Orbitiniai radiniai ir kūriniai

Orbitiniai radiniai

Kaskart atrandame vis daugiau įdomių objektų Saulės orbitose ir žvaigždynuose (vad egzoplanetų) bei kuriame aplink savąją Žemę (satų, vadinamųjų „palydovų“). Vien Mėnulio tyrimus prieš 60 metų rengė 400 tūkst. žmonių, o pati programa kainavo per 25 mlrd. dolerių. Dabar Starship‘ą kuria 13 tūkst žm už 10 mlrd. USD

Chariklo-asteroid

Kuklus Chariklo asteroidas turi žiedus

1997 m. J. Scotti (Kitt Peak Arizonos observatorija) rastas o258 km asteroidas Chariklo (didžiausias tarp 44 tūkst vadinamų kentaurais) lekia 2,5 km/s greičiu 1,95-2,35 Tm orbita ir stebina žiedais. Du 7 km ir 3 km pločio 390 km bei 405 km Chariklo orbitose žiedai glumina netikėtais pokyčiais. Ispanų astrofizikas P. Santos-Sanz astroskopu Webb stebėjo nuo 2022-jų kintantį vidinį žiedą C1R tamsėjant ir ryškėjant, o išorinį C2R – atvirkščiai. Nufotografuoti ir nuodugniau ištirti gal pavyks rugpjūčio 30 išlėkdintam astroskopui Roman „aktyviu“ koronoskopu.

Dar įdomesnis 2001-03 metų radinys – plutoidas Sedna (o995 km 2 t/m3 11-154 Tm orb per 12 tūkst metų 1 km/s greičiu), tarp žinomų objektų turi bene ilgiausią trajektoriją. Priartės prie mūsų apie 2076-us, o planuojama ekspedicija truks bent 18 metų.

Astroskopai per 20 metų praplėtė Visatos pažinimą iki 93 mlrd šm erdvių, radę ten ir milijardus galaktikų su juodomis skylėmis. Hubble jau 20 metų iš 547 km orb tiria jas, rentgeniškai akylus Čandra – galaktikų sandūras iš 0,4-139 Mm orb, gamaspindulinis Fermi iš 550 km orb – pulsarus, Gaia – 2 mln žvaigždžių iš L2 , kur šaldosi ir Webb.

Civiliniai ir kariniai satai

Indijos satą EOS-05 (2,3 t Žemės „žvalgą“) į 35,7 Mm orbitą (ten – jau 539 kūriniai) rugsėjo 3 išlėkdino startūnu GSLV (52 m). Prancūzijos 317 kg FLEX (Fluorescence EXplorer) iš 820 km orbitos tirs Žemės augaliją. Šnipinėjimo satus USSF-153 Falcon-9 iškėlė už $74 mln „mistiškai“. Falcon-9 o3,7×70 m 7,6 MN pakopa atnaujinta 27 kartus ir vėl nutupdyta į droną „Tebemyliu“.

Deja, karinės paskirties „žvalgų“ tebėra nemaža – Izraelio Ofeq ir Kinijos YaoGan. Veikusius JAV Hexagon pakeitė Kennan“ / „Crystal“ (KH-11), Vokietijos SAR-Lupe pakeitė trijų satų sistema SARah. Tiesiogiai ginkluotosioms pajėgoms priklausančių ir jų valdomų palydovų orbitoje yra apie 600–700, o įtraukus dvejopą paskirtį bei dedikuotus komercinius gynybos segmentus, skaičius viršija 1000–1500 vnt. Tikėtina, jų skaičius didės. Šiuo metu aplink Žemę skrieja maždaug 10 000 – 11 000 aktyvių palydovų.

Vien Pentagonas užsakė Boeing‘ui ESS (Evolved Strategic Satellite) už $2,8 mlrd būsimam Starshield satynui 35 Mm orbitose. Rusija tenkinasi “dvigubos” paskirties Meridian’ais net 1-40 Mm orbitose ir žada ten 300 vnt satyną. Gegužės 22-29 savais Kosmos-2610..2613 persekiojo suomių satą ICEYE-X3E (vieną iš 54 orbituojančių 550 km), neva “tarnaujančių” Ukrainai. Gi Turkija demonstravo Ay Yildiz (Pusmėnulis ir Žvaigždė) gynybos štabą, o Kinija – 20 GW Starlink satų “žudiką”.

Nepaisant gamtosaugininkų bei astronomų nuogastavimų dėl visokių satų ties Žeme gausėjimo, privatūs kūrėjai vis dažniau „teršia“ aplinką naujoviškais objektais. Net 50 DI sumanumo satų jau paruošė Marian Space su Loft Orbital, o Cailabr su RSC Signals kuria satynams infrastruktūrą Žemėje. Vien JAV kasmet jau vykdo iki 180 startų, o 2030-ais žada tūkstantį.

Naujausi ir laboratorijos

Naujausi kūriniai – Icarus Robotics lėkūnai, kurių bandymuose dalyvauja Kanados astronautas Ch. Hadfield. Vertingiausi kūriniai yra nuolat veikiančios mokslinės laboratorijos TKS (Tarptautinė Kosminė Stotis 400 km orbitoje 7-11 žm) bei Tiangong (3 taikonautams). Abi jos tapo ir veiklos atvirame kosmose poligonais. Vien šį mėnesį skafandruotos astronautės kūrė naujoves 8 km/s greityje. Jessica Meir 7-jį kartą ir Sophie Adenot 3-jį bent po 6 val trukmės astronautinės kvalifikacijos darbo dienomis.

Tolimesnėse orbitose pavyksta įžiūrėti vis daugiau egzoplanetų, gal ir su mėnuliais?; Rugsėjo 16 A.Bernardi paskelbė Keck/MRC2 koronografu atradę „jauniausią“, vos 1-2 mlrd metų, egzoplanetą Elias 2-24 (2-4 Jupiterių didumo) 450 šm tolyje. Dar vieną „Karštą Jupiterį“ svirduliuojantį ir lėtai besisukantį CoRoT-26 atrado A.Kesseli 696 šm nuo mūsų.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

4 + 2 =
Powered by MathCaptcha