New Horizons, Pioneer, Voyager – kiek yra tyriklių Saulės sistemos pakraščiuose ?
New Horizons renkasi tyrimų objektą
New Horizons prieš startą
New Horizons – 0,48 t 2,2×2,1×2,7 m didumo erdvėlaivis turi 245 W radioizotopinę elektrinę, kurios galia tolstant mažėja iki 190 W, 4 hidrazininius 4,4 N varytuviukus trajektorijai koreguoti ir 12×0,9 N smulkiems manevrams bei porą giroskopų ir 3 akcelerometrus. Nuo 2006 metų nulėkė 6,5 Tm ir neseniai 14,2 km/s greičiu pralėkė Keiperio juostos 2014MU69 asteroidą (Ultima Thule 33 km didumo) 3,5 Mm atstumu.
Horizontas – visa regimoji aplink stebėtoją erdvė. Keiperio ir Edžverto juosta (G.Kuiper 1905-1973 ir K.Edgeworth 1880-1972) – Saulės sistemos sritis už Neptūno orbitos 4,5-7,5 Tm tolumoj, kur priskaičiuojama per 70 tūkst >100 km didumo objektų ir milijardai smulkesnių.
Pioneer, Voyager ir kiti tyrikliai
Voyager tyrikliai
Pirmieji nuo Žemės tolo du Pioneer, atsiuntę Jupiterio ir Saturno bei jų mėnulių vaizdų. Dar daugiau įdomių duomenų pateikė abu Voyager, Galileo ir Cassini. Pastarasis pralėkdamas Enceladą net paėmė mėginių iš čiurkšlių, apie kurių egzistavimą dar nežinojome. Lėkdamas 2,3 Gm atstumu pro Jupiterį 2007 m.
New Horizons prietaisai
New Horizons prietaisai
New Horizons įsigreitino iki 23 km/s, pastebėjo 7 Gm didumo magnetosferą, fotografavo mėnulius Ijo (net vulkanų išsiveržimus), Europą, Ganimedą, Calisto. Toliau lėkė pro Saturną, Uraną ir 2013 m. Neptūno mėnulį 2011HM102 . 6 –jį kartą pakoregavo trajektoriją, atsiuntė 12 Charono vaizdų, pirmuosius Plutono iš 203 Gm bei jo mėnulių Nyx, Hydra, Kerbera ir Styx. Duomenis teikia (ir užrašo į du atmintukus Solid State Recorder) 7 prietaisai:
LORRI (Long Range Reconnaisance Imager)1024×1024 px 1 arc.s su SiC apertūra;
SWAP (Solar Wind Around Pluto) – toroidinis elektrostatinis analizatorius tiria daleles iki 6,5 keV;
>PEPSSI (Pluto Energetic Particle Spectrometer Science Investigation) – jonų ir elektronų iki 1 MeV jutiklis;
Alice – UV spektrometras Plutono ir kt objektų atmosferoms tirti;
Ralph telescope – paviršiaus sandaros, temperatūrų ir kt tyriklis;
VBSDC (Venetia Burney Student Dust Counter) – dulkių skaitiklis (Kolorado un-to studentų);
REX (Radio science Experiment).
Jau patikslino Plutono matmenį o2,376 Mm, aptiko 4,5 km kalnus, milžiniškus azoto ledynus (Sputnik Planitia beveik 1 Mm didumo). Tyrimus pradėjo dar 200 Mm atstume, o arčiausiai lėkė 7,8 Mm iki Plutono bei 28,8 Mm iki Charono. Įvertino Plutono tankį 1,86 g/cm3 (paviršių esant iš 60 % uolienų ir 40 % ledų), atmosferos retumą 1,15 Pa slėgiu, temperatūrą 40-70 K bei 10-50 km didumo mėnulių sukimosi aplink Plutoną periodus: Styx 20,2 parų; Nyx 24,9; Kerbera 32 ir Hydra 38, o Charono – 6,4 parų.
New Horizons ir Ultima Thule keistenybės
Ultima Thule pradedama neištirtų horizontų toluma – šis tolimiausias iš arčiau tiriamas objektas pasirodė esąs keistai dvigubas: iš kiek plokštesnio Ultima ir apskritesnio Thule. Judviejų ašių išsidėstymas liudija buvus tam tikro „susiliejimo“, bet ar dėl sukimo momento jėgų, ar dėl potvyninių gravitacijos poveikių – neaišku. Gal prieš tai abu kūnai judėjo judėjo nuolat pasisukę viens į kitą.
Ultima Thule atrodo raudoniau nei Plutonas (gal nuo organinių medžiagų kaip metanas ir kt). 25 mokslininkų komanda gegužę paskelbė subendrintą Ultima Thule atvaizdą (iš artimiausio pralėkimo 2019.01.01 fotografijų) bei gavusi naujų reliktinių duomenų apie planetų formavimąsi. Didžiausią Ultima 8 km pločio įdubą pavadino Maryland krateriu. Dabar 6,6 Tm tolumoje New Horizons tebetiria Keiperio juostos dalelių radiaciją ir dulkių koncentraciją, o komanda pasitelkdama astroskopus Hubble ir Spitzer parinkinėja įdomesnius tyrimo objektus – gal 1,1 Mm nykštukinė planeta Kvahar.