Takai link Žemės palydovo: Lunar Orbiter, Surveyor, Apollo, Luna
Apollo-16 Mėnulio orbitinis modulis pakeliui į Žemę
Apollo programos misijos prieš 50 metų pralakstė pirmą astronautinį taką 400 Mm tolin, ir 12 astronautų pamindė bei pravažinėjo kito Visatos kūno paviršių, ženkliai praplėtę žmonijos mėnulinį akiratį. Dabar jau lyg artėja ilgai atidėliotas SLS ir Orion startas, bet trikdo daug pigesnis, o gal ir techniškai efektyvesnis Starship variantas. Seniai projektuojami Gateway Mėnulio satas (iš 7 modulių – kiek mažesnis TKS) ir Luna-25 tyrikliai (net 6 modifikacijos).
Google 2015 metų konkurso Lunar XPRIZE dalyviai tebekuria savus „takus“: Moon Express (JAV), Hakuto ir SLIM (Japonija), Teamindus (Indija), PTScientists ALINA (Vokietija), Lunar Exploration Programme (ESA).
1966 metais Mėnulio 40 km orbiton įskriejo Lunar Orbiter (0,39 t o1,5×1,65 m 375 W, 440 N ir 4×4 N varytuviukai) žvalgyti vietovių būsimiems Surveyor (1 t o4,5×3,3 m $469 mln) ir Apollo tupdymams. Mėnesiu vėliau Surveyor automatiškai aktyvinamu stabdymu sklandžiai pasiekė paviršių, atsiuntė kraštovaizdžių. Dar po mėnesio atlėkė Lunar Orbiter-2 ir Lunar Orbiter-3 fotografuoti Mėnulį iš kitokių orbitų. 1967-ais Surveyor-3 turėjo griebtuvą SMSS (Soil Mechanics Surface Sampler), pakapstė semtuvėliu grunto ir perdavė žinią foto vaizdais (įsitikinta, kad paviršius atlaikys Apollo tupdymą). Beje, Apollo-12 pavyko nutupdyti 180 m atstume nuo Surveyor-3 ir pargabenti Žemėn tą griebtuvą su semtuvėliu. Papildomai paviršių žvalgė mėnullapių sudarymui dar 3 Surveyor‘ai, taip rūpindami informaciją būsimų misijų su astronautais sėkmę.
Apollo misijos
Generalinę tupdymo repeticiją 1969-ais vykdė Apollo-10: iš 14 km aukščio nuleido tūpimo-kilimo agregatą (be įgulos) ir įjungė signalą kilimui. Per neapsižiūrėjimą jungiklį paspaudė du astronautai, kilimo modulis ėmė nevaldomai suktis, tačiau rankiniu būdu pavyko užbaigti ir švartavimo manevrą. Po to modulį atskyrė ir numetė Mėnulin, o astronautai komandiniu moduliu grįžo Žemėn. Dviem mėnesiais vėliau Apollo-11 astronautai N. Armstrong, E. Aldrin ir M. Collins Apollo-11 6,6 m3 kajutėje pusantro karto apskriejo Žemę, paorbitavo aplink Mėnulį, dviese perlipo Lunar Module kapsulėn ir atsiskyrę nuo orbiterio nutūpė paviršiun (meistriškai išvengę akmenų). N. Armstrong su E. Aldrin prabuvo Mėnulyje 20 val, 2,5 jų – išlipę iš kapsulės ir specifiška eisena įveikę apie 200 metrų. Kitos Apollo ekspedicijos tobulino astronautinio tyrimo techniką, pvz naudojo rinkinį EASEP (Early Apollo Scientific Experiments Package) su radioizotopiniu elektros generatoriumi; įrangos vežimėlį MET (Modular Equipment Transporter); mėnuleigį LRV (Lunar Roving Vehicle). Paskutinė 17-ji ekspedicija per 3 paras įveikė 34 km, astronautai E. Cernan ir H. Schmitt surinko 111 kg uolienų iš 9 vietovių.
Sovietų misijos
1970-ais Mėnulin nutūpė sovietinis Luna-15 (1,8 t) ir tapo pirmu automatiniu tyrikliu, pargabenusiu grunto mėginių. Luna-17 netrukus (net anksčiau nei LRV) pradėjo savo taką 8-račiu Lunochodu, per 10 mėn nuriedėjusiu 10,5 km. 1971-ais Luna-18 tupdė kitą važiuoklį, bet jis sudužo; o Luna-21 sėkmingai nutupdė Lunochod-2, nuvažiavusį net 39 km. Paskutinė programos Luna-24 pargabeno 1976-ais dar 170 g grunto, palikdama Mėnulyje net 21 sovietinės technikos reliktą.
Japonija 2007-ais link Mėnulio pasiuntė Kaguya/SELENE (3 t ) satą su dviem satukais Okina/Rstar ir Ouna/Vstar, kurie išsiskirstė į savas orbitas sudarydami sąlygas matuoti gravitacinį lauką bei urano, torio ir kalio išteklius.
Kinija ir Indija
Mėnesiu vėliau startavo kinų Chang‘e-1 (2,35 t 2×2,2×1,7 m 200 km orb), įvertinęs helio-3 išteklius (658 Gg matomoje pusėje ir 286 Gg – nematomoje). 2010-ais Chang‘e-2 (2,6 t 15-100 km orb) sudarė detalesnį mėnullapį, buvo nusiųstas L2 taškan tyrinėti energingųjų dalelių ir skriejusio 7 Gm tolumoj 10,7 km/s greičiu asteroido Toutatis, kurį fotografavo iš 85 km. 2013-ais Chang‘e-3 (3,78 t) nugabeno tupdiklį su mėnuleigiu Yutu (140 kg), sėkmingai pradėjusiu funkcionuoti, bet įstrigusiu 115 metre. Chang‘e-4 nulėkdino ir 2019-ais nutupdė astrobiologijos laboratoriją – 3 kg dėžutę su šilkverpių kiaušinėliais bei vairenio ir bulvių sėklomis (gal užaugs pirmi augalai Mėnulyje). Chang’e-5 parskraidino Žemėn Mėnulio grunto. Chang‘e mėnulinį taką planuojama pratęsti nauju startūnu Long March CZ-9 (4000 t o10x93 m 60 MN stūma).
Indišką taką Mėnulyje tiesė Chandrayaan-1 (0,52 t, Čandra hindi kalba – Mėnulis) 2008-ais iš 100 km orbitos nutrenkęs 35 kg MIT (Moon Impact Probe) ir Chandrayaan-2 (3,8 t o3,1×5,8 m, 5×800 N varytuvai ir 8×50 N varytuviukai; 1,4 t tupdiklis, 27 kg 6-ratis), kuriam iš 100 km orbitos tupdymas nepavyko, tad ruošiamas tobulesnis Chandrayaan-3.
Ateityje
Netrukus Starship gal pavyks takus į Mėnulį patobulinti tikru greitkeliu, įgyvendinant E. Musk idėjas veikale „Making life multi-planetary“ (2018). Pagal Artemis programą Goddard Centre (Maryland) astrobiologės J. Elsela ir N. Curecan tiria Apollo pargabentus Mėnulio grunto mėginius (užšaldytus ir ne), ypač juose aptiktas amino rūgštis. Pavyko įvertinti grunto pokyčius Mėnulio atšiauriomis sąlygomis per milijonus metų ir paruošti instrukcijas būsimiems mėnuliečių tyrimams.