Dulkės Visatoje

Dulkės Visatoje…jų ten labai labai labai daug

Žmonės įpratę gyventi tarp dulkių ir valytis dulkiasiubliais. Ir kosminėse erdvėse tų 0,2 mm ir mažesnių materijos dalelių – gausu. Kasdien Žemėn nusėda apie 100 t.

Stardust erdvėlaivis

Kompanijos Lockheed Martin 385 kg masės, o0,66×1,7 m dydžio ir $128 mln vertės erdvėlaivis Stardust 1999-2006 metais orbituodamas aplink Saulę rinko kosminių dulkių mėginius tyrimams. Pakeliui fotografavo Mėnulį iš 53 Mm, asteroidą Annefrank (o6 km 309-352 Gm orb) iš 3 Mm. Iš 81P/Wild kometos, kurią fotografavo iš 240 km atstumo, paėmė dulkių iš uodegos ir net glicino C₂H₅NO₂ dalelių.

Stardust erdvėlaivis, jo kapsulė Žemėje ir kometos dulkių sankaupa. NASA nuotrauka.

Pratęsus misiją 2011-ais dar priartėjo iki 180 km prie 7,6×5 km dydžio 9P/Tempel kometos. Parsiųstose Žemėn dulkėse Kalifornijos technologijos universiteto ir Livermor Lab tyrėjai rado Mg, Al, Cr, Ni, Cu… net ⁶⁰Fe, ⁴⁴Ca, ⁴⁴Ti izotopų. Pasiūlė ir apibrėžimą „kosminės dulkės – mažesnės 0,01 mm judančios tarpžvaigždinėse erdvėse materijos dalelės“. Kiekviena jų turi greitį, temperatūrą ir kitas savybes, net magnetines. Yra pasiskirstę Visatoje netolygiai, dažnai debesimis bei ūkais, trukdančiais astronominius stebėjimus.

Dulkės tolumose

Daugelis erdvėlaivių turi dulkių detektorius, pvz tyriklis New Horizons. Astroskopas Spitzer aptiko dulkių ties juodaja skyle. Tarpžvaigždinių ūkų jau 1774-jų Messier kataloge registruota 110, o naujausiame NSSDCA – 2019. Lagunos Ūke 5 tūkst šm stebint dulkių srautus spėjama „gimstant“ naujas žvaigždes. Judėdamos dulkės trankosi tarpusavy, sukeldamos temperatūrų pokyčius su kondensacijos procesais bei atominių klasterių koaguliacijom. Norvegų geologas J. Larsen, kolekcionuodamas ir tyrinėdamas mikrometeoritus aprašė juos knygoje „Žvaigždžių dulkių takais“. Pastebėjo juose esant gyvybei būdingų CHNOPS derinių: anglies, vandenilio, azoto, deguonies, fosforo ir sieros.

Savo 34-jų metinių proga Hubble atsiuntė Dumbbell Nebula 1200 šm tolumo vaizdų su 17×56 Tm didumo dulkių „raizgalais“

Hubble nuotraukoje: 57 mln šm tolyje „pagavo“ vandenilio atomų NGC 3059 galaktikoj, skleidžiančių H-alfa spinduliuotę 656,46 nm bangomis.

Giant Molecular Clouds – gal stambiausias, 15×600 šm didumo ir  100 tūkst Saulių masyvumo, tarpžvaigždinių dulkių ir dujų telkinys Skulptoriaus žvaigždyne 67 mln šm nutolusioje NGC 613 galaktikoj. Stambiausia „dulkė“ – Phoenix-A juodoji skylė astroskopo Chandra 2012-jų duomenimis yra 100 mlrd Saulių masės ir 8,6 mlrd šm toly. Ji yra 24 tūkst kartų masyvesnė nei Šaulio galaktija mūsų Paukščių Take.

Jupiterio pašvaistes sugaudė Hubble kosminis teleskopas. NASA medžiaga

Mūsų Saulės vėjo dalelės, protonai ir elektronai bei silicio, geležies, deguonies jonai lekia į visas puses artimu šviesai greičiu. Žemės atmosferoje sulėtėja iki 800 km/s. Pasiekusios Jupiterio magnetinį lauką, švyti pašvaistėmis. Indijos astronomai 21-48 cm ilgio bangomis „pagavo“ net vandenilio atomų iš 8,8 mlrd šm nutolusio objekto SDSSJ 0826. New Horizons aptiko metanolio ir gliukozės dulkių Kuiper asteroidų juostoje bei „kosminio cukraus“ dalelių ties Arrocoth. Tik gyvybei ten pernelyg šalta.