Dangaus  portretas

Dangus, žvaigždynai

Dangus, žvaigždynai, dangaus apžvalgos – trumpai apie juos

Dangus, žvaigždynai

Claudius Ptolemaeus kūrinyje Almagestum pateikti pirmieji 48 žvaigždynai iš 88 žvaigždynų danguje

Danguje nuolat juda Mėnulis, planetos ir žvaigždės. Rytais teka Saulė, praslenka į vakarus ir nusileidžia. Analogiškai ir kiti dangaus objektai atrodo stebėtojui Žemėje. Geriausias orientyras lig šiol buvo Šiaurinė žvaigždė, esanti šalia mūsų Žemės sukimosi ašies.

Gi iš Mėnulio ar Marso, ypač tolesnių vietovių, vaizdai bus kitokie. Visatą mėgino vaizduoti filosofai Anaksimandras (I-jame veikale „Apie gamtą“), Anaksagoras (per pirmapradę materiją), Empedoklis (4 elementų – vandens, žemės, oro ir ugnies teorija), Platonas (dialogais apie kosminį dievą), Demokritas (veik „Corpus Democriteum“ su atominės spinduliuotės sąvoka), Aristotelis (veik „Apie dangų“), Dekartas („Traktatas apie šviesą arba pasaulį“), Kantas (pasaulis – ir baigtinis, ir beribis, ir laikinas, ir amžinas bei I-ji hipotezė apie Saulės sitemos sandarą), Leibnicas (erdvė, laikas ir judėjimas – reliatyvūs)  ir astronomai Archimedas (sukūrė saulės skersmens matuoklį), Kopernikas (heliocentrinės sistemos kūrėjas), Galilėjus (veik „Dialogas apie dvi svarbiausias pasaulio sistemas – Ptolemajo ir Koperniko“, sukonstravo teleskopą), Kepleris („Pasaulio harmonijoje“ paskelbė planetų judėjimo dėsnius).

Beje, inkvizicijos tampomas po teismus ir kalėjimus Galileo 1607 m. demonstravo savo teleskopą 24-iems astronomams, bet nė vienas neįžiūrėjo net didžiųjų Jupiterio mėnulių.  Literatai aprašė pasaulį meniškai. Dantė „Dieviškoje komedijoje“, Laforgas „Laiko skunde draugei Erdvei“ (..kiek rankų – nei dešinės, nei kairės – erdvė aplink lyg burės nėščioj žvaigždėmis mėlynėje), Baironas „Kaine“, Jeseninas „Trobeliniame kosmose“.

Dangus, žvaigždynai

Johannes Hevelius 1684 metais įvedė 11 naujų žvaigždynų, tarp jų ir Sobiesko Skydą

Dangaus žvaigždynų pradžia

K. Ptolemajas (Claudius Ptolemy) II amžiuje sudarė 48 žvaigždynų dangulapį, G. Merkatorius 1551 m. papildė Antinojaus žvaigždynu, P. Plancius 1612 m. – Bitės spiečium ir t.t. Per pastaruosius 400 metų sukurta bent 2 tūkst žvaigždėlapių, orientuojančių Visatoje ir gelbstinčių ieškant tamsiųjų materijos bei energijos.

ESA 1997 m. pagal Hipparcos duomenis sudarė „Millenium Star Atlas“ su keliais mln žvaigždžių. DESI (Dark Energy Spectroscopic Instrument  su 300 mokslininkų iš 45 įstaigų komanda) kuria 3D dangulapį,  aprėpsiantį 35 mln galaktikų. SDSS (Sloan Digital Sky Survey – dangaus tarnyba) 2017 m. paskelbė 3D dangulapį su 174 tūkst kvazarų ir juodųjų skylių su akreciniais diskais. Kalifornijos un-tas pagal Hablo duomenis sudarė Visatos portretą su 265 tūkst galaktikų. GAIA katalogas apima 1692 mln žvaigždžių, 75 tūkst spiečių ir 12 nykstančių galaktikų.

Dangus, žvaigždynai

Septynių Šienpjovių arba Oriono žvaigždyno diržas

Dangus moderniaisiais laikais

Oriono žvaigždyno portretas iš 1400 nuotraukų (2013-14 m.) buvo kuriamas ištisus metus. Buvo paryškinta Barnardo kilpa (rausvas pluoštas viduryje), Liambda-Orion ūkas ir „Roseta“ (raudonai baltas ūkas kairiame kampe). Taip pat ir skaisčiai oranžinė Betelgeizė ir melsvas Rigelis. Dar 1995 m. National Geographic skelbė Orion portretą iš 15 Hablo nuotraukų, sukurtą mokslininkų C. K. O‘Dell, Shui-Kwan Wong ir D. Malin.

„Kosmoso atlasą“ pagal NASA duomenis sudarė E. Lutz, pavaizdavusi 18 tūkst objektų orbitines shemas (ypač asteroidų tarp Marso ir Jupiterio bei Kuiperio juostoje). Kuriamas reverberacinis juodosios skylės masės matavimo būdas ir monopolinė tamsiosios materijos teorija (monopolis – vieno poliaus magnetas). Įtariama, jog tamsioji materija formavosi dar iki Didžiojo Sprogimo. Taipogi kurimas dangulapis „2MASS Redshift Survey“.

Astroskopai Niuton ir Heršel portretavo Erelio ūką 6500 šm tolumoj, kurį 1995 atrado Hablas (pavadintas „Kūrybos stulpais“). Čandra pateikė spiečiaus NGC6231 rentgeninį portretą su 7,5 tūkst jaunų žvaigždžių, kurios gal išsilakstys pritrūkus gravitacinių jėgų. Dar aptiko supernovą 1E0102.2-7219 (pirmą tokį lig šiol nematomą objektą). Spitzer portretavo galaktikyną COSMOS-AzTEC3 12,6 mlrd šm tolumoj. Buvo fotografuoti ir tolesni (13-13,7 mlrd šm) kvazarai bei artimesni 6 šm dydžio Cepheus A ir B klasteriai.

dangus, žvaigždynai

Spitzer galaktikynas COSMOS-AzTEC3

Wilkinson Microwave Anisotropy Probe

WMAP (Wilkinson Microwave Anisotropy Probe) iš Lagranžo taško atsiuntė retro portretą. Jis atitinka Visatos 380 tūkst metus su tuometinėmis temperatūromis (raudonai – ypač karštos, mėlynai – vėsesnės)

Fermi gama diapazone aptiko dar nematytus „burbulus“ iš aktyvių kvazarų. Buvo „pagauti“ neutrinai, lėkę 3,7 mlrd metų nuo blazaro Oriono žvaigždyne. Pagal pulsarų rentgeninius impulsus NASA kuria kosminį orientavimo ir navigacijos būdą. Jis bus tobulesnis nei DSN (Deep Space Network). Naujasis būdas versis be Žemės centrų pagalbos. Stebint penkių pulsarų signalus NICER ir SEXTaNT (Station Explorer for X-ray Timing and Navigation Technology)  pavyko įvertinti TKS padėtį erdvėje 4 km tikslumu.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *