Jupiterio satų tyrimai
Atradus daugybę įdomių planetinių mėnulių, nuo 2018-jų rengiama Europa Lander misija, numatanti 16 t Cruise/Jovian erdvėlaivį su 800 N varytuvu Jupiterio orbiton, iš kurios nutupdytų 0,1 m/s greičiu 100 m tikslumu tyriklį Europos (o3,1 Mm orb 670 Mm) paviršiun. Turėdamas 4 atramas su stabilizatoriais ir robotizuotą griebtą 5DoT Arm bei 14 instrumentų, jis analizuotų gruntą bent 10 cm gyliais 130 K šalčio ir 2,3 Mrad radiacijos sąlygomis.
Europa Lander testavimas Jet Propulsion Laboratory (JPL). Nuotrauka NASA JPL-Caltech
Kitas, 6 t masės, 5 m dydžio ir $5 mlrd. vertės, pasiuntinys Europa Clipper bus išlėkdintas startuos Falcon Heavy startūnu 2024 spalio 6 dieną. Pasigreitinęs ties Marsu, 2030-ais pasieks Jupiterio orbitą. Sukdamas 50 apsukų, 45 kartus pralėkdamas Europą. Paskutinieji ją tyrė Ją pralėkdami Galileo ir New Horizons tyrikliai. Buvo įvertinta paviršiaus 143 K ledo plutą 5-40 km storiu bei įtartas 50-150 km gylio poledinis vandenynas. Clipper tikslins duomenis 14 instrumentų: MISE (Mapping Imaging Spectrometer), SUDA (Surface Dust Mass Analyser), REASoN (Radar for Europa Assessment and Sounding Ocean to Nearsurface), PIMS (Plasma Instrument for Magnetic Sounding).
2023 balandžio 14 startavęs JUICE (6 t $1,7 mlrd) nulėks iki Jupiterio 2031-ais ir pradės orbituoti, o 2034-ais taps Ganimedo satu.
Lucy tyriklis
Lucy (1,5 t o7,3×14 m) pernai išbandė LORRI (LOng Range Reconnaisance Imager) fotografuojant asteroidus Surikat, Polymele, Orus. 425 km atstumu pralėkė o0,7 km Dinkineš asteroidą. Pastebėjo jo du o0,2 km mėnuliukus. 2025-ais pralėks Donaldjohanson 922 km nuotoliu.
2027-ais aplankys L4 trojėnus o72 km Eurybates, o13 km Plymele ir kitus. Vėliau vėl lėks pro Žemę link L5 taške lakstančio o140 km Patroclus. 1-jį trojėną atrado 1906-ais M. Wolf ir pavadino Achiles. 2024 metų pavasarį trojėnų priskaičiuota 6178.
Veneros tyrikliai
Veneron (o12,1 Mm orb 108,2 Gm 35 km/s) sovietai 1961-84-ais siuntė net 13 tyriklių, kurių 10 pasiekė paviršių ir veikė 23-120 min. Eksperimentinis 6,5 t „Tiažiolyj sputnik“ sutrikus navigacijai liko Žemės orbitoje ir netrukus sudegė ties Biriuzos upe. Kitas „Venera-1“ nulėkė 100 Mm Saulės orbiton, o tik V-3 pataikė į Venerą ir 1966-ais sudužo neatsiuntusi duomenų. 1967-ais V-4 atsiuntė pirmųjų tyrimo rezultatų – CO2 atmosferos slėgis 2,5 MPa; o vėlesni V-5 ir V-6 toje atmosferoje veikė 53 ir 51 min. V-7 jau buvo pritaikytas 9 MPa ir 730 K sąlygoms, bet tupiant plyšo vienas parašiutų, tad po 17 m/s smūgio veikė silpnai tik 23 min. 1975-ais siųsti V-8..V-12 veikė ilgiau ir atsiuntė vaizdų.
Nuodugnesnius tyrimus 2005-14-ais vykdė ESA 1,27 t masės, 1,1 kW galios ir 85 mln € brangumo Venus Express. Lėkiodamas aplink Venerą 0,25-66 Mm orbitomis, atrado ozono sluoksnį ir atsiuntė 4,3 tūkst vaizdų.
MESSENGER erdvėlaivio vaizdas Merkurijuje. NASA vizualizacija
8,7 Tm įvairiausiomis orbitomis aplink Saulę ir Merkurijų 2004-15 metais lėkė MESSENGER (Mercury Surface Space Environment Geochemistry and Ranging). 1,1 t masės, 1,8×1,4×1,2 m didumo ir 450 W galios tyriklis aktyviai dirbo porą metų. Per juos persiuntė į Žemę 9 instrumentų duomenis ir 300 tūkst vaizdų. Po misijos tyriklis nusmigo Merkurijaus paviršiun.