Asteroidai ir kometos – astro objektai

Arrokoth, asteroidai, kometos, UltimaThule

asteroidai, kometos – apie šių astro objektų stebėjimus ir tyrimus

Maži astro objektai

Atrasta per 2800 netoli Žemės įvairiomis heliocentrinėmis orbitomis lakstančių mažų asteroidų, 981- kiek didesnių 1 km. Visai smulkių dar neįžiūrimų gali būti net šimtai tūkstančių. Dauguma jų yra 4,5 mlrd metų senumo ir turi visokių mineralų bei metalų. Jais intensyviai domisi ne tik Planetary Resources įmonė, ketinanti į daugelį nulėkdint mažylius su joniniais varytuviukais ir parinkti vietą I-jai komercinei kasyklai.

Mokslinę ir praktinę veiklas pradeda SSERVI (Solar System Exploration Research Virtual Institute) bei CNEOS (Centre for Near Earth Object Studies). 1972-2000 metais įregistruoti 518 asteroidų kritimai į Žemę – vidutiniškai beveik po 20 kasmet.

asteroidai, kometos, hayabusa_main_001

Hayabusa asteroidų tyriklis, JAXA nuotrauka

Asteroidai

Japonų JAXA erdvėlaivis Hayabusa (0,51 t 1×1,6×2 m) 2005 m. priartėjo prie asteroido Itokava (apie 0,5 km didumo 1,9 t/m3 tankio, lekiančio 25 km/s 142-253 Gm orbita aplink Saulę; atrasto 1998 m.), nesėkmingai tupdė „Minervą“, 2010 m. grįžo link Žemės ir numetė kapsulę su Itikavos gruntu (Australijos teritorijon). Jame rado olivino (Mg,Fe)2[SiO4] ir silikato hondrito iš 4,64 mlrd metų senumo protoplanetinių medžiagų. Ištyrę grunto molekules, mokslininkai įtarė prieš 1,5 mlrd metų Itokavą susidūrus su kitu asteroidu.

JAXA tyriklis Hajabusa-2 (0,6 t 1×1,6×1,25 m 4 joniniai ksenono varytuviukai po 7 mN ir 12 hidrazininių po 20 N) 2018 m. pasiekė asteroidą Riugu (o0,92 km 1,2 t/m3 tankio lekia 27 km/s 144-211 Gm orb aplink Saulę). Nutupdė šokliukus Rover-1A ir -1B (1,1 kg o18x7 cm) ir kartografavo. 2019 m. tyriklis Hajabusa-2 iš 850 m numetė 2,5 kg sprogų smogiklį, išmušusį o14,5 m 2,5 m gylio kraterį, pagal kurį Riugu senumas vertintinas tik 9 mln metų, bei sukėlė grunto debesį. Po to Hajabusa-2 priartėjo iki paviršiaus ir mėginių ėmikliu paėmė grunto iš dviejų taškų į kapsules, kurias pargabens dar šiemet.. Rover-1A veikė 36 paras ir parsiuntė 609 vaizdus, o 1B – 3 paras bei 39 vaizdus.

Hayabusa-2Riugu, asteroidai, kometos

Hajabusa-2 Riugu asteroido paviršiuje sukūrė kraterį

Bennu asteroidas

0,49 km didumo Bennu (atrastas 1999 m. ir vaikų konkurse 2013 m. taip pavadintas) 6 metų ciklais priartėja prie Žemės 28 km/s greičiu 134-202 Gm orbita, o XXII a gali grėsti susidūrimu (ištiktų 1200 Mt ekv trotilo sprogimas). 2018 m. jį pasiekė Osiris-Rex (1,53 t 2,7×3,1 m), tapęs pirmuoju mažo objekto satu, jau pralėkė daug kartų, o netrukus turėtų paimti grunto ir pargabenti 2023 m. Arizonos un-to komanda jau sudarė Bennu-lapį ir suteikė mitologinius vietinių objektų pavadinimus: Tianuva Regio pietų pusrutulio stambių akmenų vietovei; Ocipete Saxum (graikų mitologinė moteris pabaisa. Saxum – lot. akmuo); Simurg Saxum pirmajam Bennu meridianui ir t.t. Beje, 2007 m. Spitzer patikslino Bennu vid matmenį 0,484 km ir tankį 1,19 t/m3. Pavojingu laikytinas ir Apofis (0,33 km didumo, atrastas 2004, 3,3 t/m3 111-164 Gm orb), pralėksiantis Žemę 30,7 km/s greičiu 36 Mm atstumu.

Painiausia yra dinamika asteroidų, kertančių Marso orbitą, nes siejami su Jupiterio ir Saturno rezonansais (sukimosi dažnių sutapimais). Lekiant pro Marsą orbitos kinta nežymiai, o arčiau Žemės ir Mėnulio – ženkliau. Rusų astronomai net planuoja tokį asteroidą „pagauti“ į Mėnulio orbitą ir nusiųsti pilotuojamą tyrėjų erdvėlaivį. 31 km/s lekiantis Didimos (dvigubas iš 0,78 km ir 0,16 km didumo objektų) priartės prie Žemės iki 11 Gm 2022 metais ir jį žada taranuoti SpaceX DART (Double Asteroid Redirection Test) aparatu. Gi pernai atrastas ir greičiausiai per 64,9 paras aplekiantis Saulę 1,6 km asteroidas 2019AQ3 kerta net Merkurijaus ir Veneros orbitas.

Artimi asteroidai

Kiek atokiau – 4,5 Gm atstumu 1992 metais pralėkė Toutatis (4,6×2,4×1,9 km), o 2008 – 7,5 Gm, tad jo orbita gerokai kinta ir gali tapt pavojinga. Panašiai ir Nėrėjus (0,33 km 142-302 Gm orb) periodiškai priartėja iki 0,5 Gm. Kovo 27 d pralėks 23,67 km/s XA133 asteroidas 17 kartų toliau nei Mėnulis.

Šį balandį laukiame pralekiant lėčiau 8,7 km/s Žemę 6 Gm atstumu 3 km didumo 52768 asteroido, o 2079 – dar arčiau 1,6 Gm. Arčiausiai – per 0,6 Gm 1982 m. praskriejo 0,8 km objektas 1999VP11 ir net 0,11 Gm nuotoliu 10-metrinis objektas 1994XM1. Bene stambiausias 2017 praskriejo 7 Gm atstumu asteroidas Florance (pavadintas F. Nightingale – karių slaugos pradininkės garbei), kurio matmenį 4,4 km įvertino Spitzer. Pavojingai atsitrenkti į Žemę jau 2040-44 m. grasina asteroidai 2 km 1997 XF11 ir 1 km 1999AN10.

Dar 2013 Čeliabinske nukritęs 17-20 metrų asteroidas sukėlė daug nuostolių, nukentėjo 1500 gyventojų. 20 km aukštyje prasidėjęs jo sprogimas prilygo 500 kt trotilo, t.y. 300 Hirosimos bombų. Paviršių pasiekė apie 5 t meteoritinės medžiagos (650 kg įkrito ežeran).

Prie 14×4 km Tempel (atr 1867 226-705 Gm orb) dar 2005 m prisiartino iki 700 km tyriklis Deep Impact (0,65 t 3,2×1,7×2,3 m), numetė 370 kg smogiklį ir sukeltame dulkių bei dujų debesyje rado vandens ledo, karbonatų, angliavandenilių, sulfatų. 2010 tyrė periodiškai trykštančias čiurkšles iš 2,2×0,5 km Hartley (atr 1986 m. 157-966 Gm orb).

Nedidukai yra ir Marso satai Fobos (o22 km 9,3 Mm orb 7,7 h periodu 1,9 t/m3) ir Deimos (o15 km 23,4 Mm orb 2,2 t/m3 gal „pagautas“ nuo Jupiterio). Juos tiria dr P. Lee (Kanados Marso institutas) ir Optech lazerinių prietaisų įmonė su PRIME (Phobos Reconnaissance and International Mars Exploration) komanda.

Kometos

Kometos laksto greičiau ir labiau ištįsusiomis orbitomis. Pvz 7,5×14 km Halley priartėja prie Žemės kas 76 metai. Borisovo kometa tapo II-ja po Oumuamua, atlėkusia iš tarpžvaigždinės erdvės iki 300 Gm artumo. Beje, pakeliui į Čiuriumovo ir Gerasimenkos kometą Rosetta 2006 praskriejo asteroidus Otawara ir Siwa, 2008 – Šteino kometą, 2010 – Lutecijos asteroidą, 2011 – kometą Wirtanen.

asteroidai, kometos, UltimaThule-2

Ultima Thule pavadintas Arrokoth arba dangus, išvertus iš pauhatanų kalbos

Gi New Horizons 6,4 Tm toliuose pasiekė Ultima Thule (2014 MU69 lietuviškai „Pasaulio kraštas“) ir iš 6,7 Mm nuotolio nufotografavo – 33 km dvinaris objektas (panašus į sniego senį), besisukantis apie ašį per 15 val.


Komentarai apie “Asteroidai ir kometos – astro objektai”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *