Mūsų astronomas Kazimieras Černis 1980-2005 metais atrado 25 kometas (gr kometes – uodegota žvaigždė), tarp kurių C/1983 01 Černio – bene didžiausia (o60 km). Pirmąsias 3, pvz C/1990 E3 Černis-Kiuchi-Nakamura aptiko vizualiai teleskopu, o kitas – observatorijos SOHO (SOlar and Heliosphere Observatory) fotografijose. Tiriamų nuo 1577-jų T. Brahe dabar katalogizuota per 2 tūkst kometų ir kasmet atrandama 20-40 naujų.
Kometos skrieja aplink Saulę elipsinėmis, parabolių ar net hiperbolių orbitomis bent 200 metų periodiškumu. Turi šviesų branduolį (sušalusių dujų), skraistę ir iš jos tįsančią uodegą. Artėjant prie Saulės (jau 300 Gm atstume) šilumos paveikti ledai pradeda garuoti, tad branduolys didėja (net iki 2 Gm) ir uodega ilgėja (iki100 Gm)
Stardust
Astronautinė ekspedicija bepiločiu erdvėlaiviu Stardust (0,38 t 1,7xx0,6×0,6 m 330 W $128 mln) prasidėjo 1999-ais. Jis pralėkė 3 Mm atstumu pro asteroidą Annefrank ir 2004-ais priartėjo iki 240 km prie tikslo kometos 81P/Wild (5,5x4x3,3 km 239-793 Gm orb) bei surinko dulkių mėginį. Pralėkdamas Žemę parašiutu nuleido kapsulę su kometiena, o 2011-ais jau pasiekė kometą Tempel (7,6×4,9 km 230-710 Gm orb) ir atsiuntė 82 vaizdus iš 180 km artumo.
Rosetta
Rosetta (3 t 850 W 24×10 N varytuvais) startavo iš Kuru 2004-ais, dalyvaujant kometos atradėjams Svetlanai Gerasimenko (Tadžikikijos astrofizikos inst) ir Klimui Čuriumovui (Kijevo un prof). Greitinosi ties Saule, Žeme, Marsu, vėl Žeme, 2010-ais tyrė asteroidą Lutetia (121x101x75 km 304-424 Gm orb). 2008-ais tyrė 6,6×5,8×4,5 km 302-405 Gm orb asteroidą Šteins, pavadintą latvių astronomo Karl Šteins garbei. 2014-ais pasiekė kometą 67P/Čuriumov-Gerasimenko – dvigubu branduoliu 4x3x1,3 m ir 2,5×2,5×2 m 186-853 Gm orb. Per 7 val nutupdė 100 kg tyriklį Filą su 10 matuoklių. Deja, pataikė nelygion vietovėn, Filas 3 kartus šoktelėjo ir pakrypo 30o skardžio šešėlin, spėjo matuoti tik šaltį -143 iki -183oC.