Roscosmos atšaukė planuotą 2022 misiją į Mėnulį ir erdvėlaivio Luna-25 startą nukėlė į kitų metų vidurį. Apie tai rugsėjo 7 dieną paskelbė valstybinės korporacijos Roscosmos vadovas Jurij Borisov.
800 kg Mėnulio tyriklis liks Žemėje iki 2023 vidurio. Tikėtina ir ilgiau
Tai turėjo būti pirmoji misija į Žemės palydovą dabartinėje Rusijos istorijoje. Sovietų Sąjunga zondą į palydovą paskutinį kartą nusiuntė 1976 m. Luna-25 planuota nutūpdyti į tašką 69.550 S, 43.540 E, netoli Mėnulio pietinio poliaus, šalia Boguslavskij kraterio.
Sovietų palikimas
1970-ais Mėnulin nutūpė 1880 kg sovietinis Luna-16 ir tapo pirmu automatiniu tyrikliu, pargabenusiu Žemėn 101 g grunto mėginių. Luna-17 netrukus, net anksčiau nei LRV (Lunar Roving Vehicle) pradėjo savo taką 8-račiu Lunochodu, per 10 mėn nuriedėjusiu 10,5 km. 1971-ais Luna-18 sudūžo tupdamas. Luna-21 sėkmingai nutupdė Lunochod-2, nuvažiavusį net 39 km. Paskutinis Mėnulio programos tyriklis Luna-24 1976-ais pargabeno dar 170 g grunto. Sovietai Mėnulyje paliko 21 technikos reliktą. Per tris misijas, Luna-16, Luna-20 (30 gramų Menulio grunto) ir Luna-24, sovietai į Žemę atskraidino 0.301 kg Mėnulio grunto.
Sovietų Mėnulio tyrikliai
Nr | Startas | Pavadinimas | Misijos tikslas | Pastabos |
1 | 1958 09 23 | - | Kietas nusileidimas | Raketos gedimas T+93 s |
2 | 1958 10 12 | - | Kietas nusileidimas | Raketos sprogimas T+104 s |
3 | 1958 12 04 | - | Kietas nusileidimas | Raketos gedimas T+254,4 s |
4 | 1959 01 02 | Luna-1 | Kietas nusileidimas | pralėkė 5995 km atstumu, tapo I-ju Saulės satu 146-197 mln km orbitoje |
5 | 1959 06 18 | - | Kietas nusileidimas | Raketos gedimas T+153 s |
6 | 1959 09 12 | Luna-2 | Kietas nusileidimas | Trenkėsi paviršiun 3,3 km/s ties Archimedo krateriu |
7 | 1959 10 04 | Luna-3 | Praskridimas | Nufotografavo nematomą pusę, pateikė 29 nuotraukas I-jam mėnulapiui |
8 | 1960 04 15 | - | Praskridimas | 3-ios pakopos gedimas T+729,37 s |
9 | 1960 04 16 | - | Praskridimas | Raketos gedimas T+0,4 s |
10 | 1963 01 04 | - | Nusileidimas | Liko LEO |
11 | 1963 02 03 | - | Nusileidimas | Raketos gedimas T+105,5 s |
12 | 1963 04 02 | Luna-4 | Nusileidimas | pralėkė pro pro šalį 8500 km atstumu |
13 | 1964 03 21 | - | Nusileidimas | Nepasiekė orbitos |
14 | 1964 04 20 | - | Nusileidimas | Nepasiekė orbitos |
15 | 1965 03 12 | Kosmos-60 | Nusileidimas | Nepavyko palikti LEO |
16 | 1965 04 10 | - | Nusileidimas | Nepavyko pasiekti Žemės orbitos |
17 | 1965 05 09 | Luna-5 | Nusileidimas | Sudužo ties Koperniko krateriu |
18 | 1965 06 08 | Luna-6 | Nusileidimas | Pralėkė pro šalį 160 000 km atstumu |
19 | 1965 07 18 | Zond-3 | Mėnulio praskridimas, Marso orbitos kaimynystė | Mėnulio fotografavimas praskrendant |
20 | 1965 10 04 | Luna-7 | Nusileidimas | Nukrito ties Kepler krateriu |
21 | 1965 12 03 | Luna-8 | Nusileidimas | Perdavė 7000 paviršiaus nuotraukų ir sudužo |
22 | 1966 01 31 | Luna-9 | Nusileidimas | Nutūpė šalia Reinerio kraterio. Per 75 val turėjo 7 ryšio seansus, perdavė 5800 nuotraukų 0,3 m skyra |
23 | 1966 03 01 | Kosmos-111 | Mėnulio orbita | Nepavyko palikti Žemės orbitos |
24 | 1966 03 31 | Luna-10 | Mėnulio orbita | per 56 paras 219 ryšio seansų, matavo meteorų koncentraciją 355-1030 km aukščiuose |
25 | 1966 08 24 | Luna-11 | Mėnulio orbita | 137 ryšio seansai per 38 paras |
26 | 1966 10 22 | Luna-12 | Mėnulio orbita | 302 seansai per 85 paras |
27 | 1966 12 21 | Luna-13 | Nusileidimas | Minkštai nutūpė, veikė 4 paras, atsiuntė 3 fotopanoramas, tyrė regolitą |
28 | 1967 05 17 | Kosmos-159 | Mėnulio orbita | L3 projektas |
29 | 1968 02 07 | - | Mėnulio orbita | Nepasiekė orbitos |
30 | 1968 04 07 | Luna-14 | Skrydis apie Mėnulį | Orbitavo apie Mėnulį 75 paras, atliko 271 ryšio seansą |
31 | 1969 02 19 | - | Mėnulio važiuoklis | Nepasiekė orbitos |
32 | 1969 06 14 | - | Mėnulio grunto atgabenimas | Nepasiekė orbitos |
33 | 1969 07 13 | Luna-15 | Mėnulio grunto atgabenimas | Sudužo Mėnulio paviršiuje |
34 | 1969 09 23 | Kosmos-300 | Mėnulio grunto atgabenimas | Nepavyko palikti Žemės orbitos |
35 | 1969 10 22 | Kosmos-305 | Mėnulio grunto atgabenimas | Nepavyko palikti Žemės orbitos |
36 | 1970 02 06 | - | Mėnulio grunto atgabenimas | Nepasiekė orbitos |
37 | 1970 09 12 | Luna-16 | Mėnulio grunto atgabenimas | Pirmasis automatizuotas 101 g Mėnulio grunto atgabenimas |
38 | 1970 11 10 | Luna-17 | Mėnulio važiuoklis | Važiuoklis Lunochod-1 su 180 W Saulės baterijomis per 301 parą nuvažiavo 10 km ir perdavė 537 matavimų rezultatus |
39 | 1970 09 02 | Luna-18 | Mėnulio grunto atgabenimas | Sudužo Mėnulio paviršiuje |
40 | 1971 09 28 | Luna-19 | Mėnulio orbita | Orbitavo 140 km aukštyje 122 min periodu |
41 | 1972 02 14 | Luna-20 | Mėnulio grunto atgabenimas | Į Žemę pargabeno 53 g grunto |
42 | 1973 01 08 | Luna-21 | Mėnulio važiuoklis | 840 kg Lunochod-2 paviršiuje nuvažiavo 37 km ir perdavė 86 panoramines nuotraukas bei ~ 80 000 TV vaizdų |
43 | 1974 05 29 | Luna-22 | Mėnulio orbita | orbitavo apie Mėnulį 521 parą, tyrė gravitacines anomalijas „maskonus“ |
44 | 1974 10 28 | Luna-23 | Mėnulio grunto atgabenimas | Tūpė 11 m/s greičiu į Mėnulį ir apvirto, atgaivinti nepavyko |
45 | 1975 10 16 | - | Mėnulio grunto atgabenimas | Nepavyko pasiekti orbitos |
46 | 1976 08 09 | Luna-24 | Mėnulio grunto atgabenimas | gręžė iki 2 m gylio skyles, pargabeno 170 g grunto į Žemę |
T+ – lėkio sekundės nuo starto; LEO- žema orbita apie Žemę (low Earth orbit).
Priežastys
Roscosmos misijos perkėlimą paaiškino minkštam nusileidimui reikalingo įrenginio problemomis: Rostec koncerno Vega sukurtas Doplerio greičio ir nuotolio matuoklis užtikrina tik 80 proc. sėkmingo nusileidimo tikimybę. Nuo 2000 metų vystomo projekto techninėje užduotyje nustatyta didesnė tikimybė.
Rusija anksčiau paskelbė apie ambicingą palydovų tyrinėjimo programą, kurios kulminacija turėjo būti gyvenamosios bazės sukūrimas joje. Buvęs Roscosmos prezidentas Dmitrij Rogozin pažadėjo pilotuojamą skrydį aplink Mėnulį iki 2024 m., o pirmųjų kosmonautų nusileidimą jame iki 2030 m. Vėliau nusileidimo data Roskosmos planuose buvo perkelta metams, o skrydis – ketveriems metams iš karto.