Kosminiai radiniai atskleidžia naujas galimybes ir turtina mūsų žinias apie Visatos objektus ir reiškinius.
Hubble ir James Webb teleskopų Kūrybos stulpų nuotraukos
Pažangėjant astronautikai atrandama vis daugiau naujų Visatos objektų ir reiškinių, turtinančių mūsų gyvenimą gilesnėmis žiniomis ir galimybėmis.
Astroskopas Hubble stebėjo 9 tūkst šm nutolusią jaunų žvaigždžių sistemą IRAS 05506+2414, iš centro skleidžiančią materijos čiurkšlę 350 km/s greičiu. 55 mln šm nutolusioje M87 galaktikoje pastebėta 9,5 mlrd Saulių masės juodoji skylė. Ji skleidžia 5 tūkst šm ilgio išmetalų čiurkšlę; reiškinio tyrimui kuriamas objekto modelis su spiraliniu įvykių horizontu.
Šiemet M. Oei iš Leideno universiteto 3,5 mlrd šm tolumoj atrado gal didžiausią o16,3 mln šm galaktiką Alcyoneus 240 mlrd Saulių masės juodąją skylę. Lig šiol didžiausia buvo o6 mln šm dydžio 40 mlrd Saulių masės IC1101 galaktika. Ją dar 1790 metais 1,2 mlrd šm tolyje atrado W. Hershel.
Naujausias astroskopas Webb stebėjo vieną tolimiausių ir galingiausių J165202.64 kvazarą, susidariusį ankstyvoj Visatoj. 1995-jų Hubble astroskopo gautus „Pillars of Creation“ („Kūrybos Stulpai“ – žvaigždžių, dulkių ir dujų sankaupą 6,5 tūkst šm tolumoj) vaizdus papildė infraraudona šviesa. Stambiausiu ir masyviausiu objektu dabar laikoma 40 mlrd Saulės masių kvazarinė juodoji skylė S50014+81.
Marsas ir Saulė
Nuo 2016-jų InSight seismometras registravo 1300 Marso drebėjimų, kurių spektrinis pobūdis lyg liudija vulkaninę prigimtį. Anksčiau manyta ją seniai užgesus. Analizuojant šiuos seismologinius duomenis, žemo dažnio drebėjimai gal priskirtini šiluminėms priežastims. Marsaeigis Curiosity jau 3520-jį solą juda vidutiniu 0,15 km/h greičiu ir atsiuntė 492 tūkst gręžininių bei kitų vaizdų.
Saulės aktyvumą dar 1610-ais atrado J. Fabricius ir G. Galilei. Aiškėja jį lemiant Saulės dėmes, flokulus, protuberantus ir kt reiškinius. 300 km-200 Mm didumo santykinai tamsesnės ir vėsesnės sritys su padidinta 0,5 T indukcija vadinamos dėmėmis. Dujiniai 10-20 kK plazmos išmetalai iki 100 Mm aukštyn – protuberantais. USAF/NOAA (National Oceanic and Atmospheric Administration) ir kitų valstybių tarnybos teikia Saulės aktyvumo prognozes.
Erdvėlaivis Juno 2022 rugsėjo 29 priartėjo 23,6 km/s greičiu prie Europos, Jupiterio mėnulio, iki 358 km. Šis priartėjimas Juno orbitavimo periodą sutrumpins nuo 43 parų iki 38. 2000-ais erdvėlaivis Galileo ties Europa pralėkė 351 km atstumu.
Ant SpaceX CRS-19 Dragon varytuvo, lekiančio 7,8 km/s greičiu, žiniasklaida įžiūrėjo „kosminę pelę“. Tai tik gabalas kieto deguonies, tikėtina, atsiradęs dėl nuotėkio vakuume.
1965-ais fizikai A. Penzias ir R. Vilson kosmose aptiko reliktinių fotonų kvantų mikrobanginį foną, o J. Peables 2020-ais matematiškai pagrindė galaktikų formavimosi efektus.
Van Allen juostos ir GW170817
J. Van Allen 1958-ais atrado elektronų ir protonų sankaupas, dviem torais gaubiančias Žemę nuo 650 km iki 58 000 km aukščiuose. 2013-ais pastebėta tarp šių juostų esant sluoksnį, sulaikantį „žudančius“ elektronus (Killer electrons). Reiškinio esmė tebėra neaiški, nors tai saugo nuo radiacijos astronautus bei satus.
2017-ais susidūrė dvi neutroninės žvaigždės GW170817 (įvykį stebėjo 70 observatorijų), paskleisdamos gravitacinių bangų ir gama spindulių. Po 2 parų nukreiptas stebėti pasekmių teleskopas Hubble aptiko juodąją skylę. Ši išmetinėjo su greitai besisukančiu disku iš kurio sklido materijos čiurkšlės 700 Mm/s. Pasitelkus Gaia astroskopą, greitis buvo 400 Mm/s, o dar pakartojus – 100 Mm/s. Gal jis taip sparčiai mažėjo, o gal įvyko iliuzinis superluminalus efektas.
Nauji veikalai
Sorbonne ir Cambridge universitetai 2022 spalio 18 paskelbė iššifravę graikų Hipparchus astro poemą. Tai apie 170 m pr.Kr sudarytas žvaigždžių katalogas, kurio duomenys tikslesni už vėlesnio Ptolemajaus katalogo.
Radosi ir naujas astronautinis veikalas „Cislunar Market Opportunities“ – 161 psl informacijos apie pirmaujančių įmonių ir kosminių agentūrų veiklą: 1) astronautikos sektoriaus apžvalga; 2) orbitų aplink Žemę infrastruktūra; 3) Mėnulio rinka – robotizuotos misijos, ryšių ir navigacijos satai; 4) žmonių mėnulinis aktyvumas – Artemis ir kt programos; 5) ateities 10-mečio planai.
OECD (Organisation for Economic Co-operation and Development) 2022 rugsėjo 15 apskaičiavo gausėjančių dirbtinių satų ir šiukšlių pavojų kosminiam tvarumui.