Luna, Mėnulis – apie buvusius Sovietų Sąjungos ir būsimus Rusijos Mėnulio tyrimus
Mėnulis
Sėkmingai į Mėnulį nuo 1966 iki 2020 metų savo tyriklius nuleido trys valstybės – Sovietų Sąjunga, JAV ir Kinija
Erdvėlaiviai „Luna“ (Mėnulis) startuodavo iš Baikonur 1958-76 metais, Sovietų Sąjungai siekiant nuodugniai ištirti artimiausią kosminį objektą ir pasiruošti pilotuojamoms ekspedicijoms. Pirmieji trys mėnuliečiai buvo nedideli 280-390 kg masės, panašūs į „Sputnik“, automatizuoti aparatai, lėkdinami 3-pakopių startūnų 8K72 gan trumpomis trajektorijomis.
Mėnulis ir jo paviršiuje palikti įvairūs aparatai. Nėra Izraelio Beresheet, Indijos Chandrayaanar ir dar kelių paskutinių metų aparatų.
Vėlesni 1,42-1,64 t maždaug o0,7×1,5 m mėnuliečiai lėkdavo iš tarpinės orbitos aplink Žemę ir eksperimentuodavo tupdymo Mėnulin sistemas bei būsimų mėnuleigių kai kurias detales. Dar vėlesni 5,6 t (startūnu „Proton“) tūpdavo iš Mėnulio satų orbitų, kai kurie pargabeno keliasdešimt gramų regolito, o du nuriedino 836 kg 8-račius mėnuleigius „Lunochod“. Viso startavo 33 „Luna“ tyrikliai, 16 sėkmingai, 17 nesėkmingai, dažniausiai dėl raketų sutrikimų ar net sprogimų.
Luna tyrikliai
| Luna Nr | Starto data | Masė, t | Rezultatai | Pastabos |
| 1959 | ||||
| 1 | 01 02 | 0,361 | Magnetinio lauko nerado, į Mėnulį nepataikė | pralėkė 5995 km atstumu, tapo I-ju Saulės satu 146-197 Gm orbitoje |
| 2 | 09 12 | 0,38 (1,5) | Pasiekė Mėnulį per 38,5val ir trenkėsi paviršiun 3,3 km/s ties Archimed krateriu | išmušė savo kraterį, kaip I-sis tikras mėnulietis pavadintas Lunnik |
| 3 | 10 04 | 0,28 (1,5) | I-asis Mėnulio satas 47000-480000 km orbitoje 15 parų periodu | Nufotografavusiu ir nematomą pusę, pateikė duomenų I-jam mėnulapiui (iš 29 nuotraukų) |
| 4 | 1962 04 02 | 1,42 | Pradėjo tupdymo sistemos eksperimentus | dėl trajektorinės klaidos pralėkė pro šalį 8500 km atstumu |
| 1965 | ||||
| 5 | 05 09 | 1,48 | Tęsė tupdymo eksperimentus | Sudužo ties Kopernik krateriu |
| 6 | 06 08 | 1,45 | Iš 167-246 km geoorbitos nepataikė į Mėnulį | Pralėkė pro šalį 160 000 km atstumu |
| 7 | 10 04 | 1,5 | Įvykdė kai kuriuos tūpimo veiksmus | Nukrito ties Kepler krateriu |
| 8 | 12 03 | 1,55 | Sklandžiai nutūpti nepavyko | perdavė 7000 nuotraukų |
| 1966 | ||||
| 9 | 01 31 | 1,5 | I-sis sėkmingas nutūpimas (ties Reiner krateriu) | per 75 val turėjo 7 ryšio seansus, perdavė 5800 nuotraukų 0,3 m skyra |
| 10 | 03 31 | 1,5 | Lėkė iš tarpinės 200-250 km orbitos aplink Žemę į 350-1050 km orbitą aplink Mėnulį | per 56 paras 219 ryšio seansų, matavo meteorų koncentraciją 355-1030 km aukščiuose |
| 11 | 08 24 | 1,64 | 160-1200 km orbitoje 178 min periodu | 137 ryšio seansai per 38 paras |
| 12 | 10 22 | 1,15 | 100-1740 km orbita | 302 seansai per 85 paras |
| 13 | 12 21 | 1,62 | Iš tarpinės 171-223 km orbitos nulėkė Mėnulin ir sklandžiai nutūpė | veikė 4 paras, atsiuntė 3 fotopanoramas, tyrė regolitą |
| 14 | 1968 04 07 | 1,64 | Lėkdamas iš tarpinės 160-270 km orbitos išbandė medžiagas ir agregatus Lunochodui | Orbitavo apie Mėnulį 75 paras, atliko 271 ryšio seansą |
| 15 | 1969 07 13 | 5,67 | Iš mėnulinės 16-110 km orbitos 94 min periodu tūpdamas sudužo | Po savaitės N. Armstrong su E. Aldrin vaikščiojo palyginti netoliese |
| 16 | 1970 09 12 | 1,88 | Sklandžiai nutūpė 2,5 m/s greičiu ir I-sis pargabeno 101 g grunto į Žemę | keli gramai buvo padovanoti S. Koroliov našlei, o vėliau parduoti Sotbis aukcione |
| 1971 | ||||
| 17 | 02 19 | 5,6 | Iš 85 km 116 min orbitos nutūpė ir nuriedino I-jį važiuoklį Lunochod-1 | iš 180 W Saulės baterijų nuvažiavo 10 km per 301 parą su 537 matavimų rezultatais |
| 18 | 09 02 | 5,7 | Tūpdamas patyrė avariją | |
| 19 | 09 28 | 5,6 | Orbitavo 140 km aukštyje 122 min periodu | |
| 20 | 1972 02 14 | 5,6 | Sklandžiai nutūpė iš 100 km orbitos | pargabeno į Žemę 53 g grunto |
| 21 | 1973 01 08 | 5,7 | Po 90-110 km orbitos nutupdė Lunochod-2, pasiekusį 42 km ridos | 1993 parduotas Sotbis aukcione astronauto Garriot sūnui (2008 turistui TKS) už 68 500 USD |
| 1974 | ||||
| 22 | 05 29 | 4,0 | 170-315 km aukštyje orbitavo apie mėnulį 521 parą | tyrė gravitacines anomalijas „maskonus“ |
| 23 | 10 28 | 5,6 | Iš 105 km 119 min orbitos tūpė 11 m/s greičiu į Mėnulį | apvirto, atgaivinti nepavyko |
| 24 | 1976 08 09 | 5,8 | Iš 115 km 119 min orbitos sėkmingai nutūpė | gręžė iki 2 m gylio skyles, pargabeno 170 g grunto į Žemę |
Lentelėje pateikti tik paskelbti sovietų Mėnulio programos startai
Luna ir Apollo
Luna-16 Sovietų Mėnulio tyriklio kapsulė su 101 g Mėnulio grunto Žemėje
Pradedant „Luna-15“ erdvėlaiviai buvo iš 3 dalių – tūpiklio su stabdymo varytuvu ir 2 varytuviukais; raketinio startūno „Mėnulis-Žemė“ (512 kg) ir 512 kg gręžtuvo su kapsule gruntui; viso pargabenta 324 g grunto (rasta ir vandens pėdsakų).
Palyginimui su gausia „Luna“ epopėja „Apollo“ astronautai dirbo 6 vietovėse 154 val (apie 1 savaitę) ir pargabeno 382,5 kg grunto. Su ankstyvaisiais „Lunais“ varžėsi NASA „Pioneer“, „Surveyor” ir „Ranger“ (1964 „Ranger-7“ – net beveik sėkmingai), bet vėliau dėmesys atiteko „Apollo“ programai.
Rusijos Luna planai
Artimiausiais metais Rusija planuoja naujus „Luna“ startus:
Luna-25 2021 m. 1,75 t universalaus tūpiklio eksperimentas; neutronų detektavimas ADRONu;
Luna-26 2023 2,2 t Mėnulio kartografavimas iš 60 km orbitos; 14 vnt mokslinių aparatų (2 mlrd rb);
Luna-27 2024 2,2 t „Minilunochod“ nugabenimas; gręžimas ir analizė, ypač ledo (5,3 mlrd rb);
Luna-28 2025 4 t (startūnas „Angara“ iš „Vostočnyj“) surinktų mėginių pargabenimas.