Kometų astronautika – įvairūs kometų tyrimai erdvėlaiviais
Halley kometa
Pirmą kometų tyriklį ICE (International Cometary Explorer) 1978-ais inicijavo NASA ir ESA. 479 kg robotizuotas erdvėlaivis 1985 m. rugsėjo 11 d. praskriejo pro Giacobini-Zinnerio kometos uodegą, o didžiausio priartėjimo metu buvo maždaug 7860 km atstumu nuo kometos.
1986 m. kovo 28 d. praskriejo pro Halley‘s kometos (16x8x8 km 48-410 Gm orb) uodegą 31 mln km atstumu nuo branduolio ir siuntė tyrimų duomenis. 2014-ais įjungė varytuviukus, pralėkė Mėnulį ir liko Saulės orbitoje. Nors E. Halley šios kometos pasirodymą „numatė“ 1705-ais, ji pastebėta dar 240 prKr, o atrasta tik 1758-ais G. Palitzcho.
ICE, startavęs 1978 rugpjūčio 12 d., buvo pirmasis kometų tyriklis. ESA iliustracija
1985 m. startavę sovietų 4,9-toniai Vega-1 ir -2 pralėkdami Venerą nuleido tūpiklius ir balionus, priartėjo prie Halley iki 8890 ir 8030 km bei fotografavo 5 dienas. Tuo metu kometą stebėjo ir japonų 140 kg Suisei (iš 151 tūkst. km) bei Sakigaka (iš 7 mln km tolio).
Sovietų tyrikliai Vega-1 ir Vega-2
Žymiai artimesnis buvo ESA Giotto (960 kg o2x1 m), tyręs Halley iš 596 km ir 1992-ais Grigg-Skjellerup iš 200 km. Beje, šis 10 universitetų kūrinys pasižymėjo 68 km/s greičiu, 1999-ais baigė ryšį ir liko Saulės 7 metų periodo orbitoje.
1986 kovo 16 Gioto užfiksavo Halley kometos branduolį iš 596 km atstumo
Kiti tyrimai
Tais 1999-ais NASA Deep Space 1 priartėjo per 26 km iki asteroido Braille ir 2001-ais pralėkė Borrelli kometą, o Stardust – per 240 km nuo Wild kometos.
970 kg CONTOUR (COmet Nucleus TOUR) startavo 2002-ais tyrinėti kometų 2P/Encke, 73P ir 6P/Arrest, bet po 43 dienų prarado ryšį. Užtat Rosetta 2008-ais pralėkė Šteino kometą ir Lutecijos asteroidą bei 2014-ais nutupdė Philae Lander į Čiuriumovo-Gerasimenkos kometą.
ESA Rosetta kosminio aparato kelionė link Čiuriumovo-Gerasimenkos kometos
Kometos
astronautika.lt komentaras: komètos (gr. komētēs – uodegota žvaigždė), uodegótosios žvaigždės, mažieji Saulės sistemos kūnai, skriejantys labai ištęstomis orbitomis, įvairiai pasvirusiomis į Žemės orbitos plokštumą. Kometos turi kietą branduolį, arba kometoidą (jo skersmuo 1–20 km, pasitaiko ir didesnio skersmens), susidedantį iš sušalusių dujų ir dulkių. Kai kometos priartėja prie Saulės iki maždaug Jupiterio–Marso orbitos, ledas ima sublimuoti, susidaro kometos atmosfera, vadinama koma, arba skraiste (jos skersmuo gali būti iki milijono kilometrų), dažnai susidaro dulkių ir dujų uodegos, dažniausiai nukreiptos nuo Saulės. Jei kometos turi didesnį branduolį ir priartėja prie Žemės iki kelių dešimtųjų au nuotoliu, ją galima matyti plika akimi. Kometos ryškis ir išvaizda priklauso nuo atstumo iki Saulės ir Žemės. Pro teleskopą galima pamatyti komą ir uodegą, kartais branduolį. Tiriant kometas erdvėlaiviais paaiškėjo, kad kometos branduoliai yra netaisyklingos formos ledo dariniai, padengti krateriais ir Saulės šviesą mažai atspindinčiomis dulkėmis. Kometos branduoliai sudaryti iš vandens ledo, organinių medžiagų, silikatų, anglies, anglies monoksido, anglies dioksido, metanolio, metano, amoniako ir kita.