Tūkstantmečius žmonės džiaugėsi Mėnuliu naktiniam danguje (kartais ir šviesesniu paros metu), pagal jo kaitą matavo laiką bei tvarkė žemės ūkio darbus. Nežinia kas pastebėjo Mėnulį orbituojant aplink Žemę – Aristarchas (310-230 prKr) ar Hiparchas (190-125 prKr), bet G.Galilei (1564-1642) atrado 4 mėnulius ir aplink Jupiterį.
Dalis Saturno mėnulių
Dabar žinome visokiausių „pakeleivių“ turint septynias iš aštuonių planetų ir net kai kuriuos asteroidus, o mokslininkus ypač domina tokie kaip Jupiterio Europa, Saturno Titanas, Neptūno Tritonas. Mėnuliai labiausiai pamėgo Saturną – apie jį orbituoja bent 274.
Mėnuliai
Mėnulio pavadinimas kildintinas iš „Mainulio“ (nuo žodžio „mainytis“), nes nuolat kinta jo apšviestumas ir išvaizda (diskas pilnatyje, delčia ar pjautuvo pavidalu prieš jaunatį). Panašus į lot „Mensus“ bei slavišką „Miesiac“, bet nėra giminingas su indų „Čandra“.
Po Saulės Mėnulis tebėra matomiausias dangaus kūnas, skriejantis kiek elipsiška 363-405 Mm orbita aplink Žemę ir kartu 147-152 Gm aplink Saulę bei 220 km/s greičiu Paukščių Taku. Jo sandara – gan žemiška su o300 km 7,82 t/m3 tankio branduoliu. Apollo-17 ekspedicijoje astronautas ir geologas H. Schmitt atrado Troktolit 76536 akmenį ir parinko juodų bei oranžinių „stikliukų“ (cinko sulfido kristalų), paliudijusių prieš 3,5 mln metų ten dar buvus vulkaninio aktyvumo.
Kinų tyriklis Čanje-5 atgabeno mėnulienos mėginių (ir 1,7 kg gabalą), o Čanje-6 pernai nutūpė Aitken vietovėn nematomoj Mėnulio pusėje ir surinko 1,935 kg tenykščio regolito, aptikęs jame 1,5 mikrogramo vandens.
Nuo 1957-jų prasidėjo dirbtinų mėnuliukų, vadintinų „satais“ (lot satelles – tarnas) era sovietų 83 kg Sputniku, 227-347 km orbita per 94 paras aplėkusiu Žemę 1440 kartų. JAV dar 1953-ais F. Singer siūlė projektą „MOUSE“ (45 kg Minimum Orbital Unmanned Satellite of Earth), bet užtruko abejonės bei startūno Viking tobulinimas, nors jau 1956-ais jis pasiekė 200 km aukštį ir vykdė temperatūrų, magnetinių laukų matavimus.
Greičiai
Buvo apskaičiuoti orbitavimo greičiai ir periodai: 7,8 km/s 96 min 557 km aukštyje, 7 km/s 120 min 1730 km nuo Ž paviršiaus, 4,7 km/s 420 min 12,4 Mm nuotoliu bei 3,1 km/s 2,4 paros 35,9 Mm nuo Žemės. Ten satas gali „kaboti“ ties parinkta Žemės vietove, nes jo orbitinis greitis atitinka tos vietovės sukimosi aplink ašį greitį. Dar sudėtingesni „kabojimai“ yra galimi įvairiuose Lagranžo taškuose, kuriuose „susikompensuoja“ gravitacinės jėgos, pvz astroskopas Webb veikia L2 taške.
Prieš mėnesį SpaceX už $70 mln į geosinchroninę orbitą išlėkdino jau 11-jį Sirius XM (Maxar Tech) satą Š.Amerikos ir Karibų radijo ryšiams. Laivų navigacijos poreikiams Starlink didina spartą nuo 286 Gbps iki 2 Tbps, o pasak „SatNews“ net Irane juodojo turgaus kanalais veikia 20 tūkst Starlink terminalų.
Birželio 17-ją indų 1,7 t EOS pradėjo žvalgyti Žemę iš 535 km orbitos, o Aditya (1,5 t) žvalgo Saulę iš L-1 Lagranžo „taško“. 06.23-ją Transporter-14 išlėkdino kosmosan 150 DNA kapsulių ir memorialinių palaikų bei 70 satų (net Capella-17 su Otter Pup), nors dar 2021-ais Transporter-1 kėlė rekoriškai daug -143 satus.
Naujoviškais vaizdais pasižymėjo 1,13 t Biomass, iš 666 km orbitos matavęs Bolivijos miškų medieną ir anglies koncentracijas, Amazonės gamtos sveikatą, net Sacharos buvusių upių liekanas bei Antarkties ledynų dinamiką.
Marso satas MRO (Mars Reconnaisance Orbiter) jau 16 metų žvalgo kaimyną ir būsimų astronautinių ekspedicijų objektą. Marse pastebėjo neseniai nukritusį japonų Resilience tyriklį. Netrukus turėsime žvalgų ir Jupiterio bei Saturno mėnuliuose, net trojėnuose (Jupiterio pakeleiviuose).
Medalis
Dar 1887-ais Saulę ir Žemę žvalgė rusų chemikas D.Mendeliejevas (1834-1907, periodinės elementų lentelės autorius). Rugpjūčio 7 d gavęs Technikos draugijos kvietimą stebėti būsimą Saulės užtemimą iš oro baliono, jis atvyko kilimo vietovėn Tverės gub, kur jau laukė minios žmonių.
Apsivilkęs paltą ir apsiavęs aulinius batus 53-metis Dmitrijus įlipo krepšin, išmetė dalį balasto ir taburetę bei pakilo aukštyn. Dienoraštyje aprašė vaizdus, oro temperatūrą 1,2 oC, maks aukštį 3,8 km. Nuplūduriavęs apie 100 km nutūpė ties Spas Ugol kaimu prie rašytojo M.Saltykovo-Ščedrino dvaro. Už mokslinį žygdarbį pelnė L‘Academie d‘Aerostation Meteorologique medalį.
Žemės žvalgymu rūpinasi N. Zelandijos Rocket Lab bendrovė. Ji 18 m Electron startūnu birželio 11 nulėkdinusi 575 km orbiton japonų iQPS 10 satų bei birželio 26 Kestrel-0A į 520 km.
O pernai o236 m asteroidas orbituojantis aplink Saulę 63-152 Gm nuotoliais, bet rezonansiniu su Venera 225 parų periodu buvo pripažintas jos kvazimėnuliu. Gavo gražų vardą Zoozve. Gali būti pavojingas Žemei, nes 2010 ir 2018-ais pralėkė 4 Gm artumu, juolab orbita nėra stabili.