Polaris Dawn misija numatyta 2023 metų kovo mėnesį su astronautais mėgėjais.
Būsimos Polaris Dawn misijos ekipažas: medikė Anna Menon, pilotas Scott Poteet, vadas Jared Isaacman ir specialistė Sarah Gillis
SpaceX planuoja 2023 metais lėkdinti Dragon erdvėlaivį 1400 km nuo Žemės su gan mėgėjiška astronautų įgula 5 parų ekspedicijai:
Jared Isaacman (g 1983) – JAV verslininkas milijardierius, avia pilotas su 7000 skraidimo val., astronautikos bakalauras 2011–ais Embry-Riddle universitete; kelionių aplink Žemę lėktuvu Cessna C72 per 82 ir 62 valandas rekordininkas; astronautinės ekspedicijos Inspiration vadas; turi žmoną Moniką ir 2 vaikus;
Anna Menon – karo medikė ir astronautinių misijų CRS-22 bei -23 specialistė, 7 metus distanciškai dirbusi TKS biomedike; matematikos bakalaurė Texas universitete; turi vyrą Anil, sūnų ir dukrą;
Sarah Gillis (g 1994) – Demo-2 ir Crew-1 misijų astronautų trenerė, astro inžinierė Colorado universitete ir smuikininkė;
Scott „Kid“ Poteet – JAV oro pejėgų pulkininkas su 3200 h pilotavimo per 20 metų, dalyvavo Kosovo ir Irako misijoje; 15-os Ironman triatlono varžybų dalyvis; turi žmoną Kristen ir sūnų.
Talkinant 23 įstaigoms vykdys žmonių sveikatos ir Visatos tyrimų 38 eksperimentus:
SANS (Spaceflight Associated Neuro-Ocular Syndrome); visi įgulos nariai dėvės išmanius kontaktinius lęšius;
Plėsti medicinines galimybes orbitoje, įskaitant širdies ir plaučių gaivinimo (Cardio Pulmonary Resuscination – CPR) procedūrų Crew Dragon viduje kūrimą ir šviesolaidinės kameros naudojimo demonstravimą. Tai leistų atvaizduoti ir geriau suprasti, kaip skysčių persiskirstymai kosminiame skrydyje gali paveikti kvėpavimo takus skubios medicinos pagalbos atveju;
Dar vykdys pirmuosius ėjimus iš Dracon į atvirą kosmosą EVA įvairiuose kosmoso aukščiuose. Numatoma ir 2-ji Polaris Dawn ekspedicija į astroskopą Hubble tikslu jį atnaujinti ir stumtelt į aukštesnę orbitą.
Ankstesnioji Dawn misija
Ankstesnis 2007-18 metų misijos Dawn (1,6×1,7×1,2 m 1,4 kW $370 mln) nulėkė 690 Gm jonų vara (19-91 mN stūmos per 50385 h veikimo). 750 kg masės erdvėlaivis tapo pirmuoju orbitavusiu aplink du Saulės sistemos objektus. Tai 525 km didumo Vesta ir 950 km dydžio Cererą. Pakeliui ties Marsu pasigreitino gravitaciniu manevru. Vėliau aparatu FC (Framing Camera) fotografavo Vestą iš 5000 km. Tyrimus vykdė spektroskopais VIR (Visible and InfraRed) bei GRaND (Gamma Ray and Neutron Detector).