Satai – astronautinė technika

Wresat, Satai, palydovai

Satai, palydovai – apie šiuos, nuo 1957 metų pradėjusius lakioti apie Žemę, įrenginius

Satai, palydovai, Sputnik-1

Pirmasis satas buvo sovietinis Sputnik-1 dar 1957 metais

Per 62 metus nuo „Sputnik-1“ (lietuviškai – pakeleivis ar bendrakeleivis?), orbitavusio 72 paras, astronautika sukūrė unikalią satų aplinką iš tūkstančių įvairios paskirties aparatų, tapusių kosminiais kūnais. Terminas „satas“ atspindi esmę: skrieja kaip satelitas (astronomijoje – kosminis kūnas, skriejantis aplink kitą didesnį) ir vykdo unikalias užduotis… Dauguma jų – žemsatai laksto aplink Žemę žemose orbitose (iki 2000 km). Vadinamose geostacionariose orbitose (35,78 Mm) – per 120 ryšių žemsatų, lyg „pakabintų“ parinktuose taškuose. Turim ir Marsatų, Mėnsatų bei kitokių – visi jie atsiranda astronautikos dėka kaip optimalios stebėjimo ir tyrimo priemonės, o žemsatai – ryšiams ir navigacijai. Bene įdomiausi – astroskopai (rašėme „Dar tobulesni..“), žvalgantieji visatą net iš Lagranžo taškų.

Pirmasis australų žemsatas „WRESAT“ (48 kg o0,76×1,52 m) skriejo 1967 m.; europiečių ESRO 975 kg) – 1968; socialistinių šalių „Interkosmos“ -1969; japonų „Osumi“ (24 kg) – 1970; kinų DFH-1 (173 kg) – 1970 ir t.t. 2013 m. orbitose iki 2 Mm jau buvo apie 300 tūkst aparatų (5 tūkst tonų masė), nors kokias nors funkcijas vykdė 8,6 tūkst, pvz ryšininkai Iridium (22 vnt 19 Mm), Globalstar (32 vnt po 2,16 t 20 Mm), navigatoriai GLONASS, GPS, Galileo, kinų Beidou (28 vnt), indų NaviC (8 vnt po 1,4 t)

Wresat, Satai, palydovai

Pirmasis Australijos satas Wresat

Beveik visi satai yra erdvėlaiviškos konstrukcijos: 1) tvirtas cilindro ar lygiagretainio formos korpusas (dažniausiai anglies kompozito) su aliuminio skydais prietaisams bei kuro bakais ir varytuvais viduje; 2) valdymo aparatūra, matuokliai ir telemetrinė sistema; 3) elektros šaltinis iš Saulės baterijų ir akumuliatorių (3-13 kW); 4) orientavimo ir stabilizavimo sistema su girodinais; 5) padėties orbitoje koregavimo sistema; 6) termoreguliavimo sistema prietaisų temperatūrai palaikyti. Stambiausi satų gamintojai Boeing, Lockheed Martin, Orbital Science nuolat tobulina konstrukcijas, bet lig šiol neišvengia gedimų (vien Boeing draudimo išmokos – 1,7 mlrd USD, pvz sugedus satui „Superbird“ gauta 243 mln USD).

Pirmieji satai

Pirmuoju mėnsatu tapo sovietinė „Luna-10“ (1,8 t) 1966 m., o „Luna-1“ pralėkė Mėnulį ir laikytina pirmuoju saulsatu.
Jau gausu marsatų: pradedant pirmuoju 1971 m. „Mariner-9“ (0,98 t 1,4..18 Mm orb); keliais sovietiniais „Mars“, 1970-73 m. orbitavusiais 1,4..25 iki 200 Mm aplink Marsą, bei „Viking’ais“, 1975 m. praskriejusiais Fobą 90 km atstumu ir Deimą 23 km. Beje, lig šiol mįslingi (ar ne dirbtiniai?) 16 km didumo Fobas (Baimė) 6 Mm orbitoje lyg greitėja ir lėtai artėja link Marso, o 8 km Deimas (Siaubas) sukasi 12 Mm aukštyje 30 val 18 min periodu. 1977 m. 380 km orbitą pradėjo „Mars Global Surveyor“, 1993 m. 2,58 t „Mars Observer“, 2001- 400 km orb „Mars Odyssey“.

1997 m. pradėta Žemės stebėjimo programa EOS (Earth Observing System):
Landsat grupės „Aura“ stebi ozono sluoksnius ir skyles; „Terra“ tyrė debesis, jūrų ledus, vegetacijos ciklų pokyčius; Copernicus grupės (po 2 vnt) „Sentinell-1“ nuolat fotografuoja Žemę; „Sentinell-2“ tiria koralų rifus; „S…-3“ – vandenų biologinį produktyvumą ir užterštumą; „S..4“ – aerozolius atmosferoje; „S..5“- atmosferos užterštumą (spektrometriniais būdais); „S..-6“ – vandenų paviršių lygius ir temperatūras.
Gamtosaugai žalos – nemaža: startūnai teršia tūkstančiais tonų deginamo kuro išmetalų; vien SpaceX 12 tūkst žemsatų, lekiančių apie 9,4 km/s, trintimi į aplinkos terpę kaitins ją bent 33 GJ šilumos (taip prisidėdami prie globalinio atšilimo).

Pastarojo dešimtmečio mada tapo mažųjų kubsatų leidyba. Baltijos šalyse pirmieji 2014 m. buvo estai, 1 kg 100 tūkst eurų kainavusiu „EstCube-1“ su Saulės bure (deja, neišsiskleidusia); 7,5 km/s greičiu pasiekę 650 km orbitą ir tapę 41-ja kosmine valstybe. Ta proga apgintos 5 disertacijos ir 50 bakalaurų bei magistrų projektų. Po metų ir lietuvių „LitSat -1“ pakliuvo į 400 km orbitą, o 2017 – 1,3 kg 30 žmonių komandos „LituanicaSAT-2“. Nuo tada ir latvių 5 kg 40x40x13 cm 320 tūkst eurų „Venta-1“ po 16 kartų per parą suka aplink Žemę 505 km aukštyje.

Satai, palydovai, EastCube - 1

EstCube – 1 dar Žemėje

Satai, palydovai

EstCube 1 nuotraukoje Lietuva, Latvija ir Estija

Rusai kosmonautikos 60-mečio ir Ciolkovskio 160-mečio progomis iškėlė dvi 4,65 kg 30x10x10 cm „Taniušas“ su unikaliais vakuumetrais ir mikrogiroskopais.


Komentarai apie “Satai – astronautinė technika”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *