teleskopas Webb, JWST – įvairūs moksliniai prietaisai tyrinėja Visatą
„Apie begalybę, Visatą ir pasaulius“ (De l’infinito universo et mondi, 1584) ir „Apie neišmatuojama ir neapskaičiuojama“ (De innumerabilibus, immenso, et infigurabili, 1591) – Giordano Bruno veikalai. Juose bene pirmieji brėžę astro tiesas, kurių net inkvizicijos laužas prieš 420 metų neįveikė.
Naujausias Webb teleskopas (James Webb Space Telescope – JWST) dar konkrečiau žvalgys G. Bruno apgintas begalybes ir teiks žmonijai jau išmatuojamus atradimus. Gi 151 Gm orbita aplink Saulę skriejantis teleskopas Kepler užbaigė kurą ir 390 metais po J. Keplerio (veikalo „Pasaulio harmonija“ bei trijų skriejimo dėsnių autoriaus) mirties tapo nebevaldomas, bet spėjo atrasti 2,5 tūkst egzoplanetų.
Dabar jį pavaduoja teleskopas TESS (0,36 t Transitive Exoplanet Survey Satellite). Šis nuostabus kitų pasaulių ieškotojas jau atsiuntė unikalių Ožiaragio žvaigždyno su Tukano spiečiumi vaizdų ir kas 14 dienų siunčia naujų.
2009-13 metais šauniausias infraraudonasis teleskopas buvo Herschel (3,3 t o3,5 m veidrodžiu ir 55-670 mkm diapazone), įvykdęs 35 tūkst stebėjimo seansų. Herschel pateikė duomenų apie 2029 m. pavojingai prie Žemės priartėsiantį asteroidą Apofis. Beje, F. W. Herschel pirmasis atrado infraraudonąją spinduliuotę 1800 metais, tirdamas Saulės spektrus (plačiau – mūsų „Kosminiai teleskopai“).
Webb teleskopas (JWST) ruošiamas startui 2021 kovą
6,33 t masės o6,6 m veidrodžio ir 131,4 m židininio nuotolio Webb teleskopas (JWST) ruošiamas daug metų. Jis bus skvarbiausias, skyringiausias (kampinė skyra <0“,07) ir astrometriškiausias 0,6-28 mkm (ilgesnes už matomas žmogui, bet jaučiamas šilumiškai). Palyginimui – Molėtų astronominės observatorijos teleskopo veidrodis yra 1,65 m skersmens. 9,7 mlrd USD vertės Webb teleskopas veiks „toliau ir giliau matymo ribų“. Būtent infraraudonuoju būdu tikimasi ištirti tokius slėpiningus objektus su galimom gyvybės formomis, kaip WISE 0855-0714. Jų vien Paukščių Take įtariama esant bent milijardo. Juolab 3-180 mkm bangomis veikęs daug mažesnis (0,86 t) Spitzer teleskopas šiomis dienomis irgi baigė savo misiją. Per 16 metų teleskopas pateikė ypač vertingų duomenų ir vaizdų apie jaunų žvaigždžių spiečių Tarantula Nebula.
Webb moksliniai prietaisai
Ilgai kurtas NASA, ESA ir CSA (Kanados Kosmoso Agentūra – Canadian Space Agency) pagal programą AMSD (Advanced Mirror System Demonstration) Webb dar papildomai bus bandomas (ypač temperatūromis 125-375 K) ir startuos į L2 tašką 1,5 Gm tolumoj 2021 kovą. 18 segmentų veidrodis ir 14×22 m penkiasluoksnis izoliacinis (nuo Saulės kaitros) skydas bus gudruoliškai suklostyti Ariane 5 startūno viršūnėje.
NIRSpec instrumento montavimas. NASA nuotrauka
Spindulio laužimas į spalvas NIRSpec instrumentu trunka visą dieną ar net savaitę (kad surinkus pakankamai spinduliuotės), vienu metu stebint bent 100 objektų mikrosklendžių rinkinio (Microshooter Array) dėka – 4 įtaisai po 62 tūkst 0,1×0,2 mm sklendyčių, magnetukais atveriančių ir užtveriančių spindulius iš objektų į astroskopo detektorių – teikia 100 akių galimybes.
FGS/NIRISS instrumento paruošimas. NASA nuotrauka
NIRCam (Near InfraRed Camera) skenuos vaizdus ir matuos objektų parametrus; MIRI (Mid-InfraRed Instrument) matuos raudonąjį perstūmį trimis jutikliniais detektoriais; FGS/NIRISS (Fine Guidance Sensor – tikslaus nutaikymo jutiklis/Near InfraRed Imager and Slitless Spectrograph) naviguos bei stabilizuos vaizdus.
Būsimieji teleskopai
NASA iniciatyva projektuojami dar tobulesni teleskopas ATLAST (Advanced Technology Large Aperture Space Telescope) net o16,8 m segmentiniu veidrodžiu ir 5-10 kartų geresne už Webb skyra; teleskopas LUVOIR (Large Ultraviolet Optical Infrared surveyor) o8 ar o15 m veidrodžiu. Tikimasi užbaigt ir paleisti jau 3,2 mlrd USD kainuojantį WFIRST (Wide Field InfraRed Survey Telescope) o2,4 m veidrodžiu 0,3 GPx kamera ir koronagrafu (ne virusu, o šviesos kliuvinių slopintuvu), ypač viliantis konkretizuoti tamsiąsias materiją ir energiją.
Sausio mėn 700 km orbitoje pradėjo veikti ir ESA su Berno universitetu sukurtas už 50 mln eurų astroskopiukas CHEOPS (Characterising ExOPlanets Satellite – 58 kg masės 32 cm veidrodžiu 60 W iš Saulės baterijų). Berno un-tas turi nemažą tyrimų patirtį jonosferoje (1967-93 metais), stratosferoje (1991-2008) ir kosmose (per 30 įvairių prietaisų) bei 2019 m. Nobelio premijos laureatus M.Mayor ir D.Queloz. Jau atsiuntė Vėžio žvaigždyno ir HD70843 iš 150 šm tolio vaizdų, ieškos egzoplanetų ir matuos jų parametrus.
astronautika.lt komentaras: NASA kovo 23 pranešė apie Webb (JWST) starto nukėlimą iš 2021 pavasario vėliau. Priežastis – corona viruso sukelta pandemija.