1979 m. balandžio 10 d. startūnas „Sojuz-U“ iškėlė erdvėlaivį „Sojuz 33“, pilotuojamą sovietų kosmonauto Nikolajaus Rukavišnikovo ir Bulgarijos KOP majoro Georgij Ivanovo (g. 1940 m. Loveče, baigusio G. Benkovskio aukštąją KOP mokyklą, naikintuvų eskadrilės vado). Ši misija tapo viena dramatiškiausių karinių kosmonautų ištvermės pamokų.
Georgij Ivanov ir Nikolaj Rukavišnikov „Sojuz 33“ erdvėlaivyje
9 km atstumu nuo „Saliut-6 stoties, buvo įjungta automatinė susijungimo sistema „Igla“. „Sojuz 33“ erdvėlaivui priartėjus iki 1 000 metrų, pagrindinis variklis sugedo: automatiškai išsijungė po 3 sekundžių, nors turėjo veikti 6 sekundes. Nikolaj Rukavišnikov teko laikytis už prietaisų skydelio, nes erdvėlaivis smarkiai vibravo. Susijungti su stotimi tapo neįmanoma, erdvėlaivis liko be variklio, o įgulai grėsė mirtinas pavojus likti orbitoje.
Stabdymui ir grįžimui į Žemę buvo panaudotas rezervinis varytuvas, tačiau veikė 213 sekundžių – 25 sekundėmis ilgiau nei numatyta; dėl to trajektorija tapo neįprastai stati, o įgulai teko patirti 10 g perkrovą. G. Ivanov, kaip patyrusio naikintuvo lakūno, savitvarda leido įgulai atlaikyti kritinį slėgį ir 1979 m. balandžio 12 d. saugiai nusileisti. Skrydis truko 1 d. 23 val. 01 min.
Tai buvo antrasis sovietų užfiksuotas balistinis nusileidimas (pirmasis įvyko su „Sojuz 1“). Kiti šaltiniai nurodo, kad balistiniu būdu nusileido ir „Sojuz 18A“, o tokio paties pobūdžio nusileidimas, kaip pranešama, įvyko ir su „Sojuz 24“.