Rusijos ir Sovietų kosmonautų apdovanojimai

Kosminis skrydis – tegu jis pirmasis, o gal ir septintasis – yra savotiškas žygdarbis. Kosmonautas, būdamas neįprastose žemiškam organizmui sąlygose, kiekvieną sekundę rizikuoja ne tik savo sveikata, bet ir gyvybe. Žinoma, šie drąsūs, narsūs žmonės nusipelno pripažinimo ir apdovanojimų. Skirtingais periodais valstybė įvairiai dėkojo arba nedėkojo savo herojams. Viena iš padėkos formų – apdovanojimas valstybiniais ordinais.

Pirmasis skrydis

Žinia apie 1961 balandžio 12 d. Sovietų Sąjungos Jurij Gagarin apskrietą Žemę labai greitai paplito pasaulyje. Vėliau daugelis šalių suteikė jam aukščiausius apdovanojimus. Aišku, pati pirmoji savo piliečio žygdarbį įvertino Sovietų Sąjunga. Balandžio 14 d. paskelbtas Sovietų Aukščiausiosios Tarybos dekretas: „Už didvyrišką žygdarbį – pirmąjį skrydį į kosmosą, šlovinantį mūsų socialistinę tėvynę, už parodytą drąsą, heroizmą ir nesavanaudišką tarnavimą sovietinei liaudžiai, komunizmui, žmonijos progresui suteikti Sovietų Sąjungos didvyrio vardą, įteikiant Lenino ordiną ir „Aukso žvaigždės” medalį, pirmajam pasaulyje lakūnui kosmonautui majorui Jurij Gagarin ir pastatyti bronzinį didvyrio biustą Maskvoje. Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas L. Brežnevas. Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos sekretorius M. Georgadzė”.

Tą pačią dieną atskirais dekretais buvo įsteigtas „Sovietų Sąjungos lakūnas kosmonautas” ir jį gavo J. Gagarin.

Lakūno kosmonauto vardo įsteigimo dekretas

Pirmasis planetos kosmonautas Jurij Gagarin su įvairių valstybių apdovanojimais

Antrasis kosmonautas German Titov

Trečiasis kosmonautas Andrijan Nikolajev

Lakūnas kosmonautas

Ženklelis „Sovietų Sąjungos lakūnas kosmonautas” yra sidabrinis penkiakampio formos su išgaubtu paauksuotu kraštu, plotis 25 mm, aukštis 23,8 mm. Centre, iš emalio, pavaizduota Žemė su raudonai pažymėta Sovietų Sąjungos teritorija. Žemės rutulys apjuostas auksine orbita su palydovu. Iš žvaigždutės, žyminčios Maskvą, kyla antroji auksinė orbita, pereinanti į auksinio erdvėlaivio, skriejančio į tarpplanetinę erdvę, šleifą. Ženklo viršuje yra išgaubtas auksinis užrašas „Lakūnas kosmonautas”, o po rutuliu išgaubtos aukso raidės „SSRS”. Ženklo apačioje dvi išgaubtos aukso spalvos laurų šakos. Vardas ir ženklelis buvo skirti kosmonautams, skridusiems pirmą kartą iki 1991 metų. Jų negavo tik G. Dobrovolskij ir V. Pacajev, uždusę 1971 birželio 30 d. išsihermetinusiame grįžtančiame į Žemę erdvėlaivyje Sojuz-11.

Sovietų lakūno kosmonauto ženklelis

Žlugus Sovietams, Rusijos Federacijoje 1992-03-20 įstatymu buvo nustatytas naujas vardas ir naujas ženklelis „Rusijos Federacijos lakūnas kosmonautas”. Nuo sovietinio ženklelis skyrėsi tik valstybės spalva (vietoje raudonos – mėlyna), raketos orbitos, išeinančios iš žvaigždutės, spalva (vietoje aukso – raudona) ir užrašu (vietoje „Sovietų Sąjungos” – „Rusijos”), taip pat ženklelio pagalvėlės spalva (vietoje raudonos – trispalvė). Šį vardą ir ženklelį iki šiol įteikia tiktai Rusijos Federacijos piliečiams po pirmojo skrydžio į kosmosą.

Rusijos Federacijos lakūno – kosmonauto ženklelis

Apdovanojimai – pirmas skrydis

Sovietų Sąjungos didvyrio „Aukso žvaigždė” medalis ir Lenino ordinas buvo įteikiami už pirmąjį kosminį skrydį nuo 1961 iki 1991 metų. Šiuos apdovanojimus gavo ir kosmonautų G. Dobrovolskij ir V. Pacajev, žuvusių pirmojo skrydžio metu, šeimos.

Tradicinės dovanos kosmonautui – ketvirto tipo Lenino ordinas ir Sovietų didvyrio „Aukso žvaigždė”

Ketvirtojo tipo Lenino ordinas

Šiuos apdovanojimus gaudavo net už nepavykusius skrydžius. Tai Sojuz-15 (G. Sarafanov, L. Diomin) ir Sojuz-23 (V. Zudov, V. Roždestvenskij) ekipažai, kuriuos pavedė automatinio susijungimo sistema „Igla”.

Tačiau buvo ir trys išimtys. Ne visi kosmonautai gavo Sovietų arba RF didvyrio vardą už pirmąjį kosminį skrydį.

Kosmoso naujokai

1977 m. sistema „Igla” erdvėlaivį Sojuz-25 vedė prie naujutėlaitės stoties Saliut-6 dar kosmonautams realių skrydžių ir treniruočių metu nematyta trajektorija. Kosmonautai V. Kovalionok ir V. Riumin išsigando, kad erdvėlaivis atsirenks į stotį, kurioje tyrimai ir internacionalinės ekspedicijos buvo suplanuotos trims metams. Kosmonautai erdvėlaivį sustabdė.

Vėliau Žemėje buvo patvirtinta, kad kosmonautai suklydo. Erdvėlaivis būtų susistabdęs likus 2 – 3 m. iki stoties. Būtų telikę kelios smulkios suartėjimo ir susijungimo operacijos. Ir tuomet prieš akis pirmasis lygiai 100 parų trukmės skrydis.

1977 metų rugsėjis, du kosmoso naujokai V. Riumin ir V. Kovalionok

Po to kosmonautai dar du kartus nesėkmingai bandė rankiniu būdu susijungti su Saliut-6, nors Sojuz erdvėlaiviai neturi didelių degalų atsargų. Antrasis bandymas buvo nelegalus. Jie paprasčiausiai neklausė skrydžių valdymo centro nurodymų grįžti namo, nes labai norėjo dori komunistai įvykdyti pirmąjį 100 parų kosminį skrydį.

84 – oji skrydžio para būtų sutapusi su gruodžio 31 – ąja diena. Būtų pagerintas ilgiausias 84 parų 1 valandos 15 minučių ir 32 sekundžių trukmės Skylab trečiosios ekspedicijos (G. Carr, E. Gibson ir W. Pouge) skrydis, sutiktas pirmasis apsilankymo ekipažas, iškrautas pirmasis krovininis erdvėlaivis. Tuoj po naujųjų orbitinėje stotyje sutikta pirmoji Sovietų – Čekoslovakijos internacionalinė misija. Kaip norėjosi patekti į orbitinės stoties Saliut-6 vidų ir tapti jos pirmąja pagrindine 100 parų trukmės ekspedicija. Kiek daug buvo suplanuota atlikti mokslinių eksperimentų.

Visus šiuos sumanymus atliko J. Romanenko ir G. Grečko pirmoji pagrindinė orbitinės stoties ekspedicija 1977-12-10 – 1978-03-16. Jų misija dėl nepalankaus ekipažo nusileidimui orbitų išsidėstymo sutrumpinta iki 96 parų.

Rankinis susijungimas

V. Kovalionok ir V. Riumin antrą kartą rankiniu rėžimu priartėjo prie Saliut-6 susijungimo įrenginio, bet mechanizmai nesuveikė. Erdvėlaivis sunaudojo visą kurą. Prilipę ir nesusijungę, kosmonautai erdvėlaivyje skriejo kartu su stotimi. Po kelių ratų kosminiai aparatai patys atsiskyrė. Tų laikų Sojuz erdvėlaiviai turėjo atsarginę stabdymo variklių sistemą su kuru. Ja buvo pasinaudota sugrįžti į Žemę.

Šiuos „žygdarbius” įvertino sovietai: po pirmojo skrydžio buvo apdovanoti tik Lenino ordinais, o Sovietų didvyrio vardus gavo vėliau. V. Kovalionok vėliau į kosmosą skrido du kartus, o V. Riumin net tris.

Spalio revoliucijos ordinas

Spalio revoliucijos ordinas

Spalio revoliucijos ordinas buvo antrasis pagal svarbą po Lenino ordino. Įsteigtas Sovietų Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakymu 1967 spalio 31 minint Spalio revoliucijos 50 – metį. Ordino eskizo autorius – dailininkas V. Zaicevas. Ordinas – sidabrinė paauksuota ir raudona emale padengta penkiakampė žvaigždė sidabrinių spindulių penkiakampiame fone. Žvaigždės viršuje – raudona emale padengta vėliava su užrašu „ОКТЯБРЬСКАЯ РЕВОЛЮЦИЯ“ (Spalio revoliucija).

Žvaigždės centre – įvairiais tonais oksiduotame sidabriniame penkiakampyje kreiseris „Aurora”. Ordino apačioje yra pjautuvas ir kūjis, pagaminti iš aukso, sidabro, paladžio ir vario  lydinio (gryno aukso 0,187+0,07 g, gryno sidabro 0,05+0,02 g, paladžio – 0,019+0,02 g). Ordino masė – 31,0±1,9 g (tame tarpe – 27,49±1,447 g sidabro, 0,21 g aukso). Atstumas tarp žvaigždės smaigalių – 43 mm. Atstumas nuo centro iki žvaigždės spindulio galų – 22 mm. Ordinas žiedeliu pritvirtintas prie raudono austos šilkinės juostelės (muaro). Šilko juosta aptrauktos penkiakampės kaladėlės. Juostos plotis – 24 mm, viduryje – penkios juostelės.

Aukso žvaigždė

RF didvyrio „Aukso žvaigždės” medalis

Antroji išimtis

Ji buvo padaryta 1983 m. balandžio 21 d., kuomet erdvėlaivis Sojuz T-8, pilotuojamas kosmonautų V. Titov, A. Serebrov ir G. Strekalov negalėjo susijungti su stotimi „Saliut-7”. Prie jos buvo prijungtas krovininis erdvėlaivis Kosmos – 1443.

Kitą dieną kosmonautai sugrįžo į Žemę ir gavo tik tik Lenino ordiną, nors įgulos klaidų nebuvo. Vos tik atsiskyrus nuo trečiosios pakopos, pastebėtas rimtas erdvėlaivio gedimas: automatinio susijungimo sistemos „Igla” parabolinės antenos štanga išsiskleidė nevisiškai. Ekipažas pagal nurodymus iš Žemės, pabandė anteną išskleisti purtydami erdvėlaivį. Tai buvo daroma įjungiant ir išjungiant variklius. Deja, antena neišsiskleidė ir susijungti buvo neįmanoma netgi rankiniu būdu. Jaunatviškas entuziazmas nugalėjo. Skrydžių valdymo centras leido pabandyti susijungti su stotimi.

Praėjus parai po starto, Sojuz buvo išvestas prie stoties Saliut-7. Kai iki jos liko apytiksliai 5 km, erdvėlaivį pradėjo valdyti V. Titov. Jis stengėsi nustatyti atstumą iki stoties Saliut-7. Iš pradžių ją kosmonautai matė toli, ir buvo sunku nustatyti ar jie artėja, ar tolsta. Tada skrydžių valdymo centras labai tiksliai paskaičiavo erdvėlaivio ir stoties skrydžio orbitas ir atliko erdvėlaivio skrydžio orbitos korekcijas.

Skaičiavimams buvo sugaištas laikas ir erdvėlaivis susijungti su orbitine stotimi turėjo šešėlyje, kuomet radijo ryšio su Žeme nebuvo. Priskrieję prie stoties, kosmonautai nustatė atstumą apie 100 m iki jos ir didelį suartėjimo greitį ~ 4 m/s. Sumažinti greitį nebebuvo kada, o stiprus smūgis galėjo sugadinti stoties susijungimo įrenginį ir ją išhermetinti. Vengdmai smūgio, kosmonautai praskriejo pro šalį. Šalia jų praplaukė beveik 40 tonų Saliut-7 – Kosmos -1443 junginys. Deja, po išskriejimo iš šešėlio, stotis jau buvo per toli.

Trečioji išimtis

Nusipelnęs lakūnas bandytojas, Sovietų didvyris T. Aubakirov, gavo „Aukso žvaigždę” ir Lenino ordiną 1988 m. už aviacinės technikos bandymus. Už pirmąjį ir vienintelį skrydį į kosmosą 1991 m. lapkričio mėn. buvo apdovanotas antruoju pagal vertę Spalio revoliucijos ordinu.

Tiesiog 1988 m. sovietai, siekdami padidinti kitų valstybinių apdovanojimų vertę, nusprendė pakartotinai tokių pat ordinų neteikti. Į kosmosą T. Aubakirov išskrido jau būdamas Sovietų didvyriu. A. Arcebarskij buvo paskutinis Sovietų kosmonautas, kuris už pirmąjį skrydį į kosmosą 1991 metais gavo „Aukso žvaigždę” ir Lenino ordiną.

Didvyrio vardas

1992 m. kovo 20 d. buvo įsteigtas aukščiausiasis valstybinis apdovanojimas: „Rusijos Federacijos Didvyrio” vardas, įteikiant tiktai „Aukso žvaigždės” medalį, be jokio kito ordino. Nuo šios datos iki dabar už pirmąjį kosminį skrydį šis vardas suteikiamas tik Rusijos piliečiams. A. Kareli yra pirmasis RF kosmonautas, už pirmąjį kosminį skrydį 1992 m. gavęs šį apdovanojimą.

Buvo ir išimtys. Apdovanojamųjų kosmonautų sąrašų sudarytojai arba, gal būt, jų vadovai, nusprendė kitaip. Skrydis erdvėlaiviais Sojuz yra žygdarbis, o skrydis Space Shuttle erdvėlaiviu – tik ekskursija. Gyvenimo realybė parodė ką kitą.

Per 53 Sojuz eksploatacijos metus žuvo 4 kosmonautai, o per 30 Space Shuttle skrydžių metų žuvo 14 astronautų. Kosmonautai S. Šapirov 1998 m., B. Morukov 2000 m. ir J. Lončakov 2001 m. negavo jokio apdovanojimo.

Tačiau… Už eksperimentus ir skrydį STS-96 misijoje erdvėlaiviu Discovery 1999 m. V. Tokarev įvertintas RF Didvyrio vardu, o F. Jurčichin už 2002 m. misiją STS-112 erdvėlaiviu Atlantis buvo apdovanotas Draugystės ordinu.

Vieno skrydžio apdovanojimai

Pastabos: pe – pagrindinė ekspedicija, e – ekspedicija, SS DAŽM – Sovietų Sąjungos didvyrio „Aukso žvaigždės” medalis, LO – Lenino ordinas, SRO – Spalio revoliucijos ordinas, RFDAŽM – RF didvyrio „Aukso žvaigždės” medalis, RFPP – RF Prezidento padėka, LKV – lakūno kosmonauto vardas be kitų laipsnių ir ordinų.

Erdvėlaivio Voschod ekipažas K. Feoktistov, V. Komarov ir B. Jegorov su aukščiausiais apdovanojimais

RF Prezidentas 2014-07-31, praėjus beveik dviems metams po skrydžio, kosmonautui S. Revin įteikė RF didvyrio „Aukso žvaigždės” medalį ir suteikė RF lakūno – kosmonauto vardą

Tą pačią 2014 liepos 31, po 16 mėn. po skrydžio J. Tarelkin įteiktas RF didvyrio „Aukso žvaigždės” medalis, suteiktas RF kosmonauto vardas

RF prezidentas ir kanceliarija per daug nesivargina. Nuopelnai už skrydžius kosmonautams suteikiami retai. Praeina keli, kol susikaupia bent keli apdovanojimai. Sovietiniais laikais po sėkmingo skrydžio valstybiniai apdovanojimai būdavo paskiriami sekančią dieną po nusileidimo, o įteikiami po kosmonautų adaptacijos laikotarpio.

RF didvyrio „Aukso Žvaigždės” medalio įteikimas ir garbingo RF lakūno kosmonauto vardo suteikimas Jelena Serova 2016-03-10

Kosmonautui S. Ryžikov įteiktas RF didvyrio „Aukso Žvaigždė” medalis ir suteiktas RF lakūno kosmonauto vardas 2018-11-27

Antro skrydžio apdovanojimų variantai

Kosmonautų apdovanojimai už antrąjį skrydį į kosmosą buvo neaktualūs iki antrojo skrydžio. 1967 m. balandžio mėn., jau žinodamas kad gyvas negrįš, į kosmosą antrą kartą pakilo kosmonautas V. Komarov ir žuvo. Po mirties antrą kartą suteikė Sovietų Didvyrio vardas, bet antrojo Lenino ordino pagailėjo.

1969 m. spalį tai tapo aktualu. Antrą kartą erdvėlaiviu Sojuz-8 pakilo kosmonautai Vladimir Šatalov ir Aleksej Jelisejev (Kuraitis). Jiems, kaip ir už pirmąjį skrydį, buvo antrą kartą suteiktas Sovietų Didvyrio vardas, įteiktas „Aukso žvaigždės ordinas ir Lenino ordinas. Taip už antrąjį skrydį, kaip ir už pirmąjį, buvo apdovanojama iki 1988 m.

Kada šalies vadovybė atsisakė už antrąjį skrydį pakartotinai apdovanoti tomis pačiomis regalijomis, tuomet pradėjo įteikti antrąjį pagal statusą ordiną – Spalio Revoliucijos ordiną. Ši taisyklė galiojo 1988 – 1991 metais. Pirmieji apdovanojimus gavo 1989 m. A. Volkov (už antrąjį skrydį), 1990 m. A. Viktorenko (už antrąjį skrydį) ir 1991 m. M. Manarov (už antrąjį skrydį).

Po sovietų pabaigos

1991 gruodį nustojo egzistuoti Sovietų Sąjunga ir baigėsi apdovanojimų įteikimas kosmonautams, išskyrus politiškai neutralų Tautų Draugystės ordiną. Vienintelis tuo metu egzistuojantis ordinas 1992 m. įteiktas kosmonautui S. Krikaliov faktiškai už du skrydžius ir kosmonautui Genadij Monakov 1993 m. Paskutinis Sovietų ordinas egzistavimą baigė 1992 m. Jį pakeitė panašus Rusijos Federacijos Draugystės ordinas. Tiesa, jis daugiau buvo skirtas užsienio šalių astronautų įvertinimui.

Pradžioje antro skrydžio kosmonautus ketino apdovanoti „Už asmeninį Vyriškumą” ordinu. Šis retas apdovanojimas buvo įteiktas tik V. Afanasjev. 1994 kovą šio ordino statusas pasikeitė: jis pavadintas Vyriškumo ordinu. Tapo višiškai nedidelės vertės ir netinkančiu apdovanoti kosmoso didvyrius. 1994 kovą įsteigtas naujas, keturių laipsnių, aukščiausias ordinas „Už nuopelnus Tėvynei”. Kosmonautams, jau turėjusiems Sovietų Didvyrio vardą arba RF Didvyrio vardą, už antrąjį skrydį pradėjo teikti šio ordino trečiąjį laipsnį. Už antrąjį skrydį pirmasis „Už nuopelnus Tėvynei” III laipsnio ordiną gavo A. Kareli 1997 metais, o paskutinysis buvo J. Gidzenko 2001 m.

Antrasis laipsnis

Naujoji šalies vadovybė nutarė, kad ordino „Už nuopelnus Tėvynei” III laipsnis už antrąjį skrydį į kosmosą yra pernelyg aukštas įvertinimas.  Nuo 2001 m. iki dabar, kosmonautams, kurie turi RF Didvyrio vardą, už antrąjį skrydį įteikiamas „Už nuopelnus Tėvynei” IV laipsnio ordinas.

Pirmasis už antrąjį skrydį (startas ir nusileidimas Space Shuttle erdvėlaiviais, trečioji pagrindinė TKS ekspedicija) apdovanojimą 2001-2002 m. „Už nuopelnus Tėvynei” IV laipsnio ordiną gavo V. Dežurov.

O tiems, kurie už pirmąjį nesėkmingą skrydį Sovietų arba RF Didvyrio vardo negavo, jį gaudavo už antrąjį skrydį. V. Kovalionok, V. Riumin skridę į kosmosą antrą kartą, o V. Titov tik po trečio skrydžio tapo Sovietų didvyriais. S. Saližan Šapirov, J. Lonkačiov ir F. Jurčickin, pirmą kartą skridę Space Shuttle erdvėlaiviais, tik po antro skrydžio gavo RF Didvyrio vardus. Vienintelis kosmonautas, kuris netapęs Didvyriu yra gydytojas Boris Morukov, 2000 m. skridęs Space Shuttle erdvėlaiviu. Antrą kartą į kosmosą jis neskrido.

Taisyklė, priimta Sovietų dar 1988 m. neapdovanoti pakartotinai tais pačiais apdovanojimais, tiko ir Rusijoje. Sovietų Didvyrio vardas ir Sovietų lakūno kosmonauto vardas prilygo Rusijos Didvyrio ir Rusijos lakūno kosmonauto vardams. Kosmonautai, Sovietų Didvyriai, negavo analogiškų Rusijos vardų. Tiesa, yra dvi išimtys.

RF išimtys

Pirmoji išimtis. S. Krikaliov, Sovietų Didvyris, lakūnas kosmonautas, už antrąjį skrydį apdovanotas 1992 m. pradžioje  Tautų Draugystės ordinu. Tais metais trūko aukštesnių apdovanojimų. Jam įteikė „Aukso Žvaigždės medalį” Nr. 1.

Antroji išimtis – gydytojas V. Poliakov, gavęs Sovietų Didvyrį už pirmąjį skrydį 1989 m. RF Didvyriu jis buvo įvertintas 1995 m. už antrąjį skrydį. Tai buvo pats ilgiausias XX a. skrydis, kurio trukmė 437 paros 17 valandų 58 minutės 32 sekundės. Šis rekordas iki šiol nepagerintas.

Įvardijome malonias išimtis. Tačiau buvo viena ir nemaloni išimtis. 1970 m. A. Nikolajev ir V. Sevastjanov erdvėlaiviu Sojuz-9 skriejo rekordiškai ilgai, net 18 parų. A. Nikolajev tai buvo antrasis skrydis. Adaptacija prie Žemės sąlygų kosmonautams buvo labai sunki, nes jie skrydžio metu nesportavo ir buvo paskutinieji to nedarę. Adaptacijos laikotarpiu A. Nikolajev patyrė du mikroinfarktus.

Pagal tradicijas, A. Nikolajev turėjo būti apdovanotas antruoju „Aukso Žvaidždės” medaliu ir antruoju Lenino ordinu. taip buvo apdovanoti V. Šatalov ir A. Jelisejev (Kuraitis) prieš metus skridę antrą kartą trumpiau nei 5 paras. Tačiau neaišku, kodėl už antrąjį skrydį A. Nikolajev antrąjį Sovietų Didvyrį gavo, o Lenino ordino negavo.

Tautų draugystės ordinas

Tautų draugystės ordinas

Tautų draugystės ordinas yra vienas iš Sovietų valstybinių apdovanojimų. Įsteigtas 1972 m. gruodžio 17 d. Sovietų Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku, paminint Sovietijos įkūrimo 50-metį. Tai – vienas rečiausių ir brangiausių Sovietų ordinų, išsiskiriantis savo dizainu ir sudėtinga gamyba (yra keturių sluoksnių). Ordino eskizo autorius- dailininkas Aleksandras Žukas.

Ordinas pagamintas iš sidabro, išgaubtos penkiakampės žvaigždės formos. Paviršius paauksuotas, dengtas tamsiai raudona emale. Žvaigždė įrėminta sidabrine juostele ir penkiais besiplečiančiais auksiniais spinduliais. Žvaigždės centre pritvirtintas paauksuotas ir dviejų spalvų emale padengtas SSRS herbas. Aplink jį – sidabrinė juosta, kurioje vaizduojami rankų paspaudimai, o apačioje pritvirtinta paauksuota ir raudona emale padengta juostelė su užrašu  СССР („SSRS“).

Balta emale padengto ploto tarp herbo ir rėminančios juostelės viršuje – užrašas Дружба народов („Tautų draugystė“), apačioje – žalia emale padengta lauro lapų juosta.

Ordinas žiedeliu sujungtas su muaro juostele aptraukta penkiakampe kaladėle. Muaro juostelė – 24 mm pločio, jos viduryje – 13 mm raudona juosta su dviem geltonom siaurom juostelėmis centre. Kairėje nuo raudonos juostos – mėlyna, o dešinėje – žalia 4 mm pločio juostelė. Muaro juostelės kraštai įrėminti balta 1,5 mm pločio juostele.

Atstumas tarp žvaigždės spindulio galų – 47 mm. Sidabro kiekis ordine – 38,998±1.388 g. Bendras ordino svoris – 42,9±1,8 g.

Draugystės  ordinas ir jo pažymėjimas

Draugystės ordinas

Draugystės ordinas

Draugystės ordinas (rus. орден Дружбы) – Rusijos Federacijos valstybinis apdovanojimas. Įsteigtas 1994 m. kovo d. Draugystės ordino pirmtakas yra Sovietų Tautų draugystės ordinas, įsteigtas 1972 m. Išliko senajame ordine naudota penkiakampės žvaigždės forma. Ordino projekto autorius – dailininkas Aleksandras Žukas (Александр Борисович Жук), kuris buvo ir Tautų draugystės ordino ženklo autorius.

Vyriškumo ordinas

Narsumo ordinas (rus. орден Мужества) – Rusijos Federacijos valstybinis apdovanojimas. Narsumo ordino ženklas sidabrinis. Ženklą sudaro keturių galų kryžius su vienodo ilgio galais, su reljefiniu borteliu pakraščiuose ir reljefiniais spinduliais. Centre – reljefinis Rusijos Federacijos herbo atvaizdas. Atvirkštinėje pusėje horizontaliai eina reljefinis užrašas „Narsa“ (Мужество). Kryžiaus skersmuo – 40 mm.

Už nuopelnus Tėvynei

Ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“ (rus. орден «За заслуги перед Отечеством») yra Rusijos Federacijos valstybinis apdovanojimas, kuriuo apdovanojami Rusijos piliečiai už ypatingus nuopelnus Rusijos valstybei. Ordinas įsteigtas 1994 m. kovo 2 d. Iki 1998 m., kai buvo įsteigtas Šv. apaštalo Andrejaus ordinas, ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“ buvo aukščiausias Rusijos Federacijos ordinas.

Ordinas „Už nuopelnus Tėvynei” – pagrindinis Rusijos kosmonautų apdovanojimo ordinas už II, III, IV skrydžius. Sekančių skrydžių, jei kosmonautas jau turi šio ordino IV, III ir II laipsnių ordinus, valstybė neapdovanoja. Dar nei vienas kosmonautas nėra apdovanotas „Už nuopelnus Tėvynei” I laipsnio ordinu.

Ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ žvaigždė

I ir II laipsnio ordinai „Už nuopelnus Tėvynei“ turi ordino ženklą ir ordino žvaigždę, o III irIV laipsnio ordinai – tik ordino ženklą. Ordino juosta – raudono šilko muaro.

I laipsnio ordinas

I laipsnio ordino ženklas

I laipsnio ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ ženklas

Ženklas iš paauksuoto sidabro. Tai kryžius vienodo ilgio platėjančiais galais, kurio priekinė pusė padengta rubino spalvos emaliu. Kryžiaus pakraščiai apkraštuoti siauru borteliu. Ant kryžiaus centro uždėtas valstybinis Rusijos herbas – dvigubas erelis. Antroje ženklo pusėje – apvalus medalionas, kurio pakraščiu eina užrašas su ordino devizu Польза, честь и слава (Polza, čest’ i slava ‘Nauda, garbė ir šlovė’). Medalio centre – įrašas 1994 (ordino įkūrimo metai). Medaliono apačioje – lauro šakelių atvaizdas. Apatiniame kryžiaus gale – ordino ženklo numeris. Ženklo skersmuo – 60 mm. Ordino ženklas prisegamas prie 100 mm skersmens ordino juostos.

I laipsnio ordino žvaigždė

I laipsnio ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ žvaigždė

Ordino žvaigždė yra aštuoniakampė, sidabrinė, su briaunotais poliruotais spinduliais. Žvaigždės centre – apvalus sidabrinis medalionas su reljefiniu paauksuotu Rusijos valstybės herbo atvaizdu. Medaliono pakraščiais eina raudona emaliuota juosta su sidabriniais krašteliais, kurioje yra ordino devizas „Nauda, garbė ir šlovė“ bei lauro šakelės. Ordino žvaigždės skersmuo per priešingus spindulius – 82 mm.

II laipsnio ordinas

     II laipsnio ordino juostelė (32 mm) su ženkliuku. I ir II laipsnio ordinų juostelės centre turi miniatiūrinį sidabrinį ženkliuką.

II laipsnio ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ ženklas

II laipsnio ordino ženklas atrodo kaip ir I laipsnio ženklas, bet mažesnio skersmens, 50 mm, o ne 60 mm. Ženklas tvirtinamas prie 45 mm pločio ordino juostos.

II laipsnio ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ žvaigždė

II laipsnio ordino žvaigždė atrodo taip pat, kaip ir I laipsnio ordino, tik mažesnė (skersmuo per priešingus spindulius 72 mm, o ne 82 mm).

III laipsnio ordinas

   II laipsnio ordino juostelė (32 mm) su ženkliuku

III laipsnio ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ ženklas

III laipsnio ordino ženklas toks pat ir tokio paties dydžio kaip ir II laipsnio, bet tvirtinamas prie 24 mm pločio ordino juostos. Šio laipsnio ordinas žvaigždės neturi.

IV laipsnio ordinas

    IV laipsnio ordino juostelė (24 mm)

IV laipsnio ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ ženklas

IV laipsnio ordino ženklas toks pat kaip ir aukštesnių laipsnių, bet mažesnis (skersmuo 40 mm). Ausele ir grandele tvirtinamas prie penkiakampės plokštelės, aptrauktos 24 mm pločio ordino juosta. Šio laipsnio ordinas žvaigždės neturi.

Dviejų skrydžių apdovanojimai

Sutrumpinimai: I APD – pirmas apdovanojimas, II APD – antras apdovanojimas, I SE – I skrydis/erdvėlaivis, II SE – II skrydis/erdvėlaivis, pe – pagrindinė ekspedicija, e – ekspedicija, SS DAŽM – Sovietinių Sąjungos didvyrio „Aukso žvaigždės”  medalis, LO – Lenino ordinas, SRO – Spalio revoliucijos ordinas, RFDAŽM – Rusijos Federacijos didvyrio „Aukso žvaigždės” medalis. RFPP – Rusijos Federacijos Prezidento padėka, LKV – lakūno – kosmonauto vardas be kitų laipsnių ir ordinų, TDO – Tautų Draugystės ordinas, UNT III O – Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordinas, UNT IV O – Už nuopelnus Tėvynei IV laipsnio ordinas, VO – Vyriškumo ordinas.

Trečiojo ir velėsnių skrydžių apdovanojimai

Šis klausimas iškilo 1971 metų balandžio mėnesį, kai V. Šatalov ir A.Jelisejev (Kuraitis) erdvėlaiviu Sojuz-10 sugrįžo iš savo trečiojo, nesėkmingojo skrydžio. Prie skrydžio nesėkmės ekipažas niekuo neprisidėjo. Matyti, kad šis klausimas jau buvo aptartas aukščiausiu lygiu. Priimtas įsakymas neduoti trečiojo ir kitų paeiliui Sovietų Sąjungos didvyrio vardų už trečiąjį ir visus kitus skrydžius į kosmosą. Pabijota, kad kažkuris kosmonautas jų surinks daugiau nei turi penkis gensekas L. Bežnev. Nutarta, kad už trečiąjį ir už visus kitus skrydžius (kiek jų bebūtų) kosmonautus apdovanoti Lenino ordinais. Iš šios tradicijos su retomis išimtimis buvo laikomasi iki 1988 metų.

Pagailėta

1988 metais kosmonautams pagailėta Lenino ordinų. Priimtas nutarimas neapdovanoti asmenų pakartotinai tais pačiais ordinais. Vieno arba dviejų Lenino ordinų savininkai tapo nuskriausti. Jiems už kitus nuopelnus geriausiu atveju galėjo įteikti tik Spalio Revoliucijos ordiną. Šią skriaudą 1988 metais už trečiąjį skrydį pirmasis patyrė V. Liachov. 1989 metais šį apdovanojimą už antrąjį kosminį skrydį gavo A. Volkov, nors prieš metus už tai kosmonautai budavo įvertinami antruoju Sovietų Sąjungos Didvyrio vardu, įteikiant dydvyrio „Aukso žvaigždės” medalį ir antrąjį Lenino ordiną. Tie asmenys, kurie jau buvo apdovanoti Spalio Revoliucijos ordinu, toliau buvo apdovanojami žemesnio statuso – Tautų draugystės ordinu. Taip A. Volkov už trečiąjį skrydį buvo apdovanotas Tautų draugystės ordinu, o A. Serebrov Tautų draugystės ordiną gavo už ketvirtąjį skrydį. Tai tęsėsi iki 1994 metų.

Įsteigus naujus Rusijos ordinus, nuo 1994 metų kovo mėnesio visiems Sovietų Sąjungos ir Rusijos didvyriams už kitą kosminį skrydį įteikdavo Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordiną. Pavyzdžiui, G. Strekalov Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordinu buvo apdovanotas už penktąjį skrydį į kosminę erdvę, A. Viktorenka – už ketvirtąjį, G. Padalka – už trečiąjį, V. Ciblijev – už trečiąjį. Tiems kosmonautams, kurie buvo anksčiau apdovanoti Už nuopelnus Tėvynei ordinu, už sekantį skrydį buvo įteikiami Už nuopelnus Tėvynei aukštesniojo laipsnio ordinai. Remiantis šia taisykle, jau turintys Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordiną buvo apdovanojami aukštesniojo II laipsnio ordinu. Tokių kosmonautų yra dešimt: J. Malenčenko už šeštąjį skrydį, A. Solovjov ir F. Jurčichin už penktąjį skrydį, J. Usačiov ir G. Padalka už ketvirtąjį skrydį, S. Avdejev, A. Kareli, T. Musabajev, N. Budarin ir J. Gidzenko už trečiąjį.

Kita sistema

Nuo 2000 – ųjų metų susiklostė kita apdovanojimų sistema. Už pirmąjį, kaip taisyklė, ilgos trukmės skrydį į kosmosą, kosmonautui suteikiamas Rusijos Federacijos Didvyrio vardas, įteikiant „Aukso žvaigždės” medalį.  Už antrąjį skrydį įteikiamas Už nuopelnus Tėvynei IV laipsnio ordinas, už trečiąjį – Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordinas, už ketvirtąjį – Už nuopelnus Tėvynei II laipsnio ordinas. Kas bus įteikiama už sekančiusį skrydžius – nežinoma. Kosmonautas G. Padalka turi visus minėtus apdovanojimus už keturis skrydžius, o už penktąjį skrydį 2015 m. taip ir liko neapdovanotas.  Dar nei vienas kosmonautas nėra apdovanotas Už nuopelnus Tėvynei I laipsnio ordinu.

Verta paminėti, kad buvo kitų išimčių ir šiuolaikinėje apdovanojimų sistemoje. Jurij baturin, kuris savanoriškai paliko Rusijos Federacijos prezidento administraciją ir tapo kosmonautu, asmeniškai B. Jelcin nurodymu už pirmąjį skrydį 1998 metais buvo apdovanotas ne Rusijos Federacijos Didvyrio vardu, o tik Vyriškumo ordinu.

Primename, kad už trumpus skrydžius Space Shuttle sistemos erdvėlaiviais nebuvo apdovanojama. Kai kurie kosmonautai buvo pagerbti tik RF Prezidento padėka: J. Usačiov, J. Malenčenko ir B. Morukov. Kiti kosmonautai Space Shuttle erdvėlaiviais skrido, tačiau liko neapdovanoti.

Trijų skrydžių apdovanojimai

Sutrumpinimai: pe – pagrindinė ekspedicija, e – ekspedicija, SS DAŽM – Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungos didvyrio „Aukso žvaigždės”  medalis, LO – Lenino ordinas, SRO – Spalio revoliucijos ordinas, RFDAŽM – RF didvyrio „Aukso žvaigždės” medalis. RFPP – RF Prezidento padėka, LKV – lakūno – kosmonauto vardas be kitų laipsnių ir ordinų, TDO – Tautų Draugystės ordinas, UNT II O – Už nuopelnus Tėvynei II laipsnio ordinas , UNT III O – Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordinas, UNT IV O – Už nuopelnus Tėvynei IV laipsnio ordinas, VO – Vyriškumo ordinas.

Keturių skrydžių apdovanojimai

Sutrumpinimai: pe – pagrindinė ekspedicija, e – ekspedicija, SS DAŽM – Sovietinių Sąjungos didvyrio „Aukso žvaigždės”  medalis, LO – Lenino ordinas, SRO – Spalio revoliucijos ordinas, RFDAŽM – RF didvyrio „Aukso žvaigždės” medalis. RFPP – RF Prezidento padėka, LKV – lakūno – kosmonauto vardas be kitų laipsnių ir ordinų, TDO – Tautų Draugystės ordinas, UNT II O – Už nuopelnus Tėvynei II laipsnio ordinas , UNT III O – Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordinas, UNT IV O – Už nuopelnus Tėvynei IV laipsnio ordinas, VO – Vyriškumo ordinas, ADO – Asmeninės drąsos ordinas.

Penkių skrydžių apdovanojimai

Sutrumpinimai: pe – pagrindinė ekspedicija, e – ekspedicija, SS DAŽM – Sovietinių Sąjungos didvyrio „Aukso žvaigždės”  medalis, LO – Lenino ordinas, SRO – Spalio revoliucijos ordinas, RFDAŽM – RF didvyrio „Aukso žvaigždės” medalis. RFPP – RF Prezidento padėka, LKV – lakūno – kosmonauto vardas be kitų laipsnių ir ordinų, TDO – Tautų Draugystės ordinas, UNT II O – Už nuopelnus Tėvynei II laipsnio ordinas , UNT III O – Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordinas, UNT IV O – Už nuopelnus Tėvynei IV laipsnio ordinas, VO – Vyriškumo ordinas, ADO – Asmeninės drąsos ordinas, DO – Draugystės ordinas.

Šešių skrydžių apdovanojimai

Sutrumpinimai: pe – pagrindinė ekspedicija, e – ekspedicija, SS DAŽM – Sovietinių Sąjungos didvyrio „Aukso žvaigždės”  medalis, LO – Lenino ordinas, RFDAŽM – RF didvyrio „Aukso žvaigždės” medalis. RFPP – RF Prezidento padėka, UNT II O – Už nuopelnus Tėvynei II laipsnio ordinas , UNT III O – Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordinas, UNT IV O – Už nuopelnus Tėvynei IV laipsnio ordinas.

Erdvėlaivis be orbitos

Per Sovietų ir RF kosmonautiką buvo trys tokie atvejai.

Pirmasis įvyko 1975 m. balandžio 5 d., kuomet startavo Sojuz-18 su kosmonautais Vasilij Lazarev ir Oleg Makarov. Dėl įvykusios raketos avarijos, jungiant jos trečiąją pakopą, gelbėjimo sistema erdvėlaivį atskyrė nuo raketos ir pakėlė į 194 km aukštį. Erdvėlaivis skriedamas suborbitine trajektorija nusileido už 1574 km nuo starto vietos. Nusileido ant kalvos šlaito negyvenamajame Altajaus rajone, netoli nuo sienos su Kinija ir Mongolija.

Skrydis truko 21 minutę 27 sekundes, o kosmonautai patyrė 21,3 g perkrovas. Ekipažą evakavo tiktai sekančią dieną. Už drasą ir didvyriškumą nepavykusiame skrydyje V. Lazarev or O. Makarov apdovanoti Lenino ordinu. Kosmonautai šio apdovanojimo savo CV neviešino.

Antrasis atvejis įvyko 1983 metų rugsėjo 26 dieną. Erdvėlaivis Sojuz T-10 su kosmonautais Vladimir Totov ir Genadij Srekalov stovėjo starto aikštelėje. Skrydžio programa – skrydis į orbitinę stotį Saliut-7 atlikti trečiosios pagrindinės ekspedicijos programą. Likus keletui sekundžių iki starto, užsidegė raketa. Startavo avarinio gelbėjimo sistema ir erdvėlaivio nusileidimo aparatas nusileido netoliese liepsnose paskendusios starto aikštelės. Už šį trumpą skrydį kosmonautų neapdovanojo.

Trečiasis atvejis buvo visai neseniai. 2018-10-11 pakilo į TKS erdvėlaivis Sojuz MS-10 su kosmonautu Aleksej Ovčinin ir astronautu Niklaus Cheig. Atjungiant pirmosios pakopos blokus, įvyko raketos avarija. Dėka avarinio gelbėjimo sistemos erdvėlaivio nusileidimo aparatas su ekipažu sėkmingai nusileido Kazachstane. Aleksej Ovčinin dar neapdovanotas už šį skrydį.

RF išimtys

Dabar atkreipiame dėmesį į kosmonautų apdovanojimų sistemos rimtus trūkumus. Juos atskleidžia konkrečių kosmonautų apdovanojimų arba neapdovanojimų pavyzdžiai.

V. Titov už savo du pirmuosius skrydžius buvo įvertintas Sovietų Sąjungos didvyrio vardu ir dviem Lenino ordinais, o už sekančius du skrydžius Space Shuttle sistemos erdvėlaiviais negavo jokio apdovanojimo. Kitas  pavyzdys. A. Serebrov už keturis skrydžus į kosmosą buvo įvertintas Sovietų Sąjungos didvyrio vardu, įteikiant „Aukso žvaigždės” medalį, dviem Lenino ordinais, Spalio revoliucijos ordinu ir Tautų draugystės ordinu.

Kosmonautui S. Krikaliov už pirmąjį skrydį buvo įteikta Sovietų Sąjungos didvyrio „Aukso žvaigždė” ir Lenino ordinas. Už antrąjį – 311 parų trukmės – skrydį įteiktas Tautų draugystės ordinas ir pirmajam suteiktas Rusijos Federacijos didvyrio vardas, įteikiant didvyrio „Aukso žvaigždės” medalį. Už trečiąjį ir ketvirtąjį skrydžius Space Shuttle erdvėlaiviais TKS surinkimo misijose S. Krikaliov anei apdovanojimo anei padėkos rašto. Už penktąjį skrydį TKS pirmojoje pagrindinė ekspedicijoje buvo apdovanotas Už nuopelnus Tėvynei IV laipsnio, paties žemiausio laipsnio, ordinu, o už šeštąjį, paskutinįjį 179 parų trukmės skrydį 2005 m., neapdovanotas.

Nepastebėtas

Jurij Malenčenko liko nepastebėtas už trečiąjį, iš šešių, 185 parų trukmės skrydį TKS septintojoje pagrindinėje ekspedicijoje 2003 metais.

Genadij Padalka liko neapdovanotas už savo paskutinįjį penktąjį 165 parų trukmės skrydį TKS 2015 metais (keturiasdešimt trečioji ir keturiasdešimt ketvirtoji pagrindinės ekspedicijos).

Pavel Vinogradov už pirmąjį skrydį gavo RF didvyrio vardą su „Aukso žvaigždės” medaliu, už aantrąjį skrydį, kaip ir buvo paskutiniu metu priimta, buvo apdovanotas Už nuopelnus Tėvynei IV -ojo laipsnio ordinu. O už trečią, taip pat sėkmingą, skrydį vietoje Už nuopelnus Tėvynei III – ojo laipsnio ordino buvo įteiktas tik Vyriškumo ordinas.

O Sergej Rezanskin nuo 2017 metų gruodžio laukia apdovanojimo už savo sėkmingą antrąjį skrydį.