Rusijos (Sovietų Sąjungos) kosmonautų apdovanojimai

Kosminis skrydis – tegu jis pirmasis, o gal ir septintasis – yra savotiškas žygdarbis. Kosmonautas, būdamas neįprastose žemiškam organizmui sąlygose, kiekvieną sekundę rizikuoja ne tik savo sveikata, bet ir gyvybe. Žinoma, šie drąsūs, narsūs žmonės nusipelno pripažinimo ir apdovanojimų. Skirtingais periodais valstybė įvairiai dėkojo (arba visai nedėkojo) savo herojams. Viena iš padėkos formų – apdovanojimas valstybiniais ordinais.

Žinia apie tai, kad 1961-04-12 Sovietų Sąjungos pilietis Jurij Gagarin apskriejo Žemę, labai greitai apskriejo visą planetą. Paskui daugelis šalių suteikė jam aukščiausius padovanojimus. Bet, žinoma, pati pirmoji savo piliečio žygdarbį įvertino Sovietų Sąjunga. 1961-04-14 paskelbtas Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos dekretas: „Už didvyrišką žygdarbį – pirmąjį skrydį į kosmosą, šlovinantį mūsų socialistinę tėvynę, už parodytą drąsą, heroizmą ir nesavanaudišką tarnavimą sovietinei liaudžiai, komunizmui, žmonijos progresui suteikti Sovietų Sąjungos didvyrio vardą, įteikiant Lenino ordiną ir „Auksinės žvaigždės“ medalį, pirmajam pasaulyje lakūnui – kosmonautui majorui Jurij Gagarin ir pastatyti bronzinį didvyrio biustą Maskvoje. Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas L. Brežnevas. Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos sekretorius M. Georgadzė“.

Tą pačią dieną atskirais dekretais buvo įsteigtas rangas (vardas) „Sovietų Sąjungos lakūnas – kosmonautas“ ir jis suteiktas J. Gagarin.

Lakūno – kosmonauto vardo įsteigimo dekretas

Pirmasis planetos kosmonautas Jurij Gagarin su įvairių valstybių apdovanojimais

Antrasis kosmonautas German Titov

Trečiasis kosmonautas Andrijan Nikolajev

 

Lakūno – kosmonauto vardas Sovietų Sąjungoje ir Rusijoje

Ženklelis „Sovietų Sąjungos lakūnas – kosmonautas“ yra sidabrinis penkiakampio formos su išgaubtu paauksuotu kraštu (apvadu). Ženklelio plotis – 25 mm, o aukštis – 23,8 mm. Ženklo centre pavaizduota Žemė su raudonai pažymėta Sovietų Sąjungos teritorija. Šis vaizdas atliktas iš emalio. Žemės rutulys apjuostas auksine orbita su palydovu ant jos. Iš žvaigždutės, žyminčios Maskvą, kyla antroji auksinė orbita, pereinanti į auksinio erdvėlaivio, skriejančio į tarpplanetinę erdvę, emalinį šleifą. Ženklo viršuje virš Žemės rutulio yra išgaubtas auksinis užrašas „Lakūnas – kosmonautas“, o po Žemės rutuliu išgaubtos auksinės raidės „SSRS“. Ženklo apačioje dvi išgaubtos auksinės spalvos laurų šakos. Šis vardas ir ženklelis buvo skirti visiems kosmonautams, skridusiems pirmą kartą iki 1991 metų. Jų negavo tik Georgij Dobrovolskij ir Viktor Pacajev, uždusę 1971-06-30 išsihermetinusiame grįžtančiame į Žemę erdvėlaivio Sojuz-11 nusileidimo aparate.

Sovietų Sąjungos lakūno – kosmonauto ženklelis

Žlugus Sovietų Sąjungai, Rusijos Federacijoje 1992-03-20 įstatymu buvo nustatytas naujas vardas ir naujas ženklelis „Rusijos Federacijos lakūnas – kosmonautas“. Nuo sovietinio šis ženklelis skyrėsi tik valstybės spalva (vietoje raudonos – mėlyna), raketos orbitos, išeinančios iš žvaigždutės, spalva (vietoje auksinės – raudona) ir užrašu (vietoje „Sovietų Sąjungos lakūnas – kosmonautas“ – „Rusijos lakūnas – kosmonautas“), taip pat ženklelio pagalvėlės spalva (vietoje raudonos – trispalvė). Šį vardą ir ženklelį iki šiol įteikia tiktai Rusijos Federacijos piliečiams po pirmojo skrydžio į kosmosą.

Rusijos Federacijos lakūno – kosmonauto ženklelis

Apdovanojimai už pirmąjį skrydį į kosmosą

Sovietų Sąjungos didvyrio „Auksinė žvaigždė“ medalis ir Lenino ordinas buvo įteikiami už pirmąjį kosminį skrydį nuo 1961 iki 1991 metų. Šiuos apdovanojimus gavo ir kosmonautų Georgij Dobrovolskij ir Viktor Pacajev, žuvusių pirmojo skrydžio metu, šeimos.

Tradicinės dovanos sovietų kosmonautui – ketvirto tipo Lenino ordinas ir Sovietų Sąjungos didvyrio „Auksinė žvaigždė“

Ketvirtojo tipo Lenino ordinas

Šiuos apdovanojimus gaudavo net už nepavykusius skrydžius. Tai Sojuz-15 (Genadij Sarafanov, Lev Diomin) ir Sojuz-23 (Večeslav Zudov, Valerij Roždestvenskij) ekipažai. Juos pavedė automatinio susijungimo sistema „Igla“. Bet buvo ir trys išimtys. Ne visi kosmonautai gavo Sovietų Sąjungos arba Rusijos Federacijos didvyrio vardą už pirmąjį kosminį skrydį.

1977 metais erdvėlaivio Sojuz-25 automatinio susijungimo sistema „Igla“ erdvėlaivį vedė prie naujutėlaitės antros kartos orbitinės stoties Saliut-6 dar kosmonautams realių skrydžių ir treniruočių metu nematyta (nepatirta) trajektorija. Kosmonautai Vladimir Kovalionok ir Valerij Riumin (nors jie skrido pirmą kartą, bet buvo gal net net per daug profesionalūs ir atsargūs) išsigando, kad erdvėlaivis trenksis į naują kosminę stotį, kurioje tyrimai ir internacionalinės ekspedicijos buvo numatytos net trims metams į ateitį. Jie erdvėlaivį sustabdė. Kiek vėliau Žemėje po ilgų skaičiavimų pasirodė, kad kosmonautai suklydo. Erdvėlaivis būtų pats save sustabdęs, likus 2 – 3 metrams, prieš pat orbitinės stoties perėjimų skyriaus susijungimų įrenginį. Būtų telikę keletas smulkių suartėjimo ir susijungimo operacijų ir prieš akis pirmasis lygiai 100 parų trukmės skrydis orbitinėje stotyje Saliut-6.

1977 metų rugsėjis. Du kosmoso naujokai Valerij Riumin ir Vladimir Kovalionok

Po to kosmonautai dar du kartus bandė rankiniu būdu susijungti su orbitine stotimi Saliut-6. O Sojuz erdvėlaiviai neturi didelių degalų atsargų. Abu jie nepasisekė. Antrasis bandymas buvo nelegalus. Jie paprasčiausiai neklausė skrydžių valdymo centro nurodymų grįžti namo. Juk labai norėjosi doriems komunistams įvykdyti pirmąjį 100 parų kosminį skrydį. Juk 84 – oji skrydžio para lygiai sutapo su gruodžio 31 – ąja diena. Kiek simbolikos. Būtų sumuštas ilgiausias 84 parų 1 valandos 15 minučių ir 32 sekundžių trukmės Skylab orbitinės stoties trečiosios ekspedicijos (Gerald Carr, Edward Gibson ir William Pouge) skrydis, sutiktas pirmasis apsilankymo ekipažas, iškrautas pirmasis krovininis erdvėlaivis ir o tuo po naujųjų metų  sutikta orbitinėje stotyje pirmoji Sovietų Sąjungos – Čekoslovakijos internacionalinė misija. Kaip norėjosi patekti į orbitinės stoties Saliut-6 vidų ir tapti jos pirmąja pagrindine 100 parų trukmės ekspedicija. Kiek daug buvo suplanuota atlikti mokslinių eksperimentų. Visus šiuos sumanymus atliko Jurij Romanenko ir Georgij Grečko (dėl nepalankaus ekipažo nusileidimui orbitų išsidėstymo sutrumpinta iki 96 parų trukmės) pirmoji pagrindinė šios orbitinės stoties ekspedicija 1977-12-10 – 1978-03-16.

Vladimir Kovalionok ir Valerij Riumin antrą kartą rankiniu rėžimu priartėjo prie Saliut-6 pereinamojo skyriaus susijungimo įrenginio, prie jo preciziškai prisiplojo, bet susijungimo įrenginio mechanizmai nesuveikė. Kosmonautai išnaudojo visą kurą. Prilipę, bet nesusijungę, skriejo prie orbitinės stoties ir nebuvo likę nei vieno gramo kuro nuo jos atsistumti. Taip jie skriejo keletą ratų, kol kosminiai aparatai patys atsiskyrė. Tų laikų Sojuz erdvėlaiviai turėjo atsarginę stabdymo variklių sistemą su savo kuru. Ja buvo pasinaudota sugrįžti į Žemę. Šiuos „žygdarbius“ įvertino sovietų valstybė. Jie pirmieji po pirmojo skrydžio negavo Sovietų Sąjungos didvyrio vardo ir buvo apdovanoti tik Lenino ordinais. Jie didvyrio vardus gavo vėliau. Vladimir Kovalionok vėliau į kosmosą skrido du kartus, o Valerij Riumin net tris.

Spalio revoliucijos ordinas

Spalio revoliucijos ordinas – antrasis pagal svarbą po Lenino ordino sovietinis ordinas. Įsteigtas SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakymu 1967-10-31 minint Spalio revoliucijos 50 – metį. Ordino eskizo autorius – dailininkas V. Zaicevas. Spalio revoliucijos ordinas – sidabrinė paauksuota ir raudona emale padengta penkiakampė žvaigždė iš spindulių susidedančio sidabrinio penkiakampio fone. Žvaigždės viršutinėje dalyje – raudona emale padengta raudona vėliava, ant kurios dviem eilėm parašyta „ОКТЯБРЬСКАЯ РЕВОЛЮЦИЯ“ (Spalio revoliucija). Žvaigždės centre – sidabriniame penkiakampje pavaizduotas kreiseris „Aurora“. Penkiakampis oksiduotas įvairiais tonais. Ordino apačioje pritvirtintas pjautuvas ir kūjis, pagaminti iš aukso, sidabro, paladžio ir vario  lydinio (gryno aukso jame – 0,187+0,07 g, gryno sidabro – 0,05+0,02 g, paladžio – 0,019+0,02 g). Ordino masė – 31,0±1,9 g (tame tarpe – 27,49±1,447 g sidabro, 0,21 g aukso). Atstumas tarp žvaigždės smaigalių – 43 mm. Atstumas nuo centro iki žvaigždės spindulio galų – 22 mm. Ordinas žiedeliu pritvirtintas prie raudono muaro (muaras – specialiu būdu austa šilkinė juosta arba juostelė, prie kurios rišamas arba tvirtinamas medalis, ordinas ar kitoks apdovanojimo ar pažymėjimo ženklas). šilko juosta aptrauktos penkiakampės kaladėlės. Juostos plotis – 24 mm. Juostos viduryje – penkios žydros juostelės.

Rusijos Federacijos didvyrio „Auksinės žvaigždės“ medalis

Antroji išimtis buvo padaryta 1983 metais. 1983-04-21 erdvėlaivis Sojuz T-8, pilotuojamas kosmonautų Vladimir Titov, Aleksandr Serebrov ir Genadij Strekalov negalėjo susijungti su orbitine stotimi „Saliut-7“, prie kurios automatiniu rėžimu buvo prijungtas sunkusis krovininis erdvėlaivis Kosmos – 1443. Sekančią dieną kosmonautai sugrįžo į Žemę. Visi ekipažo nariai negavo Sovietų Sąjungos didvyrio „Auksinės žvaigždės“ medalių ir buvo apdovanoti tik Lenino ordinu, tame tarpe ir Vladimir Titov, skridęs pirmą kartą. Įgulos klaidų nebuvo. Kosmonautus pavedė sugedusi technika. Tik atsiskyrus nuo trečiosios raketos pakopos pastebėtas rimtas erdvėlaivio gedimas. Erdvėlaivio automatinio susijungimo sistemos „Igla“ parabolinės antenos štanga, pritvirtinta ant erdvėlaivio buities skyriaus, išsiskleidė nepasiekusi reikiamos darbinės padėties. Ekipažas dirbo profesionaliai. Jis, pagal nurodymus iš Žemės, pabandė išpurtysi anteną į reikiamą padėtį, papurtydamas erdvėlaivį įjungiant ir išjungiant jo variklius. Nepasisekė. Antena neatsistojo į reikiamą padėtį. Nepilnai išsiskleidusi antena neleido ne tik automatiškai susijungti su Saliut-7, bet ir pamatuoti suartėjimo parametrus (greitis, atstumas, kampiniai poslinkiai) rankiniam susijungimui. Jaunatviškas entuziazmas nugalėjo. Skrydžių valdymo centras leido pabandyti susijungti su stotimi. Praėjus parai po starto, Sojuz buvo išvestas prie stoties Saliut-7. Kai iki jos liko apytiksliai 5 km, erdvėlaivį pradėjo valdyti pats Vladimir Titov. Jis stengėsi nustatyti atstumą iki orbitinės stoties Saliut-7, orientuodamasis į jos matomus parametrus. Iš pradžių ją kosmonautai matė toli, žėrinčią Saulės spinduliuose. Iš akies kosmonautams buvo sunku nustatyti ar jie artėja, ar tolsta nuo orbitinės stoties. Tada skrydžių valdymo centras labai tiksliai paskaičiavo erdvėlaivio ir stoties skrydžio orbitas. Buvo atliktos erdvėlaivio skrydžio orbitos korekcijos. Buvo sugaištos brangaus laiko minutės ir gavosi taip, kad erdvėlaivis susitikti (susijungti) su orbitine stotimi turėjo ne apšviestoje Žemės pusėje, o patamsyje, kada ir radijo ryšio su Žeme nebuvo. Priskrieję prie stoties, kosmonautai nustatė atstumą apie 100 m iki jos ir labai didelį suartėjimo greitį – apie 4 m/s, jo sumažinti nebebuvo laiko, o stiprus susijungimo smūgis galėjo sugadinti stoties susijungimo įrenginį, išhermetinti stotį. Kad išvengti smūgio, kosmonautai patraukė erdvėlaivį į šalį. Šalia jų praplaukė beveik 40 tonų Saliut-7 – Kosmos -1443 junginys. O kai išėjo iš šešėlio, stotis jau buvo per toli, kad ją pasivyti.

Ir trečioji išimtis. Nusipelnęs lakūnas – bandytojas, Sovietų Sąjungos didvyris toktar Aubakirov, gavęs „Auksinės žvaigždės“ medalį ir Lenino ordiną 1988 metais už aviacinės technikos bandymus, už savo pirmąjį ir vienintelį skrydį į kosmosą 1991 metų lapkričio mėnesį buvo apdovanotas antruoju pagal vertę Sovietų Sąjungos Spalio revolucijos ordinu. Tai lėmė, kad 1988 metais Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas, siekdamas padidniti kitų valstybinių apdovanojimų vertę, nusprendė pakartotinai tų pačių medalių (ordinų) neteikti. Į kosmosą Toktar Aubakirov išskrido jau būdamas Sovietų Sąjungos didvyriu.

Anatolij Arcebarskij buvo paskutinis Sovietų Sąjungos kosmonautas, kuris už pirmąjį skrydį į kosmosą 1991 metais buvo apdovanotas „Auksinės žvaigždės“ medaliu ir Lenino ordinu.

1992 metų kovo 20 dieną buvo įsteigtas aukščiausiasis valstybinis apdovanojimas: „Rusijos Federacijos Didvyrio“ vardas, įteikiant tiktai auksinės žvaigždės medalį, be jokio kito ordino. Nuo 1992 metų kovo 20 dienos iki šios  dienos tik Rusijos piliečiams už pirmąjį kosminį skrydį suteikiamas šis vardas. Alekdandr Kareli – pirmasis Rusijos Federacijos kosmonautas, kuriam už pirmąjį kosminį skrydį 1992 metais suteiktas Rusijos Federacijos Didvyrio vardas.

Bet ir čia neapsieita be išimčių. Tie, kurie sudarydavo apdovanojamųjų kosmonautų sąrašus arba, gali būti, jų vadovai, nusprendė, kad skrydis Rusijos erdvėlaiviais Sojuz yra tikras žygdarbis, o skrydis amerikiečių Space Shuttle sistemos erdvėlaiviais – tiesiog ekskursija. Gyvenimo realybė parodė kita. Per 53 erdvėlaivių Sojuz eksploatacijos metus žuvo 4 kosmonautai, o per 30 Space Shuttle sistemos erdvėlaivių skrydžių metų žuvo 14 astronautų. Taip jau atsitiko, kad Rusijos kosmonautai Saližan Šapirov 1998 metais, Boris Morukov 2000 metais ir Jurij Lončakov 2001 metais nebuvo apdovanoti Rusijos Federacijos Didvyrio „Auksinės žvaigždės“ medaliu, suteikiant Rusijos Federacijos Didvyrio vardą, bet ir jokiu kitu apdovanojimu.

Tačiau buvo nukrypimų ir nuo šio požiūrio. Už eksperimentus ir skrydį (STS-96) erdvėlaiviu Discovery 1999 metų gegužės pabaigoje birželio pradžioje Valerij Tokarev įvertintas Rusijos Federacijos Didvyrio vardu, o Fiodor Jurčichin 2002 metų spalio mėnesį skrydis (STS-112) erdvėlaiviu Atlantis buvo apdovanotas Draugystės ordinu. Daugiau išimčių nepastebėta.

Kosmonautų, skriejusių vieną kartą, apdovanojimai

Nr Kosmonautas Skrydis (erdvėlaivis) Data, trukmė Apdovanojimas
1 Gagarin Jurij Vostok 1961-04-12, 1h 46 min SSRS DAŽM, LO
2 Titov German Vostok-2 1961-08-06/07, 1 para 1h 18 min SSRS DAŽM, LO
6 Tereškova Valentina Vostok-6 1963-06-14/19, 4 paros 23 h 7 min SSRS DAŽM, LO
8 Feoktistov Konstantin Voschod 1964-10-12/13, 1 para 17 min 3 s SSRS DAŽM, LO
9 Egorov Boris Voschod 1964-10-12/13, 1 para 17 min 3 s SSRS DAŽM, LO
10 Beliajev Pavel Voschod-2 1965-03-18/19, 1 para 2 h 2 min 17 s SSRS DAŽM, LO
12 Beregovoj Georgij Sojuz-3 1968-10-26/30, 3 paros 22 h 50 min 45 s SSRS DAŽM, LO
15 Chrunov Jevgenij Sojuz-5/Sojuz-4 1969-01-15/17, 1 para 23 h 45 min SSRS DAŽM, LO
17 Šonin Georgij Sojuz-6 1969-10-11/16, 4 paros 22 h, 42 min SSRS DAŽM, LO
24 Dobrovolskyj Georgij Sojuz-11/Saliut-1(Zaria), vienintelė Saliut-1 ekspedicija 1971-06-06/29, 23 paros 18 h 21 min SSRS DAŽM, LO
25 Pacajev Viktor SSRS DAŽM, LO
26 Lazarev Vasilij Sojuz-12 1973-09-27/29, 1 para 23 h 15 min SSRS DAŽM, LO
30 Artiuchin Jurij Sojuz-14/Saliut-3 (Almaz-2), vienintelė karinės stoties ekspedicija 1974-07-03/19, 15 parų 17 h 30 min SSRS DAŽM, LO
31 Sarafanov Genadij Sojuz-15 1974-08-26/28, 2 paros 12 min SSRS DAŽM, LO
32 Diomin Lev SSRS DAŽM, LO
35 Žolobov Vitalij Sojuz-21/Saliut-5 (Almaz-3), pirmoji karinės stoties ekspedicija 1976-07-06/08-24, 49 paros 6 h 23 min SSRS DAŽM, LO
37 Zudov Večėslav Sojuz-23 1976-10-14/16, 2 paros 6 min SSRS DAŽM, LO
38 Roždestvenskij Valerij SSRS DAŽM, LO
39 Glazkov Jurij Sojuz-24/Saliut-5(Almaz-3), antroji karinės stoties ekspedicija 1977-02-07/25, 17 parų 17 h 25 min SSRS DAŽM, LO
51 Berezovoj Anatolij Sojuz T-5/T-7/Saliut-, pirmoji pagrindinė Saliut-7 ekspedicija 1982-05-13/12-10, 211 parų 9 h 4 min SSRS DAŽM, LO
57 Atkov Oleg Sojuz T-10/T-11/Saliut – 7, trečioji ekspedicija 1984-02-08/10-02, 236 paros 22 h 49 min SSRS DAŽM, LO
58 Volk Igor Sojuz T-12/Saliut -7, pirmasis Sovietų daugkartinio erdvėlaivio Buran kosmonauto skrydis 1984-07-17/29, 11 parų 19 h 14 min SSRS DAŽM, LO
59 Vasiutin Vladimir Sojuz T-14/Saliut – 7, ketvirtoji ~ 180 parų ekspedicija, techniškiausia, neužbaigta dėl V.Vasiutin ligos 1985-09-17/11-21, 64 paros 21 h 52 min SSRS DAŽM, LO
61 Laveikin Aleksandr Sojuz TM-2/Mir, antroji pagrindinė ekspedicija 1987-02-05/07-30, 174 paros 3 h 25 min SSRS DAŽM, LO
64 Levčenko Anatolij Sojuz TM-4/TM-3/Mir, antrasis Sovietų daugkartinio erdvėlaivio Buran kosmonauto skrydis 1987-12-21/29, 7 paros 21 h 58 min SSRS DAŽM, LO
68 Balandin Aleksandr Sojuz TM-9/Mir, šeštoji ekspedicija 1990-02-11/08-09, 179 paros 1 h 17 min SSRS DAŽM, LO
71 Arcebarskij Anatolij Sojuz TM-12/Mir (devintoji ekspedicija) 1991-05-18/10-10, 144 paros 15 h 21 min SSRS DAŽM, LO
72 Aubakirov Toktar Sojuz TM-13/TM-12/Mir 1991-10-02/10, 7 paros 22 h 12 min SRO
75 Polečuk Aleksandr Sojuz TM-16/Mir, tryliktoji ekspedicija 1993-01-24/07-22, 179 paros 43 min RFDAŽM
86 Lazutkin Aleksandr Sojuz TM-25/Mir, dvidešimt trečioji ekspedicija 1997-02-10/08-14, 184 paros 22 h 7 min RFDAŽM
93 Morukov Boris STS-106/Atlantis/TKS 2000-09-08/20, 11 parų 19 h 10 min RFPP ir LKV
96 Kozejev Konstantin Sojuz TM-33/TM-32/TKS 2001-10-21/31, 9 paros 19 h 59 min RFDAŽM
97 Tresčiov Sergej STS-111/STS-113//TKS, penktoji ekspedicija 2002-06-05/12-07, 184 paros 22 h 14 min RFDAŽM
99 Šargin Jurij Sojuz TMA-5/TMA-4/TKS 2004-10-14/24, 9 paros 21 h 29 min RFDAŽM
108 Kondratjev Dmitrij Sojuz TMA-20/TKS-26/27 2010-12-12/2011-05-24, 159 paros 7 h 17 min RFDAŽM
113 Revin Sergej Sojuz TMA-04M/TKS-31/32 2012-05-15/09-17, 124 paros 23 h 51 min RFDAŽM
115 Tarelkin Jevgenij Sojuz TMA-06M/TKS-33/34 2012-10-23/2013-03-16, 143 paros 16 h 15min RFDAŽM
119 Serova Jelena Sojuz TMA-14M/TKS-41/42 2014-09-25/2015-03-12, 167 paros 5 h 42 min RFDAŽM
121 Ryžikov Sergej (aktyvus) Sojuz MS-02/TKS-49/50 2016-10-19/2017-04-10, 173 paros 3 h 15 min RFDAŽM
122 Prokopjev Sergej (aktyvus) Sojuz MS-09/TKS-56/57 2018-06-06/12-20, 196 paros 17 h 50 min RFDAŽM
123 Vagner Ivan (aktyvus) Sojuz MS-16, šešiasdešimt antroji ir šešiasdešimt trečioji pagrindinės TKS ekspedicijos 2020-04-09/2020-

Sutrumpinimai: SSRS DAŽM – Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungos didvyrio „Auksinės žvaigždės“ medalis (ženklelis), LO – Lenino ordinas, SRO – Spalio revoliucijos ordinas, RFDAŽM – Rusijos Federacijos didvyrio „Auksinės žvaigždės“ medalis, RFPP – Rusijos Federacijos Prezidento padėka, LKV – lakūno kosmonauto vardas be kitų laipsnių ir ordinų.

Erdvėlaivio Voschod ekipažas Konstantin Feoktistov, Vladimir Komarov ir Boris Egorov su auksčiausiais šalies apdovanojimais

Rusijos Federacijos Prezidentas Vladimir Putin 2014-07-31, praėjus beveik dviems metams po skrydžio, kosmonautui Sergej Revin įteikė Rusijos Federacijos didvyrio „Auksinės žvaigždės“ medalį ir suteikė Rusijos Federacijos lakūno – kosmonauto vardą

Rusijos Federacijos Prezidentas Vladimir Putin ir  ir jo kanceliarija per daug nesivargina. Nuopelnai už skrydžius kosmonautams suteikiami retai. Palaukiama keletas metų, kol susikaups keletas apdovanojamų asmenų. Tą pačią 2014-07-31, praėjus vieniems metams ir keturiems mėnesiams po skrydžio Jergenij Tarelkin įteikė Rusijos Federacijos didvyrio „Auksinės žvaigždės“ medalį suteikė Rusijos Federacijos kosmonauto vardą. Ne taip, kaip sovietiniais laikais. Po sėkmingo skrydžio valstybiniai apdovanojimai būdavo paskiriami sekančią dieną po erdvėlaivio nusileidimo, o suteikiami labai greitai – po kosmonautų adaptacijos laikotarpio. Dabar kosmonautai apdovanojimo laukia keletą metų.

Rusijos Federacijos didvyrio „Auksinės Žvaigždės“ medalio įteikimas ir garbingo Rusijos Federacijos lakūno – kosmonauto vardo suteikimas Jelena Serova 2016-03-10

Kosmonautui S. Ryžikov įteiktas Rusijos Federacijos didvyrio „Auksinė Žvaigždė“ medalis ir suteiktas Rusijos Federacijos lakūno kosmonauto vardas 2018-11-27

Apdovanojimai už antrąjį skrydį į kosmosą

Klausimas, kaip apdovanoti kosmonautą už antrąjį skrydį į kosmosą buvo neaktualus, kol kosmonautai tai atliko pirmą kartą. 1967 metų balandžio mėnesį, jau žinodamas kad gyvas negrįš, į kosminę erdvę antrą kartą pakilo Sovetų Sąjungos kosmonautas Vladimir Komarov. Kosmonautas žuvo tinkamai nesuveikus erdvėlaivio nusileidimo aparato parašiutų sistemai. Po mirties jam antrą kartą suteikė Sovietų Sąjungos Didvyrio vardą , bet antrojo Lenino ordino pagailėjo. Šis apdovanojimo klausimas tapo 1969 metų spalio mėnesį. Antrą kartą į kosminę erdvę erdvėlaiviu Sojuz-8 pakilo kosmonautai Vladimir Šatalov ir Aleksej Jelisejev (Kuraitis). Jiems, kaip ir už pirmąjį skrydį, buvo antrą kartą suteiktas Sovietų Sąjungos Didvyrio vardas, įteiktas „Auksinės žvaigždės ordinas ir Lenino ordinas. Taip už antrąjį skrydį, kaip ir už pirmąjį, buvo apdovanojama iki 1988 metų.

Kada šalies vadovybė atsisakė pakartotinai apdovanoti tomis pačiomis regalijomis už antrąjį skrydį į kosminę erdvę, už šį skrydį pradėjo įteikti antrąjį pagal statusą Sovietų Sąjungos ordiną – Spalio Revoliucijos ordiną. Ši taisyklė galiojo nuo 1988 metų iki 1991 metų. Šią skriaudą pirmieji išbandė 1989 metais Aleksandr Volkov (už antrąjį skrydį), 1990 metais Aleksandr Viktorenko (už antrąjį skrydį) ir 1991 metais Musa Manarov (už antrąjį skrydį).

1991 metų gruodį nustojo egzistuoti Sovietų Sąjunga. Pasibaigė Sovietinių apdovanojimų įteikimas kosmonautams, išskyrus politiškai neutralų Tautų Draugystės ordiną. Tai vienintelis tuo metu egzistuojantis ordinas buvo 1992 metais įteiktas kosmonautui Sergej Krikaliov už antrą skrydį (faktiškai už du skrydžius), kadangi sprendimas likti dar vienai ekspedicijai buvo priimtas jo antrojo skrydžio metu ir kosmonautui Genadij Monakov 1993 metais. Tačiau  šis paskutinis Sovietų Sąjungos ordinas baigė egzistuoti 1992 metais. Jį pakeitė panašus pagal pavadinimą Rusijos Federacijos ordinas – Draugystės ordinas. bet jis daugiau buvo skirtas užsienio šalių piliečiams įvertinti, bet ne kosmonautams.

Iš pradžių už antrąjį kosminį skrydį galvojo apdovanoti „Už asmeninį Vyriškumą“ ordinu. Šis retas apdovanojimas buvo įteiktas tik kosmonautui Viktor Afanasjev. O 1994 metų kovo mėnesį pasikeitė šio ordino statusas. Jis pradėtas vadinti Vyriškumo ordinu ir tapo višiškai nedidelės vertės ordinu,  netinkančiu apdovanoti kosmoso didvyrius.  Specialiai jiems 1994 metų kovo mėnesį įsteigtas naujas aukščiausias ordinas – „Už nuopelnus Tėvynei“ keturių laipsnių. Ir kosmonautams, kurie jau turėjo Sovietų Sąjungos Didvyrio vardą arba Rusijos Federacijos Didvyrio vardą, už antrąjį skrydį pradėjo apdovanoti iš karto šio or dino trečiuoju laipsniu. Už antrąjį skrydį pirmasis Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordiną gavo Aleksandr Kareli 1997 metais, o paskutinysis Jurij Gidzenko 2001 metais.

Nauoji V. Putin vadovaujama šalies vadovybė nutarė, kad šio ordino III laipsnis už antrąjį skrydį į kosmosą yra per aukštas įvertinimas.  Nuo 2001 metų iki šios dienos, visiems kosmonautams, kurie turi Fusijos Federacijos Didvyrio vardą, už antrąjį skrydį į kosmosą įteikiamas Už nuopelnus Tėvynei IV laipsnio ordinas. Pirmasis už antrąjį skrydį (startas ir nusileidimas Space Shuttle sistemos erdvėlaiviais, trečioji pagrindinė TKS ekspedicija) apdovanotas 2001 – 2002 metais Už nuopelnus Tėvynei IV laipsnio ordinu buvo Vladimir Dežurov. O tiems, kurie už pirmąjį nesėkmingą skrydį Sovietų Sąjungos arba Rusijos Federacijos Didvyrio vardo negavo, jį gaudavo už antrąjį skrydį. Vladimir Kovalionok, Valerij Riumin startavę į kosmosą antrą kartą, o Vladimir Titov tik trečią kartą tapo Sovietų Sąjungos didvyriais, o Saližan Šapirov, Jurij Lonkačiov ir Fiodor Jurčickin, pirmą kartą skridę Space Shuttle sistemos erdvėlaiviais, tik po antro skrydžio gavo Rusijos Federacijos Didvyrio vardus. Vienintelis Rusijos Federacijos kosmonautas, kuris netapo Didvyriu – gydytojas Boris Morukov. Jis 2000 metais skrido Space Shuttle sistemos erdvėlaiviu, o antros galimybės pakilti į kosmosą neturėjo.

Taisyklė, priimta Sovietų Sąjungos valdžios dar 1988 metais neapdovanoti pakartotinai tais pačiais apdovanojimais pritapo ir Rusijos Federacjoje. Sovietų Sąjungos Didvyrio vardas ir Sovietų Sąjungos lakūno kosmonauto vardas prilygo Rusijos Federacijos Didvyrio ir Rusijos Federacijos lakūno-kosmonauto vardams. Todėl kosmonautams, kurie turėjo Sovietų Sąjungos Didvyrio vardą, nebuvo suteikiami analogiški Rusijos Federacijos vardai. Tiesa, yra dvi išimtys.

Pirmoji išimtis. Sergej Krikaliov, Sovietų Sąjungos Didvyriui, Sovietų Sąjungos lakūnui-kosmonautui, apdovanojus jį 1992 – ųjų metų pradžioje už antrąjį (dvigubai ilgesnio laiko) skrydį tiktai Tautų Draugystės ordinu dėl trūkumo tuo metu aukštesnių apdovanojimų, taips pačiais metais, įsteigus naujus Rusijos Federacijos apdovanojimus,  buvo suteiktas Rusijos Federacijos didvyrio vardas. Jam įteikė „Auksinės Žvaigždės medalį“ Nr. 1.

Antroji išimtis – gydytojas Valerij Poliakov, gavęs Sovietų Sąjungos Didvyrio vardą 1989 metais už pirmąjį skrydį. Rusijos Federacijos didvyrio vardu jis buvo įvertintas  1995 metais už antrąjį, patį ilgiausą XX amžiaus pilotuojamą skrydį, kurio trukmė 437 paros 17 valandų 58 minutės 32 sekundės. Šis rekordas nepakartotas iki šiol.

Mes įvardijome malonias išimtis. Tačiau buvo viena ir nemaloni išimtis. 1970 metais Andrijan Nikolajev ir Vitalij Sevastjanov erdvėlaiviu Sojuz-9 skriejo tuo metu rekordiškai ilgai – 18 parų. Kosmonautui Andrijan Nikolajev tai buvo antrasis skrydis. Adaptacija prie Žemės sąlygų kosmonautams buvo labai sunki, nes jie buvo paskutinieji kosmonautai, kurie skrydžio metu nesportavo. Adaptacijos laikotarpiu A. Nikolajev patyrė du mikroinfarktus. Pagal susiklosčiusias tradicijas, A. Nikolajev turėjo būti apdovanotas antruoju „Auksinės Žvaidždės“ medaliu ir antruoju Lenino ordinu – taip, kaip V. Šatalov ir A. Jelisejev (Kuraitis) prieš metus skridę antrą kartą trumpiau nei 5 paras. Tačiau nėra paaiškinimų, kodėl už antrąjį skrydį A. Nikolajev antrąjį Sovietų Sąjungos Didvyrio vardą gavo, o Lenino ordino ne.

Tautų draugystės ordinas

Tautų draugystės ordinas – vienas iš SSRS valstybinių apdovanojimų. Įsteigtas 1972 m. gruodžio 17 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku, paminint SSRS įkūrimo 50-metį. Tai – vienas rečiausių ir brangiausių SSRS ordinų, išsiskiriantis savo dizainu ir sudėtinga gamyba (yra keturių sluoksnių). Ordino eskizo autorius- dailininkas Aleksandras Žukas.

Ordinas pagamintas iš sidabro, išgaubtos penkiakampės žvaigždės formos. Paviršius paauksuotas, padengtas tamsiai raudona emale. Žvaigždė įrėminta sidabrine juostele ir penkiais besiplečiančiais auksiniais spinduliais. Žvaigždės centre pritvirtintas paauksuotas ir dviejų spalvų emale padengtas SSRS herbas. Aplink jį – sidabrinė juosta, kurioje vaizduojami rankų paspaudimai, o apačioje pritvirtinta paauksuota ir raudona emale padengta juostelė su užrašu  СССР („SSRS“).

Balta emale padengto ploto tarp herbo ir rėminančios juostelės viršuje – užrašas Дружба народов („Tautų draugystė“), apačioje – žalia emale padengta lauro lapų juosta.

Ordinas žiedeliu sujungtas su muaro juostele aptraukta penkiakampe kaladėle. Muaro juostelė – 24 mm pločio, jos viduryje – 13 mm raudona juosta su dviem geltonom siaurom juostelėmis centre. Kairėje nuo raudonos juostos – mėlyna, o dešinėje – žalia 4 mm pločio juostelė. Muaro juostelės kraštai įrėminti balta 1,5 mm pločio juostele.

Atstumas tarp žvaigždės spindulio galų – 47 mm. Sidabro kiekis ordine – 38,998±1.388 g. Bendras ordino svoris – 42,9±1,8 g.

Draugystės  ordinas ir jo priklausymo apdovanotam asmeniui pažymėjimas

Draugystės ordinas

Draugystės ordinas (rus. орден Дружбы) – Rusijos Federacijos valstybinis apdovanojimas. Įsteigtas 1994 m. kovo d. Draugystės ordino pirmtakas yra SSRS Tautų draugystės ordinas, įsteigtas 1972 m. Išliko senajame ordine naudota penkiakampės žvaigždės forma. Ordino projekto autorius – dailininkas Aleksandras Žukas (Александр Борисович Жук), kuris buvo ir Tautų draugystės ordino ženklo autorius.

Vyriškumo (Narsumo) ordinas

Narsumo ordinas (rus. орден Мужества) – Rusijos Federacijos valstybinis apdovanojimas. Narsumo ordino ženklas sidabrinis. Ženklą sudaro keturių galų kryžius su vienodo ilgio galais, su reljefiniu borteliu pakraščiuose ir reljefiniais spinduliais. Centre – reljefinis Rusijos Federacijos herbo atvaizdas. Atvirkštinėje pusėje horizontaliai eina reljefinis užrašas „Narsa“ (Мужество). Kryžiaus skersmuo – 40 mm.

Ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“ (rus. орден «За заслуги перед Отечеством») yra Rusijos Federacijos valstybinis apdovanojimas, kuriuo apdovanojami Rusijos piliečiai už ypatingus nuopelnus Rusijos valstybei. Ordinas įsteigtas 1994 m. kovo 2 d. Iki 1998 m., kai buvo įsteigtas Šv. apaštalo Andrejaus ordinas, ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“ buvo aukščiausias Rusijos Federacijos ordinas.

Ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“ – pagrindinis Rusijos kosmonautų apdovanojimo ordinas už II, III, IV skrydžius. Sekančių skrydžių, jei kosmonautas jau turi šio ordino IV, III ir II laipsnių ordinus, valstybė neapdovanoja. Dar nei vienas kosmonautas nėra apdovanotas „Už nuopelnus Tėvynei“ I laipsnio ordinu.

Ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ žvaigždė

I ir II laipsnio ordinai „Už nuopelnus Tėvynei“ turi ordino ženklą ir ordino žvaigždę, o III irIV laipsnio ordinai – tik ordino ženklą. Ordino juosta – raudono šilko muaro.

 

I laipsnio ordinas

  I laipsnio ordino juostelė (45 mm) su ženkliuku

I laipsnio ordino ženklas
I laipsnio ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ ženklas

Ženklas iš paauksuoto sidabro. Tai kryžius vienodo ilgio platėjančiais galais, kurio priekinė pusė padengta rubino spalvos emaliu. Kryžiaus pakraščiai apkraštuoti siauru borteliu. Ant kryžiaus centro uždėtas valstybinis Rusijos herbas – dvigubas erelis. Antroje ženklo pusėje – apvalus medalionas, kurio pakraščiu eina užrašas su ordino devizu Польза, честь и слава (Polza, čest’ i slava ‘Nauda, garbė ir šlovė’). Medalio centre – įrašas 1994 (ordino įkūrimo metai). Medaliono apačioje – lauro šakelių atvaizdas. Apatiniame kryžiaus gale – ordino ženklo numeris. Ženklo skersmuo – 60 mm. Ordino ženklas prisegamas prie 100 mm skersmens ordino juostos.

I laipsnio ordino žvaigždė

I laipsnio ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ žvaigždė

Ordino žvaigždė yra aštuoniakampė, sidabrinė, su briaunotais poliruotais spinduliais. Žvaigždės centre – apvalus sidabrinis medalionas su reljefiniu paauksuotu Rusijos valstybės herbo atvaizdu. Medaliono pakraščiais eina raudona emaliuota juosta su sidabriniais krašteliais, kurioje yra ordino devizas „Nauda, garbė ir šlovė“ bei lauro šakelės. Ordino žvaigždės skersmuo per priešingus spindulius – 82 mm.

II laipsnio ordinas

     II laipsnio ordino juostelė (32 mm) su ženkliuku. I ir II laipsnio ordinų juostelės centre turi miniatiūrinį sidabrinį ženkliuką.

II laipsnio ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ ženklas

II laipsnio ordino ženklas atrodo kaip ir I laipsnio ženklas, bet mažesnis (skersmuo 50 mm, o ne 60 mm). Ženklas tvirtinamas prie 45 mm pločio ordino juostos.

II laipsnio ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ žvaigždė

II laipsnio ordino žvaigždė atrodo taip pat, kaip ir I laipsnio ordino, tik mažesnė (skersmuo per priešingus spindulius 72 mm, o ne 82 mm).

III laipsnio ordinas

   II laipsnio ordino juostelė (32 mm) su ženkliuku

III laipsnio ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ ženklas

III laipsnio ordino ženklas toks pat ir tokio paties dydžio kaip ir II laipsnio, bet tvirtinamas prie 24 mm pločio ordino juostos. Šio laipsnio ordinas žvaigždės neturi.

IV laipsnio ordinas

    IV laipsnio ordino juostelė (24 mm)

IV laipsnio ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ ženklas

IV laipsnio ordino ženklas toks pat kaip ir aukštesnių laipsnių, bet mažesnis (skersmuo 40 mm). Ausele ir grandele tvirtinamas prie penkiakampės plokštelės, aptrauktos 24 mm pločio ordino juosta. Šio laipsnio ordinas žvaigždės neturi.

Kosmonautų, skriejusių du kartus, apdovanojimai

Nr Kosmonautas Pirmasis skrydis Pirmojo skrydžio data, trukmė Pirmas apdovanojimas Antrasis skrydis Antrojo skrydžio data, trukmė Antras apdovanojimas Skrydžių trukmė
3 Nikolajev Andrijan Vostok-3 1962-08-11/15, 3 paros 22 h 22 min SSRS DAŽM, LO Sojuz-9 1970-06-01/19, 17 parų 16 h 58 min SSRS DAŽM 21 para 15 h 20 min
4 Pavel Popovič Vostok-4 1962-08-12/15, 2 paros 22 h 57 min SSRS DAŽM, LO Sojuz-14/Saliut-3 (Almaz-2), vienintelė karinės stoties ekspedicija 1974-07-03/19, 15 parų 17 h 30 min SSRS DAŽM, LO 18 parų 16 h 27 min
7 Komarov Vladimr Voschod 1964-10-12/13, 1 para 17 min SSRS DAŽM, LO Sojuz-1 1967-04-23/24, 1 para 2 h 47 min SSRS DAŽM 2 paros 3 h 4 min
11 Leonov Aleksej Voschod-2, pirmasis žmogus atvirame kosmose 1965-03-18/19, 1 para 2 h 2 min SSRS DAŽM, LO Sojuz-19/Apollo 1975-07-15/21, 5 paros 22 h 30 min SSRS DAŽM, LO 7 paros 32 min
14 Volynov Boris Sojuz-5/Sojuz-4, pirmoji pilotuojama stotis iš dviejų erdvėlaivių 1969-01-15/18, 3 paros 54 min SSRS DAŽM, LO Sojuz-21/Saliut-5 (Almaz-3), pirmoji karinės stoties ekspedicija 1976-07-06/08-24, 49 paros 6 h 23 min SSRS DAŽM, LO 52 paros 07 h 17 min
19 Filipčenko Anatolij Sojuz-7 1969-10-12/17, 4 paros 22 h 40 min SSRS DAŽM, LO Sojuz-16 1974-12-02/08, 5 paros 22 h 40 min SSRS DAŽM, LO 10 parų 21 h 3 min
20 Volkov Vladislav Sojuz-7 1969-10-12/17, 4 paros 22 h 40 min SSRS DAŽM, LO Sojuz-11/Saliut-1 (Zaria), vienintelė orbitinės stoties Saliut-1 ekspedicija 1971-06-06/29, 23 paros 18 h 21 min SSRS DAŽM, LO 28 paros 17 h 01 min
22 Sevastjanov Vitalij Sojuz-9 1970-06-01/19, 17 parų 16 h 58 min SSRS DAŽM, LO Sojuz-18 – Saliut-4, antroji stoties Saliut-4 ekspedicija 1975-05-24/07-26, 62 paros 23 h 20 min SSRS DAŽM, LO 80 parų 16 h 18 min
29 Lebedev Valentin Sojuz-13 1973-12-18/26, 7 paros 20 h 55 min SSRS DAŽM, LO Sojuz T-5/T-7/Saliut-7, pirmoji pagrindinė stoties Saliut-7 ekspedicija 1982-05-13/12-10, 211 parų 09 h 04 min SSRS DAŽM, LO 219 parų 5 h 59 min
33 Gubarev Aleksej Sojuz-17/Saliut-4, pirmoji pagrindinė stoties Saliut-4 ekspedicija 1975-01-10/02-09, 29 paros 13 h 19 min SSRS DAŽM, LO Sojuz-28 – Saliut-6, pirmasis Interkosmos skrydis 1978-03-02/10, 7 paros 22 h 16 min SSRS DAŽM, LO 37 paros 11 h 35 min
36 Aksionov Vladimir Sojuz-22 1976-09-15/23, 7 paros 21 h 52 min SSRS DAŽM, LO Sojuz T-2/Saliut-6 1980-06-05 – 06-09, 3 paros 22 h 19 min SSRS DAŽM, LO 11 parų 20 h 11 min
44 Ivančenkov Aleksandr Sojuz-29/31/Saliut-6, antroji stoties Saliut-6 ekspedicija 1978-06-15/11-02, 139 paros 14 h 47 min SSRS DAŽM, LO Sojuz T-6/Saliut-7 1982-06-24/07-02, 7 paros 21 h 50 min SSRS DAŽM, LO 147 paros 12 h 37 min
47 Malyšev Jurij Sojuz T-2/Saliut-6 1980-06-05/09, 3 paros 22 h 19 min SSRS DAŽM, LO Sojuz T-11/T-10/Saliut-7 1984-04-03/11, 7 paros 21 h 40 min SSRS DAŽM, LO 11 parų 19 h 59 min
53 Savitskaja Svetlana Sojuz T-7T-5/Saliut-7 1982-08-19/27, 7 paros 21 h 52 min SSRS DAŽM, LO Sojuz T-12/Saliut-7, pirmoji moteris atvirame kosmose 1984-07-17/29, 11 parų 19 h 14 min SSRS DAŽM, LO 19 parų 17 h 6 min
55 Aleksandr Aleksandrov Sojuz T-9/Saliut-7, antroji stoties Saliut-7 ekspedicija 1983-06-27/11-23, 149 paros 10 h 46 min SSRS DAŽM, LO Sojuz TM-3/Mir,  antroji pagrindinė Mir ekspedicija 1987-07-22/12-30, 160 parų 7 h 16 min SSRS DAŽM, LO 309 paros 18 h 02 min
56 Solovjov Vladimir Sojuz T-10/T-11/ Saliut-7, trečioji stoties Saliut-7 ekspedicija 1984-02-08/10-02, 236 paros 22 h 49 min SSRS DAŽM, LO Sojuz T-15/Mir,  pirmoji Mir ekspedicija/Sojuz T-15/Saliut-7/Kosmos -1686,  ketvirtosios Saliut-7 ekspedicijos tęsinys 1986-03-13/07-16, 125 paros SSRS DAŽM, LO 361 para 22 h 49 min
63 Manarov Musa Sojuz TM-4/TM-5/TM-6/Mir, trečioji ekspedicija 1987-12-21/1988-12-21, 365 paros 22 h 38 min SSRS DAŽM, LO Sojuz TM-11/Mir,  aštuntoji ekspedicija 1990-12-02/1991-05-26, 175 paros 1 h 50 min SRO 541 para 28 min
66 Poliakov Valerij Sojuz TM-6/TM-7 – Mir, trečioji ir ketvirtoji ekspedicijos 1988-08-29/1989-04-27, 240 parų 22 h 34 min SSRS DAŽM, LO Sojuz TM-18/TM-19/TM-20/Mir,  penkiolikta, šešiolikta, septyniolikta ekspedicijos 1994-01-08 – 1995-03-22, 437 paros 17 h 58 min RFDAŽM 678 paros 16 h 32 min
69 Manakov Genadij Sojuz TM-10/Mir,  septintoji ekspedicija 1990-08-01/12-10, 130 parų 20h 35 min SSRS DAŽM, LO Sojuz TM-16/Mir,  tryliktoji  ekspedicija 1993-01-24/07-22, 179 paros 43 min TDO 309 paros 21 h 18 min
76 Ciblijev Vasilij Sojuz TM-17/Mir,  keturioliktoji ekspedicija 1993-07-01 – 1994-01-14, 196 paros 17 h 45 min RFDAŽM Sojuz TM-25/Mir, dvidešimt trečioji  ekspedicija 1997-02-10/08-14, 184 paros 22 h 07 min UNT III O
381 para 15 h 52 min
80 Kondakova Elena Sojuz TM-20/Mir,  septynioliktoji ekspedicija 1994-10-03/1995-03-22, 169 paros 5 h 21 min RFDAŽM STS – 84/Atlantis/Mir 1987-05-15/24, 9 paros 5 h 20 min
178 paros 10 h 41 min
81 Dežurov Vladimir Sojuz TM-21/ STS-71/Mir, aštuonioliktoji ekspedicija 1995-03-14/07-07, 115 parų 8 h 43 min RFDAŽM STS-105/Discovery/ STS-08/Endeavour/TKS,  trečioji  ekspedicija 2001-08-10 – 12-17, 128 paros 20h 45 min UNT IV O
244 paros 5 h 28 min
84 Onufrijenko Jurij Sojuz TM-23/Mir, dvidešimt pirmoji ekspedicija 1996-02-21/09-02, 193 paros 19 h 07 min RFDAŽM STS-108/Endeavour/STS-111/Endeavour/TKS, ketvirtoji ekspedicija 2001-12-05/2002-06-19, 195 paros 19 h 38 min UNT IV O
389 paros 14 h 45 min
85 Korzun Valerij Sojuz TM-24/Mir, dvidešimt antroji ekspedicija 1996-08-17/1997-03-02, 196 paros 17 h 26 min RFDAŽM
STS-111 Endeavour/STS-113 Endeavour/TKS, penktoji  ekspedicija 2002-06-05/12-07, 184 paros 22 h 14 min UNT IV O
381 para 15 h 40 min
88 Šapirov Saližan STS-89/Endeavour/Mir 1998-01-23/31, 8 paros 19 h 47 min Sojuz TMA-5/TKS,  dešimtoji  ekspedicija 2004-10-14/2005-04-24, 192 paros 19 h 2 min RFDAŽM
201 para 14 h 49 min
90 Baturin Jurij Sojuz TM-28/TM-27/Mir 1998-08-13/08-25, 11 parų 19 h 39 min VO Sojuz TM-32/TM-31/TKS 2001-04-28/05-06, 7 paros 22 h 4 min RFDAŽM
19 parų 17 h 43 min
91 Tokarev Valerij STS-96/Discovery/ TKS 1999-05-27/06-06, 9 paros 19 h 13 min RFDAŽM
Sojuz TMA-7/TKS, dvyliktoji ekspedicija 2005-10-01/2006-04-08, 184 paros 19 h 52 min UNT IV O
199 paros 15 h 5 min
92 Zaliotin Sergej Sojuz MT-30/Mir, dvidešimt pirmoji pagrindinė ekspedicija 2000-04-04/06-16, 72 paros 19 h 41 min RFDAŽM
Sojuz TMA-1/TM-34/ TKS 2002-10-30/11-10, 10 parų 20 h 53 min UNT IV O
83 paros 16 h 34 min
103 Romanenko Roman Sojuz TMA-15/TKS, dvidešimtoji ir dvidešimt pirmoji ekspedicijos 2009-05-27/12-01, 187 paros 20 h 41 min RFDAŽM
Sojuz TMA-07M/TKS, trisdešimt ketvirtoji ir trisdešimt penktoji ekspedicijos 2012-12-19/2013-05-14, 145 paros 14 h 18 min UNT IV O
333 paros 10 h 59 min
104 Surajev Maksim Sojuz TMA-16/TKS, dvidešimt pirmoji ir dvidešimt antroji ekspedicijos 2009-09-30/2010-03-18, 169 paros 4 h 9 min RFDAŽM
Sojuz TMA-13M/TKS,  keturiasdešimtoji ir keturiasdešimt pirmoji ekspedicijos 2014-05-28/11-10, 165 paros 8 h 1 min UNT IV O
334 paros 12 h 10 min
106 Kornijenko Michail Sojuz TMA-18/TKS, dvidešimt trečioji ir dvidešimt ketvirtoji ekspedicijos 2010-04-02/09-25, 176 paros 1 h 18 min RFDAŽM
Sojuz TMA-16M/TMA-17M/TMA-18M/TKS, keturiasdešimt ketvirtoji, keturiasdešimt penktoji ir keturiasdešimt šeštoji ekspedicijos 2015-03-27/2016-03-02, 340 parų 8 h 42 min UNT IV O
516 parų 10 h
109 Samokutejev Aleksandr Sojuz TMA-21/TKS, dvidešimt septintoji ir dvidešimt aštuntoji pagrindinės ekspedicijos 2011-04-04/09-16, 164 paros 5 h 41 min RFDAŽM Sojuz TMA-14M/TKS, keturiasdešimt pirmoji ir keturiasdešimt antroji pagrindinės ekspedicijos 2014-09-25/2015-03-12, 167 paros 5 h 42 min UNT IV O 331 para 11 h 23 min
110 Borisenko Andrej (aktyvus) Sojuz TMA-21/TKS, dvidešimt septintoji ir dvidešimt aštuntoji pagrindinės ekspedicijos 2011-04-04/09-16, 164 paros 5h 41 min RFDAŽM Sojuz MS-02/TKS, keturiasdešimt devintoji ir penkiasdešimtoji pagrindinės ekspedicijos 2016-10-19/2017-04-10, 173 paros 3 h 15 min UNT IV O 337 paros 8 h 56 min
114 Novickij Oleg (aktyvus) Sojuz TMA-06M/TKS, trisdešimt trečioji ir trisdešimt ketvirtoji pagrindinės ekspedicijos 2012-10-23/03-16, 143 paros 16 h 53 min RFDAŽM Sojuz MS-03/TKS, penkiasdešimtoji ir penkiasdešimt pirmoji pagrindinės ekspedicijos 2016-11-17/2017-06-02, 196 paros 17 h 50 min UNT IV O 340 parų 10 h 5 min
116 Misurkin Aleksandr (aktyvus) Sojuz TMA-08M/TKS, trisdešimt penktoji ir trisdešimt šeštoji pagrindinės ekspedicijos 2013-03-28/09-11, 166 paros 6 h 15 min RFDAŽM Sojuz MS-06/TKS, penkiasdešimt trečioji ir penkiasdešimt krtvirtoji pagrindinės ekspedicijos 2017-09-12/2018-02-28, 168 paros 5 h 14 min UNT IV O 334 paros 11 h 29 min
117 Rezanskij Sergej Sojuz TMA-10M/TKS, trisdešimt septintoji ir trisdešimt aštuntoji pagrindinės ekspedivijos 2013-09-25/2014-03-11, 166 paros 6 h 25 min RFDAŽM Sojuz MS-05/TKS, penkiasdešimt antroji ir penkiasdešimt trečioji pagrindinės ekspedicijos 2017-07-28/12-14, 138 paros 16 h 56 min Pristatytas apdovanojimui UNT IV O 304 paros 23 h 21 min
118 Artemjev Oleg (aktyvus) Sojuz TMA-12M/TKS, trisdešimt devintoji ir keturiasdešimtoji pagrindinės ekspedicijos 2014-03-25/09-11, 169 paros 5 h 5 min RFDAŽM Sojuz MS-08/TKS, penkiasdešim penktoji ir penkiasdešimt šeštoji pagrindinės ekspedicijos 2018-03-21/10-04, 196 paros 18 h 0 min Pristatytas apdovanojimui UNT IV O 365 paros 23 h 5 min
120 Ovčinin Aleksej (aktyvus) Sojuz TMA-20M/TKS, keturiasdešimt septintoji ir keturiasdešimt aštuntoji pagrindinės ekspedicijos 2016-03-18/09-07, 172 paros 3 h 47 min RFDAŽM Sojuz MS-12/TKS. penkiasdešimt devintoji ir šešiasdešimtoji pagrindinės ekspedicijos 2019-03-14/10-03, 202  paros 15 h 45 min Pristatytas apdovanojimui UNT IV O 374 paros 19 h 32 min

Sutrumpinimai: SSRS DAŽM – Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungos didvyrio „Auksinės žvaigždės“  medalis (ženklelis), LO – Lenino ordinas, SRO – Spalio revoliucijos ordinas, RFDAŽM – Rusijos Federacijos didvyrio „Auksinės žvaigždės“ medalis. RFPP – Rusijos Federacijos Prezidento padėka, LKV – lakūno – kosmonauto vardas be kitų laipsnių ir ordinų, TDO – Tautų Draugystės ordinas, UNT III O – Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordinas, UNT IV O – Už nuopelnus Tėvynei IV laipsnio ordinas, VO – Vyriškumo (narsumo, drąsumo) ordinas.

Apdovanojimai už trečiąjį ir visus velėsnius skrydžius į kosmosą

Šis klausimas iškilo 1971 metų balandžio mėnesį, kai Vladimir Šatalov ir Aleksej Jelisejev (Kuraitis) erdvėlaiviu Sojuz-10 sugrįžo iš savo trečiojo, nesėkmingojo skrydžio. Prie skrydžio nesėkmės ekipažas niekuo neprisidėjo. Matyti, kad šis klausimas jau buvo aptartas aukščiausiu lygiu. Priimtas įsakymas neduoti trečiojo ir kitų paeiliui Sovietų Sąjungos didvyrio vardų už trečiąjį ir visus kitus skrydžius į kosmosą. Pabijota, kad kažkuris kosmonautas jų surinks daugiau nei turi penkis gensekas Leonid Bežnev. Nutarta, kad už trečiąjį ir už visus kitus skrydžius (kiek jų bebūtų) kosmonautus apdovanoti Lenino ordinais. Iš šios tradicijos su retomis išimtimis buvo laikomasi iki 1988 metų.

1988 metais kosmonautams pagailėta Lenino ordinų. Priimtas nutarimas neapdovanoti asmenų pakartotinai tais pačiais ordinais. Vieno arba dviejų Lenino ordinų savininkai tapo nuskriausti. Jiems už kitus nuopelnus geriausiu atveju galėjo įteikti tik Spalio Revoliucijos ordiną. Šią skriaudą 1988 metais už trečiąjį skrydį pirmasis patyrė Vladimir Liachov. 1989 metais šį apdovanojimą už antrąjį kosminį skrydį gavo Aleksandr Volkov, nors prieš metus už tai kosmonautai budavo įvertinami antruoju Sovietų Sąjungos Didvyrio vardu, įteikiant dydvyrio „Auksinės žvaigždės“ medalį ir antrąjį Lenino ordiną. Tie asmenys, kurie jau buvo apdovanoti Spalio Revoliucijos ordinu, toliau buvo apdovanojami žemesnio statuso – Tautų draugystės ordinu. Taip Aleksandr Volkov už trečiąjį skrydį buvo apdovanotas Tautų draugystės ordinu, o Aleksandr Serebrov Tautų draugystės ordiną gavo už ketvirtąjį skrydį. Tai tęsėsi iki 1994 metų.

Įsteigus naujus Rusijos ordinus, nuo 1994 metų kovo mėnesio visiems Sovietų Sąjungos ir Rusijos didvyriams už eilinį (kitą) kosminį skrydį įteikdavo Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordiną. Pavyzdžiui, Genadij Strekalov Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordinu buvo apdovanotas už penktąjį skrydį į kosminę erdvę, Aleksandr Viktorenka – už ketvirtąjį, Genadij Padalka – už trečiąjį, Vasilij Ciblijev – už trečiąjį. Tiems kosmonautams, kurie buvo anksčiau apdovanoti Už nuopelnus Tėvynei ordinu, už sekantį skrydį buvo įteikiami Už nuopelnus Tėvynei aukštesniojo laipsnio ordinai. Remiantis šia taisykle, jau turintys Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordiną buvo apdovanojami aukštesniojo II laipsnio ordinu. Tokių kosmonautų nedaug, jų iš viso dešimt: Jurij Malenčenko (už šeštąjį skrydį), Anatolij Solovjov ir Fiodor Jurčichin (už penktąjį skrydį), Jurij Usačiov ir Genadij Padalka (už ketvirtąjį skrydį), Sergej Avdejev, Aleksandr Kareli, Talgat Musabajev, Nikolaij Budarin ir Jurij Gidzenko (už trečiąjį).

Nuo 2000 – ųjų metų susiklostė kita apdovanojimų sistema. Už pirmąjį, kaip taisyklė, ilgos trukmės skrydį į kosmosą, kosmonautui suteikiamas Rusijos Federacijos Didvyrio vardas, įteikiant „Auksinės žvaigždės“ medalį.  Už antrąjį skrydį įteikiamas Už nuopelnus Tėvynei IV laipsnio ordinas, už trečiąjį – Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordinas, už ketvirtąjį – Už nuopelnus Tėvynei II laipsnio ordinas. Kas bus įteikiama už sekantį skrydį (penktąjį, šeštąjį, septintąjį, …) – nežinoma. Kosmonautas Genadij Padalka turi visus minėtus apdovanojimus už keturis pirmuosius savo skrydžius, o už penktąjį skrydį 2015 metais taip ir liko neapdovanotas.  Dar nei vienas kosmonautas nėra apdovanotas Už nuopelnus Tėvynei I laipsnio ordinu.

Verta paminėti, kad buvo kitų išimčių ir šiuolaikinėje apdovanojimų sistemoje. Jurij baturin, kuris savanoriškai paliko Rusijos Federacijos prezidento administraciją ir tapo kosmonautu, asmeniškai Boris Jelcin nurodymu už pirmąjį skrydį 1998 metais buvo apdovanotas ne Rusijos Federacijos Didvyrio vardu, o tik Vyriškumo ordinu.

Primename, kad už trumpus skrydžius Space Shuttle sistemos erdvėlaiviais (nesvarbu artai pirmas skrydis, o gal penktasskrydis) nebuvo apdovanojama. Kai kurie kosmonautai buvo pagerbti tik Rusijos Federacijos Prezidento Padėka: Jurij Usačiov, Jurij Malenčenko ir Boris Morukov. Negalima sakyti, kad kiti kosmonautai Space Shuttle sistemos erdvėlaiviais skraidė kaip paprasti kosmoso turistai ar keleiviai. Jie vykdė svarbias patikėtas misijos specialistų užduotis. Tiesiog taip atsitiko. Jie liko neapdovanotais.

Kosmonautų, skriejusių tris kartus, apdovanojimai

Nr Kosmonautas Erdvėlaivis (-iai)/orbitinė stotis Data, trukmė Apdovanojimas
5 Bykovskij Valerij
Pirmasis skrydis Vostok – 5 1963-06-14/06-19, 4 paros 23 paros 7 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz-22 1976-09-15/09-23, 7 paros 21h 52 min SSRS DAŽM, LO
Trečiasis skrydis Sojuz-31/Sojuz-29/Saliut-6 1978-08-26/09-30, 7 paros 20 h 49 min LO
20 parų 17 h 48 min
13 Šatalov Vladimir
Pirmasis skrydis Sojuz-4 1969-01-14/01-17, 2 paros 23 h 20 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz-8 1969-10-13/10-18, 4 paros 22 h 50 min SSRS DAŽM, LO
Trečiasis skydis Sojuz-10 1971-04-22/04-24, 1 para 23 h 45 min LO
9 paros 21 h 55 min
16 Jelisejev (Kuraitis) Aleksej
Pirmasis skrydis Sojuz-5/Sojuz-4 1969-01-15/01-17, 1 para 23 h 45 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz-8 1969-10-13/10-18, 4 paros 22 h 50 min SSRS DAŽM, LO
Trečiasis skrydis Sojuz-10 1971-04-22/04-24, 1 para 23 h 45 min LO
8 paros 22 h 20 min
18 Kubasov Valerij
Pirmasis skrydis Sojuz – 6 1969-10-11/10-16, 4 paros 22 h 42 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz -19/Apollo 1975-07-15/07-21, 5 paros 22 h 30 min SSRS DAŽM, LO
Trečiasis skrydis Sojuz – 36/Sojuz-35/Saliut-6 1980-05-26/06-03, 7 paros 20 h 45 min LO
18 parų 17 h 57 min
21 Gorbatko Viktor
Pirmasis skrydis Sojuz -7 1969-10-12/10-17, 4 paros 22 h, 40 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz-24/Saliut -5 (Almaz-3), antroji Saliut-5 ekspedicija 1977-02-07/02-25, 17 parų 17 h 25 min SSRS DAŽM, LO
Trečiasis skrydis Sojuz-37/ Sojuz-36/Saliuut-6 1980-07-23/07-31, 7 paros 20 h 42 min LO
30 parų 12 h 47 min
23 Rukavišnikov Nikolaij
Pirmasis skrydis Sojuz-10 1971-04-22/04-24, 1 para 23 h 45 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz-16 1974-12-02/12-08, 5 paros 22 h 23 min SSRS DAŽM, LO
Trečiasis skrydis Sojuz-33 1979-04-10/04-12, 1 para 23 h 01 min LO
9 paros 21 h 09 min
27 Makarov Oleg
Pirmasis skrydis Sojuz-12 1973-09-27/09-29, 1 para 23 h 15 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz-27/Sojuz-26/ Saliut-6, pirmoji apsilakymo ekspedicija orbitinėje stotyje Saliut-6 1978-01-10/01-16, 5 paros 22 h 58 min SSRS DAŽM, LO
Trečiasis skrydis Sojuz T-3/Saliut-6 1980-11-27/12-10, 12 parų 19 h 07 min LO
20 parų 17 h 20 min
28 Klimuk Piotr
Pirmasis skrydis Sojuz-13 1973-12-18/12-26, 7 paros 20 h 55 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz-18/Saliut-4, antroji orbitibės stoties Saliut-4 ekspedicija 1975-05-24/07-26, 62 paros 23 h 20 min SSRS DAŽM, LO
Trečiasis skrydis Sojuz-30/Saliut-6 1978-06-27/07-05, 7 paros 22 h 02 min LO
78 paros 18 h 17 min
34 Grečko Georgij
Pirmasis skrydis Sojuz-17/Saliut-4, pirmoji orbitinės stoties Saliut-4 ekspedicija 1975-01-10/02-09, 29 paros 13 h 19 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz-26/Sojuz-17/Saliut-6, pirmoji pagrindinė orbitinės stoties Saliut-6 ekspedicija 1977-12-10/03-16, 96 paros 10 h 00 min SSRS DAŽM, LO
Trečiasis skrydis Sojuz T-14/Sojuz T-13/Saliut-7 1985-09-17/09-26, 8 paros 21 h 13 min LO
134 paros 20 h 32 min
40 Kovalionok Vladimir
Pirmasis skrydis Sojuz-25, nepavyko susijungti su orbitine stotimi Saliut-6 1977-10-09/11, 2 paros 00 h 44 min LO
Antrasis skrydis Sojuz-29/Sojuz-31/Saliut-6, antroji pagrindinė orbitinės stoties Saliut-6 ekpedicija 1978-06-15/11-02, 139 paros 14 h 47 min SSRS DAŽM, LO
Trečiasis skrydis Sojuz T-4/Saliut-6, ketvirtoji pagrindinė orbitinės stoties Saliut-6 ekspedicija 1981-03-12/05-26, 74 paros 17 h 37 min SSRS DAŽM, LO
216 parų 09 h 08 min
42 Romanenko Jurij
Pirmasis skrydis Sojuz-26/Sojuz-27/Saliut-6, pirmoji pagrindinė orbitinės stoties Saliut-6 ekspedicija 1977-12-10/1978-03-16, 96 paros 10 h 00 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz-38/Saliut-6 1980-09-18/09-26, 7 paros 20 h 43 min SSRS DAŽM, LO
Trečiasis skrydis Sojuz TM-2/Sojuz TM-3/Mir, antroji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1987-02-05/12-29, 326 paros 11h 38 min LO
430 parų 18 h 21 min
45 Liachov Vladimir
Pirmasis skrydis Sojuz-32/Sojuz-34/Saliut-6, trečioji pagrindinė orbitinės stoties Saliut-6 ekspedicija 1979-02-25/08-19, 175 paros 00 h 35 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz T-9/Saliut-7, antroji pagrindinė orbitinės stoties Saliut-7 ekspedicija 1983-06-27/11-23, 149 paros 10 h 46 min SSRS DAŽM, LO
Trečiasis skrydis Sojuz TM-6/Sojuz TM-5/Mir 1988-08-29/09-07, 8 paros 20 h 26 min SRO
333 paros 7 h 47 min
46 Popov Leonid
Pirmasis skrydis Sojuz-35/Sojuz-37/Saliut-6, ketvirtoji pagrindinė orbitinės stoties Saliut-6  ekspedicija 1980-04-09/10-11, 184 paros 20 h 11 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz-40/Saliut-6 1981-05-14/05-22, 7 paros 20 h 41 min SSRS DAŽM, LO
Trečiasis skrydis Sojuz T-7/Sojuz T-5/Saliut-7 1982-08-19/08-27, 7 paros 21 h 52 min LO
200 parų 14 h 44 min
48 Kizim Leonid
Pirmasis skrydis Sojuz T-3/Saliut-6 1980-11-27/12-10, 12 parų 19 h 07 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz T-10/Sojuz T-11/Saliut-7, trečioji pagrindinė orbitinės stoties Saliut-7 ekspedicija 1984-02-08/10-02, 236 paros 22 h 49 min SSRS DAŽM, LO
Trečiasis skrydis Sojuz T-15/Mir/Saliut-7, pirmoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija, ketvirtosios Saliut-7 ekspedicijos tęsinys 1986-03-13/07-16, 125 paros 00 h 00 min LO
374 paros 17 h 56 min
50 Savinych Viktor
Pirmasis skrydis Sojuz T-4/Saliut-6, ketvirtoji pagrindinė orbitinės stoties Saliut-6 ekspedicija 1981-03-12/05-26, 74 paros 17 h 37 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz T-13/Sojuz T-14/Saliut-7, ketvirtoji pagrindinė orbitinės stoties Saliut-7 ekspedicija 1985-06-06/11-21, 168 paros 03 h 51 min SSRS DAŽM, LO
Trečiasis skrydis Sojuz TM-5/Sojuz TM-4/Mir 1988-06-07/06-17, 9 paros 20 h 09 min LO
252 paros 17 h 37 min
60 Volkov Aleksadr
Pirmasis skrydis Sojuz T-14/Saliut-7, ketvirtoji pagrindinė orboitinės stoties Saliut-7 ekspedicija 1985-09-17/11-21, 64 paros 21 h 52 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz TM-7/Mir, ketvirtoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1988-11-26/1989-04-27, 151 para 11 h 08 min SRO
Trečiasis skrydis Sojuz TM-13/Mir, dešimtoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1991-10-02/1992-03-25, 175 paros 02 h 51 min TDO
391 para 11 h 51 min
74 Avdejev Sergej
Pirmasis skrydis Sojuz TM-15/Mir, dvyliktoji prgrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1992-07-27/1993-02-01, 188 paros 21 h 39 min RFDAŽM
Antrasis skrydis Sojuz TM-22/Mir, dvidešimtoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1995-09-03/1996-02-29, 179 paros 01 h 41 min UNT III O
Trečiasis skrydis Sojuz TM-28/Sojuz TM-29/Mir, dvidešimt šeštoji ir dvidešimt septintoji pagrindinės orbitinės stoties Mir ekspedicijos 1998-08-13/1999-08-28, 379 paros 14 h 51 min UNT II O
747 paros 14 h 11 min
79 Musabajev Talgat
Pirmasis skrydis Sojuz TM-19/Mir, šeioliktoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1994-07-01/11-04, 125 paros 22 h 53 min RFDAŽM
Antrasis skrydis Sojuz TM-27/Mir, dvidešimt penktoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1998-01-29/08-25, 207 paros 12 h 49 min UNT III O
Trečiasis skrydis Sojuz TM-32/Sojuz TM-31/TKS 2001-04-28/05-06, 7 paros 22 h 04 min UNT II O
341 para 09 h 46 min
82 Budarin Nikolai
Pirmasis skrydis STS-71 Atlantis/Sojuz TM-21/Mir, devynioliktoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1995-06-27/09-11, 75 paros 11 h 20 min RFDAŽM
Antrasis skrydis Sojuz TM-27/Mir, dvidešimt penktoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1998-01-29/08-25, 207 paros 12 h 49 min UNT III O
Trečiasis skrydis STS-113 Endeavour/Sojuz TMA-1/TKS, šeštoji pagrindinė TKS ekspedicija 2002-11-24/2003-05-04, 161 para 01 h 14 min UNT II O
444 paros 01 h 23 min
83 Gidzenko Jurij
Pirmasis skrydis Sojuz TM-22/Mir, dvidešimtoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1995-09-03/02-29, 179 paros 01 h 41 min RFDAŽM
Antrasis skrydis Sojuz TM-31/STS-102 Discovery, pirmoji pagrindinė TKS ekspedicija 2000-10-31/2001-03-21, 140 parų 23 h 38 min UNT III O
Trečiasis skrydis Sojuz TM-34/Sojuz TM-33, TKS 2002-04-25/05-05, 9 paros 21 h 25 min UNT II O
329 paros 22 h 44 min
87 Vinogradov Pavel
Pirmasis skrydis Sojuz TM-26/Mir, dvidešimt ketvirtoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1997-08-05/02-19, 197 paros 17 h 33 min RFDAŽM
Antrasis skrydis Sojuz TMA-8/TKS 2006-03-30/09-29, 182 paros 22 h 43 min UNT IV O
Trečiasis skrydis Sojuz TMA-08M/TKS, trisdešimt penktoji ir trisdešimt šeštoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2013-03-28/09-11, 166 paros 06 h 15 min VO
546 paros 22 h 31 min
94 Lončakov Jurij
Pirmasis skrydis STS-100 Endeavour/TKS 2001-04-19/05-01, 11 parų 21 h 30 min
Antrasis skrydis Sojuz TMA-1/Sojuz TM-34/TKS 2002-10-30/11-10, 10 parų 20 h 53 min RFDAŽM
Trečiasis skrydis Sojuz TMA-13/TKS, aštuonioliktoji pagrindinė TKS ekspedicija 2008-10-12/2009-04-08, 178 paros 00 h 13 min UNT IV O
200 parų 18 h 36 min
95 Tiurin Michail
Pirmasis skrydis STS-105 Discovery/STS-108 Endeavour/TKS, trečioji pagrindinė TKS ekspdicija 2001-08-10/12-17, 128 paros 20 h 45 min RFDAŽM
Antrasis skrydis Sojuz TMA-9/TKS, keturioliktoji pagrindinė TKS ekspedicija 2006-09-18/2007-04-21, 215 parų 08 h 22 min UNT IV O
Trečiasis skrydis Sojuz TMA-11M/TKS, trisdešimt aštuntoji ir trisdešimt devintoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2013-11-07/2014-05-14, 187 paros 21 h 44 min UNT III O
532 paros 02 h 51 min
100 Oleg Kotov
Pirmasis skrydis Sojuz TMA-10/TKS, penkioliktoji pagrindinė TKS ekspedicija 2007-04-07/10-21, 196 paros 17 h 04 min RFDAŽM
Antrasis skrydis Sojuz TMA-17/TKS, dvidešimt antroji ir dvidešimt trečioji pagrindinės TKS ekspedicijos 2009-12-20/2010-06-02, 163 paros 05 h 32 min UNT IV O
Trečiasis skrydis Sojuz TMA-10M/TKS, trisdešimt septintoji ir trisdešimt aštuntoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2013-09-25/2014-03-11, 166 paros 06h 25 min UNT III O
526 paros 05 h 01 min
101 Volkov Sergej
Pirmasis skrydis Sojuz TMA-12, TKS, septynioliktoji pagrindinė TKS ekspedicija 2008-04-08/10-24, 198 paros 16 h 20 min RFDAŽM
Antrasis skrydis Sojuz TMA-02M/TKS, dvidešimt aštuntoji ir dvidešimt devintoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2011-06-07/11-22, 167 paros 06 h 12 min UNT IV O
Trečiasis skrydis Sojuz TMA-18M/TKS, keturiasdešimt penktoji ir keturiasdešimt šeštoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2015-09-02/2016-03-02, 181 para 23 h 48 min UNT III O
547 paros 22 h 20 min
105 Skortsov Aleksandr (aktyvus)

Pirmasis skrydis

Sojuz TMA-18/TKS, dvidešimt trečioji ir dvidešimt ketvirtoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2010-04-02/09-25, 176 paros 01 h 18 min RFDAŽM

Antrasis skrydis

Sojuz TMA-12M/TKS, trisdešimt devintoji ir keturiasdešimtoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2014-03-25/09-11, 169 paros 05 h 05 min UNT III O

Trečiasis skrydis

Sojuz MS-13/TKS, šešiasdešimtoji ir šešiasdešimt pirmoji pagrindinės pagrindinės TKS ekspedicijos 2019-07-20/2020-02-06, 200 parų 16 h 44 min

545 paros 23 h 08 min
107 Skripočka Oleg (aktyvus)
Pirmasis skrydis Sojuz TMA-01M/TKS, dvidešimt penktoji ir dvidešimt šeštoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2010-10-07/2011-03-16, 159 paros 08 h 43 min RFDAŽM
Antrasis skrydis Sojuz TMA-20M/TKS, keturiasdešimt septintoji ir keturiasdešimt aštuntoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2016-03-18/09-07, 172 paros 03 h 47 min UNT IV O
Trečiasis skrydis Sojuz MS-15/TKS, šešiasdešimt pirmoji ir šešiasdešimt antroji TKS ekspedicijos 2019-09-25/2020-04-17, 204 paros 15 h 19 min
536 paros 03 h 48 min
111 Škaplerov Anton (aktyvus)
Pirmasis skrydis Sojuz TMA-22/TKS, dvidešimt dešintoji ir trisdešimtoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2011-11-14/2012-04-27, 165 paros 07 h 31 min RFDAŽM
Antrasis skrydis Sojuz TMA-15M/TKS, keturiasdešimt antroji ir keturiasdešimt trečioji pagrindinė TKS ekspedicija 2014-11-23/2015-06-11, 199 paros 16 h 42 min UNT IV O
Trečiasis skrydis Sojuz MS-07/TKS, penkiasdešimt ketvirtoji ir penkiasdešimt penktoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2017-12-17/2018-06-03, 168 paros 05 h 18 min UNT III O
533 paros 05 h 31 min
112 Ivanišin Anatolij (aktyvus)
Pirmasis skrydis Sojuz TMA-22/TKS, dvidešimt devintoji ir trisdešimtoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2011-11-14/2012-04-27, 165 paros 07 h 31 min RFDAŽM
Antrasis skrydis Sojuz MS/TKS, keturiasdešimt aštuntoji ir keturiasdešimt devintoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2016-07-07/10-30, 115 parų 02 h 21 min UNT IV O
Trečiasis skrydis Sojuz MS-16/TKS, šešiasdešimt antroji ir šešiasdešimt trečioji pagrindinės TKS ekspedicijos 2020-04-09/2020-

Sutrumpinimai: SSRS DAŽM – Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungos didvyrio „Auksinės žvaigždės“  medalis (ženklelis), LO – Lenino ordinas, SRO – Spalio revoliucijos ordinas, RFDAŽM – Rusijos Federacijos didvyrio „Auksinės žvaigždės“ medalis. RFPP – Rusijos Federacijos Prezidento padėka, LKV – lakūno – kosmonauto vardas be kitų laipsnių ir ordinų, TDO – Tautų Draugystės ordinas, UNT II O – Už nuopelnus Tėvynei II laipsnio ordinas , UNT III O – Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordinas, UNT IV O – Už nuopelnus Tėvynei IV laipsnio ordinas, VO – Vyriškumo (narsumo, drąsumo) ordinas.

Kosmonautų, skriejusių keturis kartus, apdovanojimai

Nr Kosmonautas Erdvėlaivis (-ai)/orbitinė stotis Data, trukmė Apdovanojimas
41 Riumin Valerij
Pirmasis skrydis Sojuz-25, nepavyko susijungti su orbitine stotimi Saliut-6 1977-10-09/11, 2 paros 00 h 44 min LO
Antrasis skrydis Sojuz-32/Sojuz-34/Saliut-6, trečioji pagrindinė orbitinės stoties Saliut-6 ekspedicija 1979-02-25/08-19, 175 paros 00 h 35 min SSRS DAŽM, LO
Trečiasis skrydis Sojuz-35/Sojuz-36/Sojuz-37/Saliut-6, ketvirtoji pagrindinė orbitinės stoties Saliut-6 ekspedicija 1980-04-09/10-11, 184 paros 20 h 11 min SSRS DAŽM, LO
Ketvirtasis skrydis STS-91 Discovery/Mir 1998-06-02/12, 9 paros 19 h 54 min
371 para 17 h 24 min
52 Serebrov Aleksandr
Pirmasis skrydis Sojuz T-7/Sojuz T-5/Saliut-7 1982-08-19/08-27, 7 paros 21 h 52 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz T-8, nepavyko susijungti su orbitine stotimi Saliut -7/Kosmos-1443 1983-04-20/22, 2 paros 00 h 17 min LO
Trečiasis skrydis Sojuz TM-8/Mir, penktoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1989-09-05/1990-02-19, 166 paros 06 h 58 min SRO
Ketvirtasis skrydis Sojuz TM-17/Mir, keturioliktoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1993-07-01/1994-01-14, 196 paros 17 h 45 min TDO
372 paros 22 h 52 min
54 Titov Vladimir
Pirmasis skrydis Sojuz T-8, nepavyko susijungti su orbitine stotimi Saliut -7/Kosmos-1443 1983-04-20/22, 2 paros 00h 17 min LO
Antrasis skrydis Sojuz TM-4/Sojuz TM-5/Sojuz TM-6/Mir, trečioji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1987-12-21/1988-12-21, 365 paros 22 h 38 min SSRS DAŽM, LO
Trečiasis skrydis STS-63 Discovery 1995-02-03/11, 8 paros 06 h 28 min
Ketvirtasis skrydis STS-86 Atlantis/Mir 1997-09-26/10-06, 10 parų 19 h 20 min
387 paros 00 h 43 min
62 Viktorenko Aleksandr
Pirmasis skrydis Sojuz TM-3/Sojuz TM-2/Mir, pirmoji apsilankymo (erdvėlaivių pakeitimo) ekspedicija, Sovietų Sąjungos – Sirijos bendras skrydis orbitinėje stotyje Mir 1987-07-22/30, 7 paros 23 h 04 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz TM-8/Mir, penktoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1989-09-05/1990-02-19, 166 paros 06 h 58 min SRO
Trečiasis skrydis Sojuz TM-14/Mir, vienuoliktoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1992-03-17/08-10, 145 paros 14 h 10 min TDO
Ketvirtasis skrydis Sojuz TM-20/Mir, septynioliktoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1994-10-03/1995-03-22, 169 paros 05 h 21 min UNT III O
489 paros 01 h 33 min
70 Afanajev Viktor
Pirmasis skrydis Sojuz TM-11/Mir, aštuntoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1990-12-02/1991-05-26, 175 paros 01 h 50 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz TM-18/Mir, penkioliktoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1994-01-08/07-09, 182 paros 00h 27 min ADO
Trečiasis skrydis Sojuz TM-29/Mir, dvidešimt septintoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1999-02-20/08-28, 188 paros 20 h 16 min UNT IV O
Ketvirtasis skrydis Sojuz TM-33/Sojuz TM-32/TKS 2001-10-21/31, 9 paros 19 h 59 min UNT III O
555 paros 18 h 32 min
77 Usačiov Jurij
Pirmasis skrydis Sojuz TM-18/Mir, penkioliktoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1994-01-08/07-09, 182 paros 00 h 27 min RFDAŽM
Antrasis skrydis Sojuz  TM-23/Mir, dvidešimt pirmoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1996-02-21/09-02193 paros 19 h 07 min UNT III O
Trečiasis skrydis STS-101 Atlantis 2000-05-19/29, 9 paros 20 h 09 min RFPP
Ketvirtasis skrydis STS-102 Discovery/STS-105 Discovery/TKS, antroji pagrindinė TKS ekspedicija 2001-03-08/08-22, 167 paros 06 h 40 min UNT II O
552 paros 22 h 23 min
102 Kononenko Oleg (aktyvus)
Pirmasis skrydis Sojuz TMA-12/TKS, septynioliktoji pagrindinė TKS ekspedicija 2008-04-08/10-24, 198 paros 16 h 20 min RFDAŽM
Antrasis skrydis Sojuz TMA-03M/TKS, trisdešimtoji ir trisdešimt pirmoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2011-12-21/2012-07-01, 192 paros 18 h 58 min UNT IV O
Trečiasis skrydis Sojuz TMA-17M/TKS, keturiasdešimt ketvirtoji ir keturiasdešimt penktoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2015-07-22/12-11, 141 para 16 h 09 min UNT III O
Ketvirtasis skrydis Sojuz MS-11/TKS, penkiasdešimt septintoji, penkiasdešimt aštuntoji ir penkiasdešimt devintoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2018-12-03/2019-06-25, 203 paros 15 h 16 min
736 paros 18 h 43 min

Sutrumpinimai: SSRS DAŽM – Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungos didvyrio „Auksinės žvaigždės“  medalis (ženklelis), LO – Lenino ordinas, SRO – Spalio revoliucijos ordinas, RFDAŽM – Rusijos Federacijos didvyrio „Auksinės žvaigždės“ medalis. RFPP – Rusijos Federacijos Prezidento padėka, LKV – lakūno – kosmonauto vardas be kitų laipsnių ir ordinų, TDO – Tautų Draugystės ordinas, UNT II O – Už nuopelnus Tėvynei II laipsnio ordinas , UNT III O – Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordinas, UNT IV O – Už nuopelnus Tėvynei IV laipsnio ordinas, VO – Vyriškumo (narsumo, drąsumo) ordinas, ADO – Asmeninės drąsos ordinas.

Kosmonautų, skriejusių penkis kartus, apdovanojimai

Nr Kosmonautas Erdvėlaivis (-ai)/orbitinė stotis Data, trukmė Apdovanojimas
43 Džanibekov (Krysin) Vladimir
Pirmasis skrydis Sojuz-27/Sojuz-26/Saliut-6, pirmoji apsilankymo ekspedicija orbitinėje stotyje Saliut-6 arba pirmoji erdvėlaivio pakeitimo pagrindinei orbitinės stoties ekspedicijai ekspedicija 1978-01-10/01-16, 5 paros 22 h 58 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz -39/Saliut-6 1981-03-22/03-30, 7 paros 20 h 42 min SSRS DAŽM, LO
Trečiasis skrydis Sojuz T-6/Saliut-7, pirmoji apsilankymo ekspedicija orbitinėje stotyje Saliut-7, pirmasis Prancūzijos kosmonauto skrydis 1982-06-24/07-02, 7 paros 21 h 50 min LO
Ketvirtasis skrydis Sojuz T-12/Saliut-7, ketvirtoji apsilankymo ekspedicija orbitinėje stotyje Saliut-7 1984-07-17/07-29, 11 parų 19 h 14 min LO
Penktasis skrydis Sojuz T-13/Saliut-7, orbitinės stoties Saliut-7 reanimacija ir remontas, moksliniai tyrimai pagal kosmonautų norus, pomėgius 1985-06-06/09-26, 112 parų 03 h 12 min LO
145 paros 15 h 56 min
49 Strekalov Genadij
Pirmasis skrydis Sojuz T-3/Saliut-6 1980-11-27/12-10, 12 parų 19 h 07 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz T-8, nesusujungė su orbitine stotimi Saliut-7/Kosmos-1443 1983-04-20/04-22, 2 paros 00 h 17 min LO
Trečiasis skrydis Sojuz T-11/Sojuz T-10/Saliut-7, pirmasis Indijos kosmonauto skrydis, trečioji apsilankymo ekspedicija orbitinėje stotyje Saliut-7 1984-04-03/11, 7 paros 21 h 40 min SSRS DAŽM, LO
Ketvirtasis skrydis Sojuz TM-10/Mir, septintoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1990-08-01/12-10, 130 parų 20 h 35 min SRO
Penktasis skrydis Sojuz TM-21/STS-71 Atlantis/Mir, aštuonioliktoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1995-03-14/07-07, 115 parų 08 h 43 min UNT III O
268 paros 22 h 22 min
65 Solovjov Anatolij
Pirmasis skrydis Sojuz TM-5/Sojuz TM-4/Mir, antroji apsilankymo ekspedicija orbitinėje stotyje Mir ir antrasis (sėkmingas) Bulgarijos kosmonauto Aleksandr Panayatov Aleksandrov  skrydis į kosmosą 1988-06-07/17, 9 paros 20 h 09 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz TM-9/Mir, šeštoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1990-02-11/08-09, 179 paros 01 h 17 min SRO
Trečiasis skrydis Sojuz TM-15/Mir, dvyliktoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1992-07-27/1993-02-01, 188 paros 21 h 39 min TDO
Ketvirtasis skrydis STS-71 Atlantis/Sojuz TM-21/Mir, devynioliktoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1995-06-27/09-11, 75 paros 11 h 20 min UNT III O
Penktasis skrydis Sojuz TM-26/Mir, dvidešimt ketvirtoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1997-08-05/1998-02-19, 197 paros 17 h 33 min UNT II O
650 parų 23 h 58 min
73 Kareli Aleksandr (aktyvus)
Pirmasis skrydis Sojuz TM-14/Mir, vienuoliktoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1992-03-17/08-10, 145 paros 14 h 10 min RFDAŽM
Antrasis skrydis Sojuz TM-24/Mir, dvidešimt antroji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1996-08-17/1997-03-02, 196 paros 17 h 26 min UNT III O
Trečiasis skrydis Sojuz TM-30/Mir, dvidešimt aštuntoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 2000-04-04/06-16, 72 paros 19 h 41 min UNT II O
Ketvirtasis skrydis Sojuz TMA-3/TKS, aštuntoji pagrindinė TKS ekspedicija 2003-10-18/2004-04-30, 194 paros 18 h 33 min DO
Penktasis skrydis Sojuz TMA-01M/TKS, dvidešimt penktoji ir dvidešimt šeštoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2010-10-07/2011-03-16, 159 paros 08 h 43 min UNT IV O
769 paros 06 h 33 min
89 Padalka Genadij
Pirmasis skrydis Sojuz TM-28/Mir, dvidešimt šeštoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 1998-08-13/1999-02-28, 198 paros 16 h 31 min RFDAŽM
Antrasis skrydis Sojuz TMA-4/TKS, devintoji pagrindinė TKS ekspedicija 2004-04-19/10-24, 187 paros 21 h 16 min UNT IV O
Trečiasis skrydis Sojuz TMA-14/TKS, devynioliktoji ir dvidešimtoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2009-03-26/10-11, 198 paros 16 h 42 min UNT III O
Ketvirtasis skrydis Sojuz TMA-04M/TKS, trisdešimt pirmoji ir trisdešimt antroji pagrindinės TKS ekspedicijos 2012-05-15/07-17, 124 paros 23 h 51 min UNT II O
Penktasis skrydis Sojuz TMA-16M/TKS, keturiasdešimt trečioji ir keturiasdešimt ketvirtoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2015-03-27/09-12, 168 paros 05 h 09 min
878 paros 11 h 29 min
98 Jurčikin Fiodor
Pirmasis skrydis STS-112/TKS 2002-10-07/18, 10 parų 19 h 58 min LKV, DO
Antrasis skrydis Sojuz TMA-10/TKS, penkioliktoji pagrindinė TKS ekspedicija 2007-04-07/10-21, 196 paros 17 h 04 min RFDAŽM
Trečiasis skrydis Sojuz TMA-19/TKS, dvidešimt ketvirtoji ir dvidešimt penktoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2010-06-15/11-26, 163 paros 07 h 11 min UNT IV O
Ketvirtasis skrydis Sojuz TMA-09M/TKS, trisdešimt šeštoji ir trisdešimt septintoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2013-05-28/11-11, 166 paros 06 h 17 min UNT III O
Penktasis skrydis Sojuz MS-04/TKS, penkiasdešimt pirmoji ir penkiasdešimt antroji pagrindinės TKS ekspedicijos 2017-04-20/09-03, 135 paros 18 h 08 min UNT II O
672 paros 20 h 38 min

Sutrumpinimai: SSRS DAŽM – Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungos didvyrio „Auksinės žvaigždės“  medalis (ženklelis), LO – Lenino ordinas, SRO – Spalio revoliucijos ordinas, RFDAŽM – Rusijos Federacijos didvyrio „Auksinės žvaigždės“ medalis. RFPP – Rusijos Federacijos Prezidento padėka, LKV – lakūno – kosmonauto vardas be kitų laipsnių ir ordinų, TDO – Tautų Draugystės ordinas, UNT II O – Už nuopelnus Tėvynei II laipsnio ordinas , UNT III O – Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordinas, UNT IV O – Už nuopelnus Tėvynei IV laipsnio ordinas, VO – Vyriškumo (narsumo, drąsumo) ordinas, ADO – Asmeninės drąsos ordinas, DO – Draugystės ordinas.

Kosmonautų, skriejusių šešis kartus, apdovanojimai

Nr Kosmonautas Erdvėlaivis (-ai)/orbitinė stotis Data, trukmė Apdovanojimas
67 Krikaliov Sergej
Pirmasis skrydis Sojuz TM-7/Mir, ketvirtoji pagrindinė orbitinės stoties Mir ekspedicija 151 para 11 h 10 min SSRS DAŽM, LO
Antrasis skrydis Sojuz TM-12/Sojuz TM-13/Mir, devintoji ir dešimtoji pagrindinės orbitinės stoties Mir ekspedicijos 1991-05-18/1992-03-25, 311 parų 20 h 00 min RFDAŽM, TDO
Trečiasis skrydis STS-60 Discovery 1994-02-03/02-11, 8 paros 07 h 09 min
Ketvirtasis skrydis STS-88 Endeavour 1998-12-04/12-15, 11 parų 19 h 18 min
Penktasis skrydis Sojuz TM-31/STS-102 Discovery/TKS, pirmoji pagrindinė TKS ekspedicija 2000-10-31/2001-03-21, 140 parų 23 h 38 min UNT IV O
Šeštasis skrydis Sojuz TMA-6/TKS, vienuoliktoji pagrindinė TKS ekspedicija 2005-04-15/10-11, 179 paros 00 h 23 min
803 paros 09 h 38 min
78 Malenčenko Jurij
Pirmasis skrydis Sojuz TM-19/Mir, šešioliktoji pagrindinė Mir ekspedicija 1994-07-01/11-04, 125 paros 22 h 53 min RFDAŽM
Antrasis skrydis STS-106 Atlantis/TKS 2000-09-08/09-20, 11 parų 19 h 10 min RFPP
Trečiasis skrydis Sojuz TMA-2/TKS, septintoji pagrindinė TKS ekspedicija 2003-04-26/10-28, 184 paros 22 h 46 min
Ketvirtasis skrydis Sojuz TMA-11/TKS 2007-10-10/2008-04-19, 191 para 19 h 07 min UNT IV O
Penktasis skrydis Sojuz TMA-05M/TKS, trisdešimt antroji ir trisdešimt trečioji pagrindinės TKS ekspedicijos 2012-07-15/11-19, 126 paros 23 h 13 min UNT III O
Šeštasis skrydis Sojuz TMA-19M/TKS, keturiasdešimt šeštoji ir keturiasdešimt septintoji pagrindinės TKS ekspedicijos 2015-12-15/2016-06-18, 185 paros 22 h 11 min UNT II O
827 paros 09 h 20 min

Sutrumpinimai: SSRS DAŽM – Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungos didvyrio „Auksinės žvaigždės“  medalis (ženklelis), LO – Lenino ordinas, RFDAŽM – Rusijos Federacijos didvyrio „Auksinės žvaigždės“ medalis. RFPP – Rusijos Federacijos Prezidento padėka, UNT II O – Už nuopelnus Tėvynei II laipsnio ordinas , UNT III O – Už nuopelnus Tėvynei III laipsnio ordinas, UNT IV O – Už nuopelnus Tėvynei IV laipsnio ordinas.

Jei erdvėlaivis nepasiekė orbitos

Per visą Sovietų Sąjungos ir Rusijos Federacijos kosmonautikos istoriją buvo tik trys tokie atvejai. Pirmasis įvyko 1975 metų blandžio 5 dieną. Tą dieną startavo Sojuz-18 su kosmonautais Vasilij Lazarev ir Oleg Makarov. Skrydžio programa – antroji 30 parų trukmės mokslinių tyrimų ir eksperimentų ekspedicija orbitinėje stotyje Saliut-4.  Dėl įvykusios raketos avarijos, įjungiant jos trečiąją pakopą, erdvėlaivis gelbėjimo sistemos buvo atskirtas nuo raketos ir nepasiekė reikiamos orbitos. Pakilęs į 194 km aukštį, staiga pradėjo kristi. Erdvėlaivio nusileidimo aparatas, skriedamas sub-orbitine trajektorija, nusileido už 1574 km nuo starto vietos ant kalvos šlaito negyvenamajame Altajaus rajone, netoli nuo valstybinės sienos su Kinija ir Mongolija. Skrydis truko 21 minutę 27 sekundes. Krisdami į Žemę, kosmonautai patyrė 21,3 g perkrovas. Ekipažą evakavo tiktai sekančią dieną. Už drasą ir didvyriškumą nepavykusiame skrydyje V. Lazarev or O. Makarov apdovanoti Lenino ordinu. Kosmonautai šio apdovanojimo savo gyvenimo aprašymuose neviešino.

Antrasis atvejis įvyko 1983 metų rugsėjo 26 dieną. Erdvėlaivis Sojuz T-10 su kosmonautais Vladimir Totov ir Genadij Srekalov stovėjo starto aikštelėje. Skrydžio programa – skrydis į orbitinę stotį Saliut-7 atlikti trečiosios pagrindinės ekspedicijos programą. Likus keletui sekundžių iki starto, užsidegė raketa. Startavo avarinio gelbėjimo sistema ir erdvėlaivio nusileidimo aparatas nusileido netoliese liepsnose paskendusios starto aikštelės. Už šį trumpą skrydį kosmonautų neapdovanojo.

Trečiasis atvejis buvo visai neseniai. 2018-10-11 pakilo į TKS erdvėlaivis Sojuz MS-10 su kosmonautu Aleksej Ovčinin ir astronautu Niklaus Cheig. Atjungiant pirmosios pakopos blokus, įvyko raketos avarija. Dėka avarinio gelbėjimo sistemos erdvėlaivio nusileidimo aparatas su ekipažu sėkmingai nusileido Kazachstane. Aleksej Ovčinin dar neapdovanotas už šį skrydį.

Įvairios apdovanojimų (arba neapdovanojimų) išimtys

Dabar atkreipiame dėmesį į kosmonautų apdovanojimų sistemos rimtus trūkumus. Juos atskleidžia konkrečių kosmonautų apdovanojimų arba neapdovanojimų pavyzdžiai.

Vladimir Titov už savo du pirmuosius skrydžius buvo įvertintas Sovietų Sąjungos didvyrio vardu ir dviem Lenino ordinais, o už sekančius du skrydžius Space Shuttle sistemos erdvėlaiviais negavo jokio apdovanojimo. Kitas  pavyzdys. Aleksandr Serebrov už keturis skrydžus į kosmosą buvo įvertintas Sovietų Sąjungos didvyrio vardu, įteikiant „Auksinės žvaigždės“ medalį, dviem Lenino ordinais, Spalio revoliucijos ordinu ir Tautų draugystės ordinu.

Kosmonautui Sergej Krikaliov už pirmąjį skrydį buvo įteikta Sovietų Sąjungos didvyrio „Auksinė žvaigždė“ ir Lenino ordinas. Už antrąjį – 311 parų trukmės – skrydį įteiktas Tautų draugystės ordinas ir pirmajam suteiktas Rusijos Federacijos didvyrio vardas, įteikiant didvyrio „Auksinės žvaigždės“ medalį. Už trečiąjį ir ketvirtąjį skrydžius Space Shuttle sistemos erdvėlaiviais TKS surinkimo programoje Sergej Krikaliov negavo jokio apdovanojimo, net padėkos rašto. Už penktąjį skrydį TKS (pirmoji pagrindinė ekspedicija) buvo apdovanotas Už nuopelnus Tėvynei IV laipsnio (paties žemiausio laipsnio) ordinu, o už šeštąjį, paskutinįjį 179 parų trukmės skrydį 2005 metais, nėra apdovanotas.

Jurij Malenčenko liko nepastebėtas už savo trečiąjį (iš šešių) 185 parų trukmės skrydį TKS (septintoji pagrindinė ekspedicija) 2003 metais.

Genadij Padalka liko neapdovanotas už savo paskutinįjį penktąjį 165 parų trukmės skrydį TKS 2015 metais (keturiasdešimt trečioji ir keturiasdešimt ketvirtoji pagrindinės ekspedicijos).

Pavel Vinogradov už pirmąjį skrydį gavo Rusijos Federacijos didvyrio vardą su „Auksinės žvaigždės“ medaliu, už aantrąjį skrydį, kaip ir buvo paskutiniu metu priimta, buvo apdovanotas Už nuopelnus Tėvynei IV -ojo laipsnio ordinu. O už trečią, taip pat sėkmingą, skrydį vietoje Už nuopelnus Tėvynei III – ojo laipsnio ordino buvo įteiktas tik Vyriškumo ordinas.

O Sergej Rezanskin (pristatytas apdovanojimui) nuo 2017 metų gruodžio laukia apdovanojimo už savo sėkmingą antrąjį skrydį.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *