Ekspedicijas tolimas menant: tekstas apie Saulės sistemos kūnų – asteroidų, planetų, satų, kometų – ir kitus tyrimus
Tyriklis Juno ruošiamas šešių metų trukmės misijai
Vaikystėje žavėjomės Kolumbo ekspedicija, 1492 metais atradusią tuomet dar nežinomą žemyną, ir Magelano kelione 1519-22-ais aplink Žemę (praktiškai įrodžiusia jos apvalumą). Didžiuojamės mūsų lakūnais Darium ir Girėnu 1933-ais perskridus Atlantą. Prasidėjusi 1957-ais astronautika suteikė žmonėms galimybę tolesnėms ekspedicijoms. 1969-72-ais į Mėnulį nuskrido 12 astronautų. Gi robotika įgalino pasiekti ir tyrinėti tolesnius Saulės sistemos objektus, o astroskopais – ir visą matomą Visatą.
2011-ais startavusi Juno (3,6 t o4,6×20 m 635 N varytuvas ir 12 varytuviukų, $1,1 mlrd; daugiau tekste „Tarpgalaktinių erdvių tyriklis“ 2018) nuo 2016-jų elipsiškai orbituoja 4,2 Mm – 8,1 Gm aplink Jupiterį (o140 Mm 778 Gm orb) ir tiria didžiausią planetą bei jos mėnulius. 2021-ais pralėkė Ganimedą 1 Mm atstumu, jau suka 44 orbitą ir netrukus artimai pralėks Europą. Jupiterio aukštutiniuose sluoksniuose aptiko anomalinį 426 oC karštį, nors pagal astrofizikus tenturėtų būti -73 oC. 1995-2003-ais 34 kartus Jupiterį aplėkė Galileo (3,8 t o4,6×9 m).
Skysto metano ežeras Ligeia Titano paviršiuje
Bene rezultatyviausią ekspediciją į o120 Mm ir 0,69 t/m3 tankio Saturną vykdė 5,6 t o4x6,7 m 2×445 N ir 16 varytuviukų, 885 W $3,2 mlrd tyriklis Cassini. Startavęs 1997-ais, greitinosi 2 kartus Veneros gravitacijos lauke, 2000-ais pralėkė ir fotografavo o20 km asteroidą Mazurskij. Dar pasigreitino ties Jupiteriu. 2004-ais priartėjo prie Febos (o230 km 75 K), įvykdė tūpiklio Huygens (350 kg) atskyrimą ir nukreipė jį link o5,15 Mm Titano.
Po 3 savaičių Huygens 2,5 val skrodė Titano atmosferą (1,5 karto tankesnę nei Žemės), matuodamas debesis 18-19 km aukščiuose ir dar 1,5 val veikė paviršiuje (350 vaizdų). Cassini tyrinėjo apie 20 Saturno mėnulių (7 – nežinomus, Encelado geizerius fotografavo iš 50 km atstumo); apsuko Saturną 22 kartus, nardydamas 40 km/s greičiu tarp jo žiedų; atsiuntė net 453 tūkst vaizdų ir 2017-ais nusmigo į dujinį gigantą. Būtent Cassini atskleidė nepaprastą Titano pasaulį su metano ir etano ežerais bei upėmis ir krituliais iš debesų. Gravitaciniais matavimais Encelade po ledo pluta aptiko 10 km storio vandenyną.
Tolyn nuo Saulės
Erdvėlaivis Dawn (1,24 t 1,6×1,3×1,8 m 1,3 kW 3×90 mN ksenono jonų bei 12×0,9 N hidrazino varytuviukų, $446 mln), startavęs 2007-ais po 2 metų pralėkė Marsą 549 km atstumu, po 4 metų pasiekė asteroidą Vesta (o525 km 354 Gm orb) ir fotografavo Orbital Sciences Corp įmonės iš Vokietijos aparatais.
Dawn pirmas orbitavo aplink asteroidą, priartėdamas iki 680 ir net 210 km išsamaus vestalapio sudarymui. 2015-ais atsiuntė o950 km Cereros vaizdų iš 13 Mm atstumo. 1,23 t/m3 plutos tankio 167 K temperatūros Cerera yra stambiausias asteroidas tarp Marso ir Jupiterio. 2 mėnesius orbitavo jau aplink Cererą HAMO (High-Altitude Mapping Orbit 1,48 Mm) ir 2 mėnesius LAMO (Low-Altitude Mapping Orbit 375 km) cererlapių bei Cereros atlaso sudarymui.
Cerera vaizdas su atšvaitais kraterio dugne
Išeikvojęs kurą Dawn baigė misiją, atsiuntė vaizdų iš 35 km ir liko 35 km – 3,9 Mm orbitoje. Beje, Dawn ekspedicija patvirtino Australijos astrofizikų hipotezę, jog didesni o600 km kosminiai uolėti kūnai yra apvalūs, o mažesni – ne. Elipsoido formos Vestos ilgis yra 578 km.
Maždaug tuo metu 478 kg 2,2×2,1×2,7 m 228 W 16 varytuviukų 0,8-4 N stūmos erdvėlaivis New Horizons pasiekė Plutoną (2,39 Mm 4,43-7,37 Tm orb). Startavęs 2006-ais 16,2 km/s greičiu, jis 4 mėn 2007-ais tyrinėjo Jupiterį ir jo mėnulius. 2015-ais stebėjo Plutoną ir jo mėnulius. Nuo 2019-ųjų pradėko Koiperio juostos objektų stebeėjimus: Arrokoth arba Ultima Thule, Quaoar (o1,12 Mm) ir kitus. Dar stebėjo transneptūninį o133 km dydžio Arawn. 2021-ais New Horizons buvo 7,5 Tm tolumoj ir lekia toliau.
Tolimiausią ekspediciją – jau apie 10 Tm – tęsia Voyager-1.