Anksčiau tekste „Žmogaus kūnas kosmose” rašėme apie įvairius astronautų sveikatos aspektus. Šiandien temos tęsinys.
2015 m. buvo atliktas tyrimas „Medication use by U.S. crewmembers on the International Space Station“. Buvo išnagrinėti 24 įgulos narių vaistų vartojimo įrašai iš 20 misijų, trukusių ilgiau nei 30 parų per 10 metų laikotarpį ir buvo siekiama nustatyti vartojimo dažnio, veiksmingumo ir indikacijų tendencijas, taip pat nepageidaujamų reiškinių pobūdį, dažnumą ir sunkumą. Rezultatai buvo palyginti su trumpesnių kosminių skrydžių „Space Shuttle“ misijų įgulos narių duomenimis ir kitais pranešimais apie astronautų vaistų vartojimą. „Space Shuttle“ misijų trukmės buvo mažiau nei 16 parų.
Jis parodė, kad vaistų vartojimas Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) buvo palyginti nedidelis. Vienam astronautui per savaitę vidutiniškai tekdavo apie dešimt dozių nereceptinių vaistų, kurių dauguma skirti įprastoms, lengvai suvaldomoms ligoms.
Astronautė Sandra Magnus, 18-osios ekspedicijos skrydžio inžinierė, atlieka pratimus treniruoklyje (advanced Resistive Exercise Device – aRED) TKS „Unity“ modulyje. NASA nuotrauka
Sutrikimai
Odos sudirginimas yra dažniausiai pasitaikanti sveikatos problema kosminiuose skrydžiuose. Atlikta sisteminė apžvalga parodė, kad kosmose odos ligos – įskaitant odos sausumą, bėrimus, padidėjusio jautrumo reakcijas ir sutrikusį žaizdų gijimą – pasitaiko maždaug 25 kartus dažniau nei Žemėje. Sausa ir mažo drėgnumo TKS aplinka šias problemas dar labiau paaštrina, o įprastą dušą astronautams kelis mėnesius iš eilės tenka pakeisti drėgnomis servetėlėmis ir specialiomis, vandens nereikalaujančiomis higienos priemonėmis. Astronautai naudoja specialiai jiems sukurtus šampūnus ir muilus (angl. rinse-free shampoo / soap), kuriuos įtrina į odą ar plaukus, o likutį tiesiog nušluosto rankšluosčiu.
Užgulimas ir galvos skausmai kamuoja daugumą astronautų, ypač misijos pradžioje. Nesant gravitacijos, traukiančios skysčius žemyn, kraujas susikaupia galvoje: veidas patinsta, o nosis užgula. Astronautai tai vadina „kosmine sloga“, galinčia sukelti galvos skausmus, apetito sumažėjimą ir prastą miegą.
Miego sutrikimai kosminiuose skrydžiuose yra plačiai paplitę. TKS aplink Žemę apsisuka kas 90 minučių ir per 24 valandas įvyksta 16 saulėtekio ir saulėlydžio ciklų, sutrikdančių paros ritmą. Dėl įrangos triukšmo, ribotos asmeninės erdvės ir kosminio skrydžio sukeliamo streso astronautai paprastai per naktį miega viena–dviem valandomis mažiau nei Žemėje.
Raumenų ir kaulų sistemos traumos kosminių skrydžių metu yra stebėtinai dažnos, tačiau dažniausiai – smulkios. NASA statistika rodo, kad per visą JAV kosminių skrydžių programos istoriją buvo užregistruotos 219 traumų, o tai sudaro apie 0,02 traumos vienam astronautui per metus arba maždaug po vieną smulkų incidentą kas 50 metų vienam žmogui. Žvelgiant į bendrą TKS įgulos kasdienybę, nedidelių susižeidimų, įbrėžimų ar raumenų patempimų stotyje vidutiniškai pasitaiko kartą per kelis mėnesius, tačiau rimtų, misijai grėsmę keliančių traumų iki šiol pavyko išvengti.
Dažniausios buvo rankų traumos – daugiausia nedideli įpjovimai, patirti judant tarp modulių arba dirbant su įranga. Paradoksalu, tačiau fiziniai pratimai, skirti astronautų kaulų ir raumenų apsaugai, yra pagrindinė traumų priežastis Tarptautinėje Kosminėje Stotyje.
Mankštos ir išėjimai į atvirą kosmosą
Astronautai kasdien mankštinasi apie dvi valandas, siekdami užkirsti kelią kaulų ir raumenų masės mažėjimui bei širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos susilpnėjimui mikrogravitacijos sąlygomis. Be nuolatinės gravitacijos apkrovos kaulai per mėnesį praranda apie 1 % savo tankio, ypač kojose, klubuose ir stuburo srityje.
Ši būtina prevencinė priemonė kelia pavojų, nes galimi susižeidimai. Išėjimai į atvirą kosmosą (EVA) kelia papildomų pavojų. Tyrimas parodė, kad statistiškai maždaug kas ketvirto išėjimo į atvirą kosmosą (EVA) metu patiriami smulkūs sužalojimai, dažnai sukeliami kosminio skafandro dalių.
Tyrimai tęsiami, siekiant, kad šios prevencinės priemonės taptų saugesnės ir veiksmingesnės. Nortumbrijos (Northumbria) universiteto Aerokosminės medicinos ir reabilitacijos laboratorija bendradarbiauja su Europos kosmoso agentūra, NASA, Kanados kosmoso agentūra ir privačiomis kosminių skrydžių bendrovėmis, įskaitant „SpaceX“, siekdama sukurti mankštomis pagrįstas intervencijas, skirtas astronautų sveikatai apsaugoti. Tyrimų komanda diegia novatoriškus metodus, skirtus fizinei funkcijai išlaikyti ilgesnių misijų metu ir pagreitinti atsigavimą grįžus į Žemę.