Merkurietis BepiColombo

BepiColombo, ESA, Merkurijus

BepiColombo, ESA, Merkurijus – Europos Sąjungos Kosmoso Agentūros Saulės sistemos tyrimai vykdomi toliau

BepiColombo, ESA, Merkurijus

2018 metų spalio 20 dieną  raketa Ariane 5 iš Europos Kourou kosmodromo iškėlė BepiColombo tyriklį

Prieš kelis mėnesius startavo 4,1 t 3,9×3,6×6,3 m didumo automatizuotas erdvėlaivis BepiColombo (pavadintas gravitacinių manevrų teoriją ir Mariner 10 kūrusio G. Colombo garbei). Jį sudaro lėkdintuvas MTM (Mercury Transfer Module) su 4 joniniais 125 mN stūmos varytuvais ir du tyrikliai. Tyriklis MPO (Mercury Planetary Orbiter 1,23 t 2,4×2,2×1,7 m) bei tyriklis MMO (Mercury Magnetospheric Orbiter 0,28 t o1,8×1,1 m).

BepiColompo gravitaciniai manevrai

Merkurijų planuojama pasiekti 2025 m. po 9 gravitacinių manevrų, kartą pralekiant Žemę, du kartus Venerą ir 6 kartus Merkurijų. Tokio sudėtingo ir ilgo lėkdinimo reikia sėkmingam tyriklių išvedimui į orbitas aplink Merkurijų. 590-11640 km 9,3 val trukmės MMO 2025 metais ir 480-1500 km 2,3 val trukmės MPO 2026 metais. Iš tokių santykinai nedidelių atstumų jie tirs Merkurijaus paviršių ir išorę, cheminę sudėtį ir geologinius ypatumus bei magnetinius laukus.

Merkurijus (Mercurius – romėnų prekybos, pelno ir turto dievas) – greičiausia planeta. Apskrieja Saulę 48 km/s greičiu 46-70 Gm orbita per 88 paras. 1974-75 m. pro jį 3 kartus pralėkė Mariner 10. Atsiuntė vaizdų bei pamatavo 430° C paviršiaus įkaitimą dienos metu ir -180° C atšalimą naktį. 0,5 t Mariner buvo priartėjęs iki 327 km ir gal tebelaksto aplink Saulę. Dar daugiau duomenų atsiuntė 1,1 t Messenger, lėkęs 2011-15 m. net 200 km atstumu, o pasibaigus kurui nukritęs į Merkurijų.

Solar Electric Propulsion System įrenginys

BepiColombo pasižymi originaliu energijos įrenginiu Solar Electric Propulsion System. Sukiojami ir kraipomi 40 m² 10 kW Saulės elementų skydai maitina keturius T6 joninius varytuvus, kurie įjungiami poromis (du atsarginiai). Iš dviejų balionų paduodamos ksenono (580 kg turėtų pakakti visai misijai) dujos 3,4 mg/s debitu ir jonizuojamos o22 cm kamerose 1850 V įtampos bei 12-50 A/m² magnetinio lauko sąlygomis. Plazmos srautas išteka 50 km/s greičiu pro greitinimo groteles, įkaistančias iki 470° C, ir išvysto iki 145 mN reaktyvinę stūmos jėgą 0,66 naudingumo koeficientu. Visiems manevrams planuojama erdvėlaivio lėtinimui ar greitinimui įjungti varytuvus 22 kartus po 2-3 mėn veikimo, taip siekiant optimalesnio ir bent 10-20 kartų efektyvesnio varymo nei cheminėmis kuro deginimo raketomis.

Pastarosioms yra būdingas didelis stūmumas, bet maža veikimo trukmė (greitai sudega kuras), o joniniams varytuvams – ilgai trunkantis erdvėlaivio greitinimas (ar lėtinimas) nedideliu pagreičiu. Nuo 1998 m. joniniai varytuvai sėkmingai veikė Deep Space, nuo 2003 m. SMART-1, tebeveikia Dawn ties didžiausiu asteroidu Cerera.

Tyriklio BepiColombo startas. Skrydis link Merkurijaus tęsis 7 metus


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *