Pirmieji žvalgė Žemės paviršių kariniais tikslais nuo 1959-jų Corona ir sovietų Zenit satai.
Sovietų Zenit, Izraelio Ofeq, JAV Hexagon KH-9 ir Kinijos YaoGan satai
Corona (0,75-1,5 t 160-120 km orb 12-1 m skyra) kariškiams siuntė vaizdus, nuleisdami kapsules su foto juostomis. 3-4 savaičių laikotarpiais orbitavo 144 tokie šnipai, kainavę bent $1mlrd. Istorija parodyta filme „Zebra“ (1968) apie sato dingimą ties Špicbergenu ir galimą patekimą sovietų žinion.
P. Koroliovo konstrukcijos Zenit (2,4-6,3 t 200-350 km orb 180 km vaizdo aprėptim) satų būta bent 2 tūkst (filmas „Sekretnyj kosmos“ apie serijinę gamybą Kuibyševe). Nuo 1980-jų satuose vyrauja skaitmeninė foto technika, o nuo 2021-jų plinta kubsatai ir lazeriai.
Išslaptinti ir mažiau slapti
Pernai JAV išslaptino (be Izraelio vaizdų) 1971-87 metų Jumpseat (1 t o2x3 m 1-40 Mm orb) satus, kurių 8 vnt veikė iki 2006-jų. Hexagon KH-9 (Corona programos satai) dvidešimt satų buvo net 11,4-13,3 t stambumo, kai kinų YaoGan penkiasdešimties satų spiečiuje – tik 2700-300 kg ir 0,5-1,2 Mm orbitose satai. 2023-ais JAV ties Atlantu numušė kinų 60 m dirižablį, apkaltintą Washington Post šnipinėjimu bei satų su lazerine ginkluote grėsme. Gi vienas iš penkių Taijing-4 satų pateikė bazės Norfolke vaizdus su 3 atominiais lėktuvnešiais ir 75 laivais. Izraelio šnipai Ofeq (0,15-0,6 t 0,25-1,15 Mm orb) nuo 1988-jų pagausėjo iki 16 vnt.
Mažiau įslaptinti Vokietijos SAR-Lupe žvalgybos satai. Jų masė 720 kg, dydis 4x3x2 m, galia 250 W, kaina ~ 370 mln €, laksto 500 km aukštyje virš Žemės. Pirmieji startavo iš Plesecko, o naujesnis jau 1,8 t stambumo – iš Canaveral, nors kontroliuojami iš Gelsdorfo. Menkesnio slaptumo Spire Global Inc iš JAV Virginijos valstijos, Vienna miesto) talkina kubsatais Lemur-2. Jų iškelta jau 175 vnt 500-650 km orbitose.
Siekiant orbitinio agresyvumo ir spartos JAV kariškiai nuo 2023- jų eksperimentuoja Virtus Nox, 2026 gegužės 3 išlėkdinę satą Jackal. Jį persekios, gal ir pagrobs 347-461 km orbitose birželio 19 startavęs iš N.Zelandijos Victus Haze (0,1 t o1x2 m). Šis satas rekordiškai greitai, žvalgybos sparta, per 16 val pradėjo veiklą orbitoje. Birželio 23 išlėkdintas ir ne toks slaptas Starfall (2,1 t o3,7×0,75 m). SpaceX žada naują spiečių Starmind iš 1 mln satų.