„Interkosmos“ karo lakūnai

Intercosmos

1978–1988 metais vykdyta programa „Interkosmos“ tapo pirmuoju tarptautiniu pilotuojamosios astronautikos etapu. Griežtą atranką įveikę komunistinių šalių karinių oro pajėgų (KOP) naikintuvų lakūnai atliko mokslinius tyrimus orbitinėse stotyse „Saliut-6“, „Saliut-7“ ir „Mir“.Skrydžių trukmė buvo apie vieną savaitę, o nauda yra abejotina. Buvo dar keli skrydžiai po Sovietų pabaigos.

InterCosmos A

„Interkosmos“ karo lakūnai stebi Žemę

Naikintuvų pilotų atranka

InterCosmos B
Karo aviacijos gydytojai ir instruktoriai treniruočių centre tiria naikintuvų pilotų ištvermę centrifugoje ruošiantis kosminiams skrydžiams

Prasidėjus programos pilotuojamajam etapui, atrankos kriterijai buvo prilyginti pirmųjų kosmonautų šaukimams. Kandidatai privalėjo būti aktyviosios tarnybos pirmosios klasės karo lakūnai, skraidantys viršgarsiniais naikintuvais (dažniausiai MiG-21), sukaupę šimtus skrydžio valandų, turintys aukštąjį karo inžinerinį išsilavinimą bei nepriekaištingą sveikatos būklę.

Atranka vyko dviem etapais: nacionalinėse karo medicinos įstaigose ir Jurijaus Gagarino kosmonautų rengimo centre Žvaigždžių miestelyje. Ten pilotai buvo testuojami centrifugose, patirdami perkrovas iki 10 g, kurios kyla, kai daugiapakopis startūnas kelia aparatą į orbitą arba kai nusileidimo modulis įskrieja į tankiuosius atmosferos sluoksnius. Oro kautynėse išugdyta reakcija, orientacija erdvėje ir gebėjimas priimti sprendimus deguonies stygiaus ar perkrovų sąlygomis tapo lemiamu veiksniu, kurį vertina ir šiuolaikiniai spaceforce.mil karinės aviacijos analitikai.

Pirmieji skrydžiai

InterCosmos C
Europos karo lakūnai-kosmonautai atlieka eksperimentus orbitinės stoties „Saliut-6“ mokslinių prietaisų sekcijoje

Pirmajame „Interkosmos“ etape į orbitą kilo Vidurio ir Rytų Europos karo aviacijos karininkai, tapę pirmaisiais savo šalių astronautais.

Vladimír Remek (Čekoslovakija): Gimė 1948 m. Česke Budejovicuose. Baigė Košicės KOP karo aviacijos mokyklą ir Gagarino KOP akademiją Monine. Čekoslovakijos KOP kapitonas. 1978 m. kovo 2–10 d. erdvėlaiviu „Sojuz 28“ (kartu su Aleksejumi Gubarevu) susijungė su stotimi „Saliut-6“. Jis tapo pirmuoju žmogumi kosmose, nepriklausančiu JAV ar SSRS. Orbitoje išbuvo 7 d. 22 val. 17 min., atlikdamas biomedicininius ir technologinius lydinių kristalizacijos tyrimus nesvarumo sąlygomis.

Mirosław Hermaszewsk (Lenkija): Gimė 1941 m. Lipnikuose. Baigė Dęblino karo aviacijos mokyklą ir K. Sverčevskio generalinio štabo akademiją. Lenkijos KOP majoras, skraidęs viršgarsiniais perėmėjais. 1978 m. birželio 27 – liepos 5 d. erdvėlaiviu „Sojuz 30“ (vadas Piotras Klimukas) pasiekė stotį „Saliut-6“. Misijos trukmė: 7 d. 22 val. 02 min. Pilotas atliko Žemės paviršiaus spektrometrinius stebėjimus ir širdies veiklos tyrimus ekstremaliomis sąlygomis.

Sigmund Jähn (Rytų Vokietija): Gimė 1937 m. Morgenrėtėje-Rautenkrance. F. Mehringo karo aviacijos karininkų mokyklos ir Gagarino KOP akademijos absolventas. VDR KOP papulkininkis. 1978 m. rugpjūčio 26 d. pakilo erdvėlaiviu „Sojuz 31“ (vadas Valerijus Bykovskis), dirbo stotyje „Saliut-6“ su multispektrine kamera MKF-6M ir 1978 m. rugsėjo 3 d. nusileido aparatu „Sojuz 29“. Skrydžio laikas: 7 d. 20 val. 49 min.

InterCosmos D

Vėlesniais metais programa peržengė Europos ribas, o kosminius skrydžius atliko Azijos, Lotynų Amerikos ir Artimųjų Rytų karinių oro pajėgų karininkai. Programos metu sukaupti duomenys apie karo lakūnų adaptaciją prie mikrogravitacijos, perkrovų valdymą ir manevrinių varytuvų rankinį orientavimą padėjo pamatus vėlesniems tarptautiniams skrydžiams, kuriuos šiandien vykdo NASA Tarptautinėje Kosminėje Stotyje.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

+ 84 = 94
Powered by MathCaptcha