NASA tarpplanetinė stotis „Europa Clipper“ (EC) išskraidinta ieškoti gyvybės Europos polediniame vandenyne
Tyriklį skrydin link Jupiterio iškėlė Falcon Heavy. SpaceX nuotrauka
2024 spalio 14 d. 12.06 val. JAV laiku kompanijos SpaceX startūnas Falcon Heavy iš 39A aikštelės NASA Kenedžio kosmoso centre Floridoje iškėlė „Europa Clipper“. Paleidimas ir atskyrimas nuo viršutinės pakopos vyko pagal planą, o po valandos tyriklis pranešė Žemei apie visų sistemų puikų funkcionavimą. Prasidėjo šešerius metus truksianti kelionė į Jupiterio sistemą.
„Europa Clipper“ masė yra 5900 kg, jis didžiausias NASA tyriklis. Beveik pusę stoties masės sudaro degalai. EC siekdama tikslą, atliks du gravitacinius manevrus: pirmasis bus po keturių mėnesių prie Marso, o 2026 m. antrasis manevras prie Žemės. EC Jupiterį pasieks 2030 m. balandį, o kai maždaug po metų jos orbita bus pritaikyta artimiems skrydžiams apie Europą, prasidės moksliniai tyrimai. Tyriklis gyvybės ieškos bent kelis mėnesius, o visa projekto kaina 2013 – 2034 metais siekia apie 5.2 mlrd USD.
Jet Propulsion Laboratory sukurtas įspūdingas, 6 m ilgio ir 6065 kg masės tyriklis, turi 9 mokslinius prietaisus. Energiją jiems teiks 600 W du didžiuliai penkių segmentų saulės baterijų skydai, kurių ilgis siekia 30 metrų. Prie Jupiterio Saulės šviesos yra tik 4 % lyginant su Žeme. Kuro atsargos, monometilhidrazinas ir dinitrogen tetroksidas, sudaro 2750 kg, Erdvėlaivis turi 24 varytuvus, kurių stūmos jėga yra 27,5 N, skirtus padėčiai valdyti ir stūmimui.
1610 metais G. Galilėjus atrado keturis didžiuosius Jupiterio palydovus: Ganimedą, Kalistą, Europą ir Ijo. 3122 km diametro Europa, dydžiu prilygstanti Mėnuliui, yra ypatinga: po jos 100 km ledo šarvu gali būti šiltas ir sūrus vandenynas. Vandens jame yra daugiau nei visuose Žemės vandenynuose kartu sudėjus. Dėl šio derinio Europa gali būti tinkama biologinei gyvybei ir jos požymių paieška bus pagrindinis misijos tikslas.
Atminimo plokštelė, prie erdvėlaivio „Europa Clipper“, su JAV poetės Ada Limón ranka rašytu tekstu „In Praise of Mystery: Poema Europai“. šalia planetologo Ron Greeley nuotrauka ir parašas. NASA/JPL-Caltech nuotrauka
Moksliniai prietaisai
Europa Clipper mokslinių prietaisų išdėstymas. NASA iliustracija
Mokslinę įrangą sudaro devyni prietaisai: optinės (EIS) ir infraraudonųjų spindulių (E-THEMIS) kameros, infraraudonųjų spindulių spektrometras (MISE), ultravioletinių spindulių spektrografas (Europa-UVS), magnetometras (ECM), povandeninis radaras (REASON), plazminis magnetinio zondavimo prietaisas (PIMS), paviršiaus dulkių analizatorius (SUDA) ir masės spektrometras planetų bei Europos tyrimui (MASPEX).
Europa Clipper atliks 49 artimus praskriejimus netoli Europos. Bus renkami duomenys apie lūžius bei geizerių išsiveržimus ir ledo dangą. Didžiausias priartėjimas prie Europos bus 25 kilometrai, todėl bus galima surinkti išsamiausius duomenis ne tik apie išorinius palydovo apvalkalus, bet ir apie jo vidinę struktūrą. Tai bus tiesiog nuostabūs duomenys, įsitikinę mokslininkai.