Satai, palydovai – apie šiuos, nuo 1957 metų pradėjusius lakioti apie Žemę, įrenginius
Pirmasis satas buvo sovietinis Sputnik-1 dar 1957 metais
Per 62 metus nuo „Sputnik-1“ (lietuviškai – pakeleivis ar bendrakeleivis?), orbitavusio 72 paras, astronautika sukūrė unikalią satų aplinką iš tūkstančių įvairios paskirties aparatų, tapusių kosminiais kūnais. Terminas „satas“ atspindi esmę: skrieja kaip satelitas (astronomijoje – kosminis kūnas, skriejantis aplink kitą didesnį) ir vykdo unikalias užduotis… Dauguma jų – žemsatai laksto aplink Žemę žemose orbitose (iki 2000 km). Vadinamose geostacionariose orbitose (35,78 Mm) – per 120 ryšių žemsatų, lyg „pakabintų“ parinktuose taškuose. Turim ir Marsatų, Mėnsatų bei kitokių – visi jie atsiranda astronautikos dėka kaip optimalios stebėjimo ir tyrimo priemonės, o žemsatai – ryšiams ir navigacijai. Bene įdomiausi – astroskopai (rašėme „Dar tobulesni..“), žvalgantieji visatą net iš Lagranžo taškų.
Pirmasis australų žemsatas „WRESAT“ (48 kg o0,76×1,52 m) skriejo 1967 m.; europiečių ESRO 975 kg) – 1968; socialistinių šalių „Interkosmos“ -1969; japonų „Osumi“ (24 kg) – 1970; kinų DFH-1 (173 kg) – 1970 ir t.t. 2013 m. orbitose iki 2 Mm jau buvo apie 300 tūkst aparatų (5 tūkst tonų masė), nors kokias nors funkcijas vykdė 8,6 tūkst, pvz ryšininkai Iridium (22 vnt 19 Mm), Globalstar (32 vnt po 2,16 t 20 Mm), navigatoriai GLONASS, GPS, Galileo, kinų Beidou (28 vnt), indų NaviC (8 vnt po 1,4 t)
Pirmasis Australijos satas Wresat
Beveik visi satai yra erdvėlaiviškos konstrukcijos: 1) tvirtas cilindro ar lygiagretainio formos korpusas (dažniausiai anglies kompozito) su aliuminio skydais prietaisams bei kuro bakais ir varytuvais viduje; 2) valdymo aparatūra, matuokliai ir telemetrinė sistema; 3) elektros šaltinis iš Saulės baterijų ir akumuliatorių (3-13 kW); 4) orientavimo ir stabilizavimo sistema su girodinais; 5) padėties orbitoje koregavimo sistema; 6) termoreguliavimo sistema prietaisų temperatūrai palaikyti.
Stambiausi satų gamintojai Boeing, Lockheed Martin, Orbital Science nuolat tobulina konstrukcijas. Nepaisant patobulinimų, lig šiol neišvengia gedimų. Pvz. vien Boeing draudimo išmokos – 1,7 mlrd USD. Sugedus satui „Superbird“ gauta 243 mln USD išmokų.
Pirmieji satai
Pirmuoju mėnsatu tapo sovietinė „Luna-10“ (1,8 t) 1966 m., o „Luna-1“ pralėkė Mėnulį ir laikytina pirmuoju saulsatu.
Jau gausu marsatų: pradedant pirmuoju 1971 m. „Mariner-9“ (0,98 t 1,4..18 Mm orb); keliais sovietiniais „Mars“, 1970-73 m. orbitavusiais 1,4..25 iki 200 Mm aplink Marsą. „Vikinga“, 1975 m. praskriejo Fobą 90 km atstumu ir Deimą 23 km. Beje, lig šiol mįslingi 16 km didumo Fobas (Baimė) 6 Mm orbitoje lyg greitėja ir lėtai artėja link Marso. 8 km Deimas (Siaubas) sukasi 12 Mm aukštyje 30 val 18 min periodu.
1977 m. 380 km orbitą pradėjo „Mars Global Surveyor“, 1993 m. 2,58 t „Mars Observer“, 2001- 400 km orb „Mars Odyssey“.
1997 m. pradėta Žemės stebėjimo programa EOS (Earth Observing System):
Landsat grupės „Aura“ stebi ozono sluoksnius ir skyles; „Terra“ tyrė debesis, jūrų ledus, vegetacijos ciklų pokyčius; Copernicus grupės (po 2 vnt) „Sentinell-1“ nuolat fotografuoja Žemę; „Sentinell-2“ tiria koralų rifus; „S…-3“ – vandenų biologinį produktyvumą ir užterštumą; „S..4“ – aerozolius atmosferoje; „S..5“- atmosferos užterštumą (spektrometriniais būdais); „S..-6“ – vandenų paviršių lygius ir temperatūras.
Gamtosaugai žalos – nemaža: startūnai teršia tūkstančiais tonų deginamo kuro išmetalų; vien SpaceX 12 tūkst žemsatų, lekiančių apie 9,4 km/s, trintimi į aplinkos terpę kaitins ją bent 33 GJ šilumos (taip prisidėdami prie globalinio atšilimo).
Pastarojo dešimtmečio mada tapo mažųjų kubsatų leidyba. Baltijos šalyse pirmieji 2014 m. buvo estai, 1 kg 100 tūkst eurų kainavusiu „EstCube-1“ su Saulės bure (deja, neišsiskleidusia); 7,5 km/s greičiu pasiekę 650 km orbitą ir tapę 41-ja kosmine valstybe. Ta proga apgintos 5 disertacijos ir 50 bakalaurų bei magistrų projektų. Po metų ir lietuvių „LitSat -1“ pakliuvo į 400 km orbitą, o 2017 – 1,3 kg 30 žmonių komandos „LituanicaSAT-2“. Nuo tada ir latvių 5 kg 40x40x13 cm 320 tūkst eurų „Venta-1“ po 16 kartų per parą suka aplink Žemę 505 km aukštyje.
EstCube – 1 dar Žemėje
EstCube 1 nuotraukoje Lietuva, Latvija ir Estija
Rusai kosmonautikos 60-mečio ir Ciolkovskio 160-mečio progomis iškėlė dvi 4,65 kg 30x10x10 cm „Taniušas“ su unikaliais vakuumetrais ir mikrogiroskopais.