Kosminė gamta

gamta virselis quasar-j0529-4351

Kosminė gamta – teleskopais Žemėje ir kosmose stebimos Visatos objektų gausa nuolat stebina…

gamta quasar J0529-4351

Kvazaro J0529-4351 vizualizacija. ESO informacija

Žvaigždžių, galaktikų, ūkų begalybės beribėje Visatoje su mįslingomis tamsiosiomis materijomis ir energijomis stebina įvairove.

Žvaigždės nuo mažiausių rudųjų ir didesnių baltųjų nykštukių (0,01-1,4 Saulių masės) iki supermilžinių. Skorpiono žvaigždyno ryškiausia žvaigždė Antaris yra ~10-500 Saulių masės. Kita žvaigždė, Septynių Šienpjovių žvaigždyne, supermilžinė Betelgeizė, 12 mlrd km skersmens, kuriai moksliškai pranašaujamas tik kelių tūkstančių metų egzistavimas iki sprogimo. Kraštutiniausios neutroninės žvaigždės ir kvazarai su dar nematuotais magnetiniais laukais. Viskas juda, sukasi ir kinta – ūkuose susidariusios masyvios dujų sankaupos kaista ir tankėja per branduolių sintezę į naujus objektus su spinduliuotėmis. Šviesa ir kitos elektromagnetinės bangos bei spektrai teikia daug kosminės informacijos. A. Michelson 1892-ais išmatavo šviesos greitį 299,8 Mm/s.

Astronautinį skverbimąsi kosmosan 1957-ais pradėjo Sovietų Sąjunga ir JAV, dabar kosminasi 114 valstybių. Astroskopais jau įmanoma stebėti net 96 mlrd šm tolius, tad astronomai ir astrofizikai teikia objektams pavadinimus, klasifikuoja (deja, painiai) ir tyrinėja, ieškodami dėsningumų.

Šviesiausias kvazaras

gamta quasar-j0529-4351

Šviesiausias atrastas kvazaras JO529-4351 yra už 12 mlrd šviesmečių nuo Saulės sistemos

Šviesingiausiu laikomas kvazaras JO529-4351 net 17 mlrd Saulės masių, 12 mlrd šviesmečių (šm) tolumoj su o7 šm didumo juodaja skyle. Kiek arčiau 750 mln šm tolyje aptikta dviguba 28 mlrd Saulės masės juodaja skyle su 24 šm tarpu. Vis dar nematomos ir neapčiuopiamos juososios skylės iš aplinkos „suryja“ bet kokią materiją bei energiją ir net šviesą.

Webb telescope

Astroskopo Webb 2022-ais atrasta galaktika JADES-GS-z13 yra tolimiausia 32 mlrd šm z=10,957 raudonojo poslinkio. Kai kurie artimesni stambūs objektai trukdo stebėti tolimesnius, pvz o3 mln šm didumo Hercules Cluster 0,5 mlrd šm tolyje „užstoja“ eliptišką galaktiką Hercules A (o1,5 mlrd šm) 2 mlrd šm tolumoj bei gal stambiausią visatoje Hercules Corona Borealis Great Wall 10 mlrd šm toliuose.

Pavojus Paukščių Takui

Arčiausiai mūsų 2,5 mln šm nuotoly 130 km/s juda Andromedos o152 tūkst šm dydžio galaktika, kurios masė vertinama trln Saulių ir gresia mūsiškiam Paukščių Takui (PT) susidūrimu po 4,5 mlrd metų. Būtent ji įžiūrima plika akimi, o teleskopais žvalgome iki 33 mlrd bei astroskopais iki 46 mlrd šm. Jau 1763-ais N. de Lacaille katalogizavo NGC1566 galaktiką, bat tik dabar žinome tolumą – 40 mln šm, jos atominį branduolinį aktyvumą su masyvia juodaja skyle. Astroskopas Hubble 1997-ais užfiksavo 3 žvaiždžių Tripple Star „prarijimą“ mūsų PT juodaja skyle. Teleskopas Webb šiom dienom – helingiausią (gal ir tolimiausią) galaktiką GN-z11 su 2 mln Saulės masės juodaja skyle. Teleskopas e-ROSITA (0,81 t o1,3×2,6 m 550 W, L2) duomenimis sudarytas rentgeninis visatlapis All Sky Survey su 710 tūkst registruotų juodųjų skylių. Gaia patikslino PT 100 mlrd žvaigždžių esant 13,6 mlrd metų senukėmis, o Fermi – du keistus burbulus ties Paukščių Tako juodaja skyle. Šis burbulas įvardintas Fermi Bubbles.

Euclid

J. Roman iš Groningeno universiteto tyrimuose, 300 mln šm tolumoj aptikta net kosminė žvaigždžių upė Koma River (1,7 mln šm ilgio), kurios greitį ir debitą matuos astroskopas Euclid


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *