Kuru kosmodromo ELA-4 starto aikštelė pusiaujo džiunglių fone prieš saulėlydį, kurioje paruoštas startui stovi startūnas „Ariane 6“
Netrukus, 2026 m. rugpjūčio 27 d., dviejų greitintuvų konfigūracija „Ariane 62“ misijoje VA270 į geostacionariąją pereinamąją orbitą sklandžiai iškėlė 3,8 tonos masės meteorologinį palydovą „MTG-I2“. Šio tipo krovinių paskirstymą garantuoja viršutinėje pakopoje montuojamas daugkartinio įjungimo variklis „Vinci“, išvystantis 180 kN trauką. Išsamesnę šių traukos jėgainių analizę pateikia „astronautika.lt“ raketų dinamikos skyrius, o skrydžių telemetriją fiksuoja Europos kosmoso agentūra.
„Ariane 64“ kilimas su keturiais veikiančiais P160C greitintuvais, dūmų stulpais ir liepsnos pliūpsniais virš vandenyno pakrantės.
Daugkartinio naudojimo ateitis
Greta sunkiųjų startūnų Prancūzija aktyviai plėtoja komercinių mikrostartūnų segmentą, kuriame pirmauja „ArianeGroup“ dukterinė įmonė „MaiaSpace“. 2026 m. vasarą inžinieriai pristatė atnaujintą dvipakopės „Maia“ architektūrą su papildomu greitintuvu. Jos pirmojoje pakopoje montuojami deguonimi ir skystu metanu varomi daugkartiniai varytuvai „Prometheus“, pasiekiantys apie 1 MN trauką. Šio varytuvo degimo kameros ir turbosiurblio gamyboje panaudota metalo trimatė spauda leidžia gerokai sumažinti serijinės gamybos sąnaudas.
Vertikalaus nusileidimo valdymo algoritmai ir kompozitinės atraminės kojos šiuo metu bandomos su demonstratoriumi „Themis“, kurį prižiūri Prancūzijos kosmoso agentūra CNES. Tikslinis pirmosios pakopos grąžinimas į vandenyno platformą leis atpiginti krovinių iškėlimą į žemąją Žemės orbitą. Techninius šio projekto žingsnius analizuoja CNES tyrimų pranešimai bei portalo „astronautika.lt“ inžinerinės apžvalgos.
Daugkartinio naudojimo demonstratoriaus nusileidimas ant jūrinės baržos, varytuvui „Prometheus“ veikiant stabdymo režimu.
Orbitoje veikiančių sistemų atsparumas ir nepriklausomas krovinių gabenimas tampa ašine Prancūzijos kosmoso industrijos kryptimi, lemiančia visos Europos technologinį suverenumą.