Vanduo yra gyvybės pagrindas. Žemėje vanduo sudaro tik apie 0,2 % planetos masės. Saulės sistemoje, aplink Saturną ir Jupiterį, orbituoja pasauliai, kur vanduo sudaro iki 50 % jų bendros masės. Objektai, ledo ir druskos karalystės, slepia šimtų kilometrų gylio vandenynus.
Europa, Kalista, Ganimedas, Titanas, Enceladas – šie planetų palydovai turi daug vandens
Europa
NASA zondas „Galileo“ patvirtino, kad 3100 km skersmens Europa po 15-25 km ledo šarvu turi 60–150 km gylio požeminį skysto vandens vandenyną. Jis gali būti šiltas ir sūrus, o vandens yra daugiau nei visuose Žemės vandenynuose kartu sudėjus.
2019 m. lapkričio mėn. NASA vadovaujama tarptautinė mokslininkų komanda paskelbė, kad pirmą kartą tiesiogiai aptiko vandens garų virš Europos paviršiaus. Komanda matavo garus naudodama spektrografą Havajų Keck observatorijoje, kuris matuoja planetų atmosferų cheminę sudėtį pagal jų spinduliuojamą arba sugeriamą infraraudonąją šviesą.
Zondo „Juno“ telemetrija rodo stiprią sąveiką su Jupiterio magnetiniu lauku. 2024 m. spalio mėn. prasidėjusi NASA „Europa Clipper“ misija atliks tikslius tyrimus, siekdama nustatyti, ar Europoje egzistuoja gyvybei tinkamos sąlygos. Ji vertins aplinkos cheminę sudėtį ir ieškos pro ledo plyšius besiveržiančių vandens garų pliūpsnių.
Kalista
Kalista yra antras pagal dydį Jupiterio palydovas. Vos 4821 km skersmens, dydžiu panašus į Merkurijų, yra labiausiai krateriuotas visoje Saulės sistemoje. NASA duomenys rodo, kad 250 kilometrų gylyje telkšo sūrus vandenynas. Šiame giliame sluoksnyje vanduo sąveikauja su uolienomis. Kalistos egzosferoje spektrometrai užfiksavo laisvąjį deguonį.
Ganimedas
5260 km skersmens Ganimedas yra didžiausias palydovas Saulės sistemoje. 2015 metais „Hubble“ kosminis teleskopas aptiko požeminį skysto vandens vandenyną, o jo storis gali būti keli šimtai kilometrų. Tai dešimtis kartų viršija Žemės vandenynų gylį. Ganimedas turi savo magnetinį lauką, kuris sukelia poliarines pašvaistes. Vandenynas slopina magnetinio lauko svyravimus Jupiterio magnetosferoje.
Enceladas
Vanduo iš Encelado požeminio vandenyno išsiveržia iš milžiniškų įtrūkimų į kosmosą. Nuotrauka NASA/JPL-Caltech/Space Science Institute
Mažas, vos 505 km skersmens, ledinis Saturno palydovas Enceladas aktyviai purškia vandenį į kosmosą. Paviršiaus geizeriai išmeta vandens ledo daleles į kosmosą maždaug 1440 kilometrų per valandą greičiu. Zondas „Cassini“ 2005 metais tiesiogiai tyrė šiuos srautus. Spektrinė analizė parodė, kad gelmėse yra mineralų ir gyvybei būtinų maistinių medžiagų.
Titanas
Didžiausias Saturno palydovas, 5150 km skersmens Titanas, yra maždaug pusės Menulio dydžio. Jis turi tankią, net 600 km storio atmosferą. Jo paviršiuje telkšo skystų angliavandenilių – metano ir etano – ežerai. Tačiau po ledo pluta mokslininkai užfiksavo skysto vandens vandenyną. Europos kosmoso agentūros (ESA) modeliai rodo dinamiškus geologinius procesus šiame pasaulyje.