Asteroidai, meteoritai, meteorai – jų keliamas pavojus Žemei ir apsauga.
Lutetia asteroidas, fotografuotas iš ESA tyriklio Rosetta 2010 metais
Kovo 11 d Norvegijos jūron nukrito o2 m didumo asteroidas 2022 EB5. Pasak VLE, „nukritusi kosminio kūno liekana vadintina meteoritu, dar lekianti atmosferoje – meteoroidu (gr. meteoron – dangaus kūnas), o trumpalaikis žybsnis danguje – meteoru“. Dvi valandas iki nukritimo šį meteoroidą pastebėjo vengrų astronomas K. Sarneczky ir pranešė Minor Planet Center, o NASA Scout sistema matavo ir apskaičiavo trajektoriją bei kritimo vietovę, įspėjusi CNEOS (Center for Near Earth Object Studies) ir Planet Defence Coordination Office. Scout įvykdė 14 stebėjimų per 40 min. ir prognozavo kritimą 470 km vakariau Grenlandijos.
Tokie maži meteoroidai tampa ryškesni ir pastebimi CNEOS, likus kelioms valandoms iki smūgio Žemės paviršiun, gi stambesnius ir pavojingesnius aptinka dar toli nuo Žemės. 2022 EB5 yra tik 5-is tarp mažų meteoroidų, aptiktas prieš krintant. Pirmasis buvo o4 m didumo 2008 TC3, patekęs atmosferon ties Sudanu ir suskilęs į smulkesnius meteoritus Namibijos dykumoj. Meteoroidai įlekia į atmosferą 11-72 km/s greičiais, įkaista iki 3 000 K ir 80-120 km aukštyje pradeda švytėti bei irti, o galimas likutis (3,5-7,7 g/cm3 tankio) krenta Žemėn. Užfiksuotas tik vienas atvejis, kuomet meteoritas pataikė į žmogaus batą. 0,01-2 mm dydžio mikrometeoroidai sudega visiškai ir paviršiaus nepasiekia. Jei krintančio kūno švytėjimas yra intensyvus ir naktį trumpai apšviečia apylinkes, toks krintantis kūnas įvardijamas bolidu.
Meteoritai ir krateriai
Pats didžiausias 60 t meteoritas Goba 1920 metais nukrito Namibijoje, o didžiausias o500 km krateris (80 tūkst metų senumo) aptiktas Antarktidoje, gi vaizdingiausias – o1,3 km 0,2 km gylio krateris Arizonos valstijoje. 2013-ais kritęs Čeliabinsko meteoroidas suiro 20 km aukštyje, tačiau nuo smūginės bangos nukentėjo 1615 žmonių. Viso registruota 38 tūkstančių meteoritų, kurių 300 eksponuojami S. Peterburgo muziejuje. Rinkos kaina yra 1-1,5 USD/g, metalinių – 2-3 USD/g, marsietiškų – net iki 500 USD/g.
Dar 1821-ais švedų geologas N. Nordenskiold tyrė meteoritų cheminę sudėtį ir paskelbė ją esant analogišką Žemės elementams. Pernai Rusijos Uralo universiteto ekspedicija, dalyvaujant kosmonautui S. Kud-Sverčkovui Antarktidos Voltat vietovėj rado 125 g meteoritą ir įtaria kaž kokįunikalumą, NASA marsaeigių bandymų metu Antarktidoje irgi aptiko nemažai meteoritų. Besiformuojantis meteoritikos mokslas užsiima ne tik tyrimais bet ir sauga nuo pavojingumo. Šiaip meteoroidai stebimi tam tikromis datomis: sausio 3 d kvadrantidai; balandžio 22 d liridai; rugpjūčio 12 d perseidai (kartais net iki 100 vnt/h); lapkričio 17 d leonidai; gruodžio 14 d heminidai.
Didžiausi asteroidai
10-60 km didumo asteroidus (gr. aster – žvaigždė + eidos – pavidalas) Annefrank, Erotą, Gasprą, Idą ir Matildą stebėjo tyrikliai Galileo, NEAR (Near Earth Asteroid Rendezvous, orbitavęs ir nukritęs į Erotą) bei Stardust. Atsiųstuose vaizduose matosi netaisyklingos formos kūnai, kurių paviršiai nusėti smūginiais krateriais.