Vokietijos privatus kosmoso sektorius žengia į lemiamą etapą, mesdamas rimtą iššūkį nusistovėjusiai Europos kosmoso monopolijai. Naujos kartos mikrostartūnų ir orbitiniai bandymai rodo Berlyno ambicijas tapti nepriklausomos, komerciškai lanksčios ir technologiškai pažangios žemyninės astronautikos centru.
Vokietijos stratūnas starto aikštelėje Šiaurės jūroje
Privačių startūnų debiutai
Miuncheno bendrovė „Isar Aerospace“ ruošiasi pirmajam dviejų pakopų startūno „Spectrum“ skrydžiui iš Andojos kosmodromo Norvegijoje. Jis yra 28 metrų ilgio ir 2 metrų skersmens ir gali kelti iki 1000 kg krovinius į žemąją Žemės orbitą (LEO) bei iki 700 kg į Saulės sinchroninę orbitą (SSO).
Pirmosios pakopos jėgainę sudaro devyni „Aquila“ varytuvai, bendrai generuojantys apie 675 kN stūmą jūros lygyje, o antrojoje pakopoje veikia vienas vakuumui pritaikytas „Aquila“ agregatas su 94 kN stūma ir apytiksliai 325 sekundžių savituoju impulsu (Isp). Varytuvai naudoja suskystintas gamtines dujas (biopropaną) bei skystąjį deguonį, kas sumažina suodžių kaupimąsi purkštukuose ir optimizuoja degimo kameros šiluminį balansą.
Lygiagrečiai Augsburgo startuolis „Rocket Factory Augsburg“ rengia „RFA One“ skrydį iš Saksavordo kosmodromo Škotijoje. Šis startūnas išsiskiria devyniais „Helix“ varytuvais su laipsniško degimo ciklu (angl. staged combustion), veikiančiais žibalo ir skystojo deguonies pagrindu bei pasiekiančiais itin aukštą degimo kameros slėgį.
Pramonės orbitinė ekosistema
Bavarijos ir Badeno-Viurtembergo inžineriniai klasteriai kuria ne tik nešėjas, bet ir pažangius palydovinius modulius. Kompanija „Reflex Aerospace“ neseniai pristatė standartizuotas palydovų platformas, kuriose naudojami patikimi elektriniai plazminiai varikliai orbitos korekcijoms ir manevravimui.
Vokietijos aviacijos ir kosmoso centras (DLR) glaudžiai bendradarbiauja su Europos kosmoso agentūra (ESA). Finansuojami tokie projektai: mažųjų krovinių grąžinimo kapsulių bei optinio ryšio lazerinių terminalų kūrimas. Vokiečių pramonė orientuojasi į serijinę, automatizuotą gamybą, taikydama 3D metalo spausdinimą varytuvų degimo kameroms ir anglies pluošto liejimą korpusams. Naudojant šią technologiją starto kaina vienam kilogramui mažėja iki rinkoje konkurencingo lygio. Vokietijos vyriausybės parama mobiliosioms jūrų paleidimo platformoms Šiaurės jūroje atveria tiesioginį kelią poliarinėms orbitoms be būtinybės kliautis vien Kuru kosmodromu Prancūzijos Gvianoje.
Švarios patalpos laboratorija, kurioje inžinieriai montuoja modernią modulinę palydovo platformą
Vokietijos pasirinktas kelias apjungia griežtą akademinę preciziką su privataus rizikos kapitalo sparta. Įveikus pirmuosius orbitinius barjerus ir standartizavus serijinę gamybą, šalis įsitvirtina kaip nepriklausoma Europos kosminio transporto ašis, pajėgi diktuoti naujas komercinių skrydžių taisykles.