Mėnulių tyrikliai

Plutinos tyrikliai

Tyrikliai – NASA toliau ketina tirti Saulės sistemos mėnulius naujais erdvėlaiviais

Europa Clipper tyrikliai

Brangus Europa Clipper tyriklis startuos link Jupiterio 2022 metais

JUICE_spacecraft tyriklis

JUICE tyriklio objektai bus Ganimedas, Europa ir Kalisto

Ruošiami Jupiterio mėnulio Europa Clipper (6 t, 4 mlrd. USD) ir Jupiter Icy Moons Explorer (JUICE, 5 t, 850 mln. USD) astrotyrikliai, 2022-ais startuosiantys link šių stambių Saulės sistemos objektų. Clipper aplėks Europą bent 45 kartus 25-2700 km orbitomis ir savo 9 instrumentais (radarais spektro- ir magneto- metrais bei vaizduoliais) matuos įvairias objekto savybes. Moons Explorer tyrinės net 3 objektus – Ganimedą, Europą ir Kalistą (atradėjo G. Galilėjaus vadintus Mediči planetomis), ypač astroskopo Hubble 1999-2015 stebėtus vandens garų geizerius (iki 100 km aukščio). Pirmiausiai aplėks o5268 km Ganimedą (vienintelį mėnulį su 719-1440 nT magnetosfera) bent 15 kartų 300 km – 50 Mm orbitomis. Patikslins o3138 km Europos sandarą (5 km ledo pluta ir 65 km vandenynas po ja) bei o4806 km Kalisto parametrus.

Ruošiamas naujas tyriklis POSEIDON (POlar Scout/orbitEr and In situ lake lander DrONe), veiksiantis drono ir amfibijos principais.

Ankstesni tyrikliai

Erdvėlaivis Dawn (0,75 t $0,5 mlrd) 2015-17-ais tyrė stambiausius asteroidus Cererą (o950 km, dabar vad nykštukine planeta), kurioje atrado 92 km didumo 6 km gylio kraterį Occator su 0,5 km kupolu Cerealia, 4 km kalną Ahuna Mons (gal kriovulkaną), aptiko vandens (mineraluose, skysto ir ledinio) bei 16-17 % vandenilio regolite; ir Vestą (o525 km 321-384 Gm orb), kurioje Hubble dar 1990-ais pastebėjo net 475 km dydžio 25 km gylio kraterį. Jame pasirodė esama ir 22 km kalno. Dawn patikslino šio kraterio Rheasilvia gylį 19 km, o greta – ir ne kiek mažesnį 400 km Veneneia kraterį; atrado ir didžiulių kanjonų – 465 km ilgio iki 20 km pločio Divalia Forsa bei 370 km ilgio iki 40 km pločio Saturnalia Forsa. Atsiuntė 95 tūkst vaizdų ir duomenų geologinio vestlapio bei topografinio cererlapio sudarymui.

Erdvėlaivio Cassini (2,15 t o4x6,7 m $3,26 mlrd) duomenimis analogiškai sukurtas geomorfologinis titanlapis. Į Saturno (o120 Mm) mėnulį o5150 km Titaną (vienintelį su tankia atmosfera ir skysčių apykaita) tyriklis Huygens leidosi 2,5 val, matuodamas aplinkos parametrus, ir dar 1,5 val veikė paviršiuje (350 vaizdų).  Cassini 2017-ais nardė tarp Saturno (mažiausio 0,69 t/m3 tankio dujinio giganto) plonų žiedų 35 km/s greičiu ir matavo jų gravitacines jėgas bei vandens ledo koncentracijas.

Bene tolimiausią (4,5 Tm nuo Saulės) Neptūno mėnulį Tritoną (o2,7 Mm 354 Mm orb) 1989-ais tyrė Voyager-2 ir aptiko retą azoto atmosferą bei metano, azoto, vandens ledų krateriuotą 37 K šaltą paviršių.

Plutinos objektai

Plutinos tyrikliai

Plutinos objektų grupė

Dar tolesnius Plutono (o2,3 Mm) mėnulius tyrė New Horizons (0,5 t o2,5×3,2 m). 2015 metais patikslino pirminius juos atradusio astroskopo Hubble duomenis. Plutinos objektų (transneptūninių objektų grupė, Plutonas, Charonas, Arawn, Orkus, Ixion, Huya) grupės atstovai Charonas (o1,2 Mm), Hydra (o49 km 64 Mm orb), Nix (o43 km), Kerberos (o14 km) ir Styx (o9 km) yra 40-53 K temperatūros.

Lėkdamas toliau patyrinėjo plutiną Arawn (o150 km 6-6,7 Tm orbita), užneptūninį objektą Quaoar (o1,1 Mm 6,3-7 Tm orbita). Tyrinėjo ir dar tolimesnį Arrokoth (Ultima Thule o35 km).


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *