovu. Nuleido gilyn 389 kg tyriklį, kuris atmosferoje lėtėjo nuo 47 km/s iki 120 m/s. Vėliau išskleidė parašiutą, matavo slėgius ir temperatūras bei 61 minutę pranešinėjo duomenis 160 kPa ir 200 K iki 2,4 MPa ir 420 K bei 530 km/h vėjas, kol ryšys nutrūko. Judėdamas įvairiomis orbitomis Galileo po kelis kartus gan arti pralėkinėjo Jupiterio mėnulius. Prie Ijo priartėjo iki 102 km, prie Ganimedo – 246 km, prie Europos – 200 km. Nuo Kalisto pralėkė 138 km atsumu, nuo Amaltėjos – 160 km atstumu. Patvirtino Ijo vulkaniškumą su galingiausiu Saulės sistemoje ugnikalniu Loki, spjaudančiu lavą iki 1,5 km su 140 km fontanu; Ganimedo magnetiškumą ir poledinį vandenyną; Europos 50-100 km storio poledinį vandenyną. Patikslino Amaltėjos matmenis – 250x146x128 km, tankį 0,9 t/m3 ir orbitą 181-182 Mm.
Misijos moksliniai faktai
Jupiterio didžiausieji satai: Kalisto, Europa, Io ir Ganimedas
Pasaulinis skysto vandens vandenynas egzistuoja po lediniu Jupiterio mėnulio Europa paviršiumi;
Tikėtina, kad Ganimedas ir Kalisto taip pat greičiausiai turi skysto sūraus vandens sluoksnį;
Atrastas pirmąs mėnulis aplink asteroidą – mažasis Daktilis skrieja aplink asteroidą Ida;
Ganimedas yra pirmasis mėnulis, turintis magnetinį lauką;
Galileo atmosferinis zondas atrado, kad Jupiteryje perkūnija daug kartų stipresnė nei Žemėje;
Tyriklis išmatavo atmosferos sudėtinius elementus ir nustatė: jų santykinis gausumas kiek kitoks nei Saulėje. Tai rodo, jog Jupiteris evoliucionavo;
Didelis Io vulkaninis aktyvumas gali būti 100 kartų didesnis nei Žemėje, o karštis ir išsiveržimų dažnis primena ankstyvąją Žemę;
Sudėtinga Io plazmos sąveika sato atmosferoje apima srovių palaikymą ir ryšį su Jupiterio atmosfera;
Europa, Ganimedas ir Callisto turi ploną atmosferos sluoksnį, pavadintą „paviršiaus egzosfera“;
Jupiterio žiedų sistemą sudaro dulkės, kuomet tarpplanetiniai meteoroidai įsiveržia į keturis mažus vidinius planetos palydovus. Išorinis žiedas yra du žiedai, vienas įterptas į kitą.
Baigdamas 35 orbitą, 1.39 mlrd USD vertė erdvėlaivis Galileo 2003 rugsėjo 21 nusmigo į Jupiterio atmosferą ir sudegė joje.
Pingback: Veikla ties Jupiteriu - Astronautika.lt Jupiteris - viena labiausiai tyrinėjamų planetų