Indijos kosminės vizijos

Indijos kosmines

2023 m. rugpjūčio 23 d. Indija tapo ketvirtąja šalimi, nusileidusia ant Mėnulio, ir pirmąja, pasiekusia jo pietinį poliarinį regioną. Ši diena dabar švenčiama kaip Nacionalinė kosmoso diena. Antrąją šventę pažymėjo kapitonas Shubhanshu Shukla, antrasis indas kosmoso erdvėje ir pirmasis, aplankęs TKS per misiją „Axiom-4“. Ši misija, pradėta birželio 25 d., taip pat leido Indijos kosmoso agentūrai ISRO atlikti mikrogravitacijos eksperimentus TKS.

Indijos Axiom-4

„Axiom-4“ ekipažas: misijos specialistas Tibor Kapu (Vengrija), misijos specialistas Sławosz Uznański-Wiśniewski (Lenkija), misijos pilotas Shubhanshu Shukla (Indija), misijos vadė Peggy Whitson (JAV)

Rugpjūčio 23 d. ISRO paskelbė drąsią Indijos kosmoso viziją, 15 metų planą su griežtais terminais, o tikslas – Indiją paversti pirmaujančia kosmoso tyrimų šalimi. Indijos ministras pirmininkas pagyrė ISRO pasiekimus pusiau kriogeninių variklių ir elektrinės stūmos srityse ir akcentavo: Indija turi padidinti startūnų paleidimų skaičių per metus.

Indijos siekiai

Šalis skatina kosminių technologijos plėtrą pagal šūkį „Reformuoti, veikti ir transformuoti“ ir yra pagrįsta trimis pagrindiniais tikslais.

Kosminių technologijų naudojimas visuomenės vystymuisi: siekiant didinti įvairių vyriausybės sektorių, įskaitant švietimą, sveikatos priežiūrą, žemės ūkį ir nelaimių valdymą, efektyvumą.

Kosminės mokslo ir technologijų pažanga: žmogaus misijų į kosmosą vykdymas, įskaitant žmogaus misiją į Mėnulį iki 2040 m. ir savo kosminės stoties įkūrimas, o taip pat giliojo kosmoso erdvės tyrinėjimas.

Dinamiškos komercinės kosmoso ekosistemos skatinimas: ISRO perduoda paleidimo technologijas privačiam sektoriui, sudarydama sąlygas ateityje paleisti satus naudojant esamus PSLV (Polar Satellite Launch Vehicle), GSLV (Geosynchronous Satellite Launch Vehicle) ir vystomą SSLV (Small Satellite Launch Vehicle) startūnus.

Kosmoso startuoliai

Kosmoso pramonėje veikia daugiau nei 350 startuolių, o per penkerius metus iš jų, galbūt, susikurs bent penki „vienaragiai“. Indija planuoja per ateinančius 15 metų kasmet iškelt po 12–15 satų Žemės stebėjimui, vandenynų tyrimams, meteorologiniams stebėjimams ir strateginėms reikmėms. Taip pat planuojama paleisti žemos Žemės orbitos (LEO) 140 satų spiečių palydovinio interneto paslaugoms teikti.

Indijos Aryabhatta Nisar

„Aryabhata“ ir „NISAR“ Indijos satai

Indijos planas per 15 metų paleisti per 100 satų yra ambicingas. Nuo pirmojo „Aryabhata“  sato, iškelto 1975 m sovietų raketa iki paskutinio „NISAR“, iškelto 2025 liepos 30 d. Indijos startūnu GSLV, praėjo 50 metų. Iš 132 iškeltų satų, Indija savo startūnais paleido 98 satus.

Mėnulio programa

Pristatytas labai ambicingas Mėnulio planas: iki 2040 m. nusiųsti Indijos astronautą Mėnulin. Indijos Mėnulio programa prasidėjo 2008 m. „Chandrayaan-1“ misija ir į Mėnulio orbitą nuskraidintu aparatu. 2023 m. „Chandrayaan-3“ misija į Mėnulį buvo susijusi su nusileidimo aparatu bei roveriu Mėnulio paviršiuje, atliekant stebėjimus per vieną Mėnulio dieną.

„Chandrayaan-4“, misija, skirta mėginių paėmimui, galėtų būti paleista 2027–2028 m. „Chandrayaan-5“ paleidimas numatytas 2028–2029 m. Tai būtų bendra misija su Japonija, kurios metu bus tiriamas Mėnulio pietinis polius naudojant Japonijos pagamintą 350 kg sveriantį Mėnulio roverį, o Indija suteiks nusileidimo modulį ir mokslinius prietaisus. „Chandrayaan-6“, „7“ ir „8“ misijos yra planavimo etape. ISRO taip pat nori sukurti Mėnulio navigacijos palydovų sistemą.

Startūnas LMLV

ISRO pradėjo konstruoti žmogaus misijų į Mėnulį startūną „Lunar Module Launch Vehicle“ (LMLV), o  vėliau naudoti tiek Žemės stebėjimui, tiek planetų tyrinėjimui. Startūnas galėtų Mėnulin nuskraidinti apie 27 tonas į Mėnulį, o į LEO ~80 tonų. Ankstesnis startūno pavadinimas buvo „Next Generation Launch Vehicle“ (NGLV)

Pilotuojamos misijos

Indijos pilotojamų misijų programa „Gaganyaan“ sparčiai pažengė į priekį. Iki 2025 m. pabaigos Indija planuoja paleisti pirmąją nepilotuojamą „Gaganyaan“ misiją į LEO, o pirmoji pilotuojama misija turėtų įvykti 2027 m. ISRO taip pat pradėjo dirbti prie savo kosminės stoties „Bharat Antariksh Station“ programos. Stotis turėtų tapti realybe iki 2035 m.

Perspektyvos

Indija pastaruosius kelis metus stipriai augino ekonomiką ir 2024 m buvo penkta šalis pasaulyje pagal bendrą vidaus produktą, nusileisdama JAV, Kinijai, Japonijai ir Vokietijai. Analitikai beveik neabejoja, kad per ateinančius keturis metus Indijos BVP išaugs iki 5 trln. JAV dolerių ir pagal šį rodiklį ji taps trečia pasaulyje atsilikdama nuo JAV ir Kinijos, bet jau pralenkdama Japoniją ir Vokietiją. Tad, noras investuoti į kosmosą yra suprantamas.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

+ 65 = 68
Powered by MathCaptcha