
Kosminės aplinkos statistikos suvestinėje pateikiami duomenys apie Žemę orbituojančius įvairiausius dirbtinius objektus. Tai veikiantys ir neveikiantys satai, startūnų pakopos, naudingųjų apkrovų gaubtai, varytuvai ar kitokios kosminės šiukšles. Naujausia, 2024 liepos 19 d., EKA Kosminių šiukšlių biuro paskelbta aplinkos ataskaita yra aštuntasis leidimas. Anksčiau esame rašę apie kosminių šiukšlių keliamas bėdas: „Kosmoso šiukšlės ir palydovai„, „Šiukšlės kosmose” ir t.t. Kosminės šiukšlės yra svarbios, nes jos apsunkina kosmines misijas. Dėl vis didėjančių kosminių šiukšlių kiekio ir jų keliamų pavojų, 2024 m. viduryje yra priimta „Nulinė šiukšlių chartija„.
Kosminių šiukšlių bei veikiančių ir neveikiančių satų statistika pagal 2024 rugsėjo 20 d. duomenis
Pozicija | Vienetai |
Paleidimų skaičius nuo 1957 m. | ~ 6740 (tik sėkmingi startai) |
Iškeltų satų skaičius | ~ 19 590 |
Satų, vis dar esančių kosmose, skaičius | ~ 13 230 |
Veikiančių satų skaičius | ~ 10 200 |
Stebimų ir įtrauktų į katalogus, objektų skaičius | ~ 36 860 |
Anomalių įvykių (susidūrimai, skilimai, sprogimai) kosmose skaičius | > 650 |
Bendra orbituojančių apie Žemę objektų masė | > 13000 tonų |
Ne visi apie Žemę orbituojantys objektai yra stebimi, o tik didesni nei 1 mm | |
Kosminių šiukšlių, didesnių nei 10 cm, skaičius | 40 500 |
Kosminių šiukšlių, nuo 1 cm iki 10 cm, skaičius | 1 100 000 |
Kosminių šiukšlių, nuo 1 mm iki 1 cm, skaičius | 130 milijonų |
Išplėstinė statistika
Trumpai aptarsime ir apibendrinsime kai kuriuos faktus apie kosmoso aplinką. Ją sudaro visi žmogaus sukurti objektai, įskaitant jų fragmentus ir elementus, kurie šiuo metu arba anksčiau buvo Žemės orbitoje. Ypač svarbios yra kosminės šiukšlės, apibrėžiamos kaip visi žmogaus sukurti objektai, įskaitant jų fragmentus ir elementus, esantys Žemės orbitoje arba grįžtantys į atmosferą. Pabrėžtina: jie yra neveikiantys (apibrėžtis).
Kosminėje aplinkoje esančius objektus galima suskirstyti į dvi dideles kategorijas. Pirmojoje kategorijoje yra objektai, kurių kilmė gali būti siejama su paleidimo įvykiu, o objektų pobūdį galima nustatyti. Antrojoje kategorijoje yra objektai kurių (kol kas) neįmanoma nustatyti. Pastarieji yra neidentifikuojami arba vardijami kaip neatpažinti objektai, kuriuos galima grupuoti.
Neatpažintų objektų grupės
Naudingoji apkrova (Payloads – PL), kosminis objektas, skirtas konkrečiai funkcijai atlikti, išskyrus paleidimo funkciją. Tai apima veikiančius satus ir kalibravimo objektus.
Su naudingąja apkrova susiję objektai (Payload mission related objects – PM), kosminiai objektai, išleisti kaip kosminės šiukšlės, kurie tarnavo naudingosios apkrovos funkcijai atlikti. Dažniausi pavyzdžiai – optinių prietaisų dangteliai arba astronautų įrankiai.
Naudingojo krovinio fragmentacijos nuolaužos (Payload fragmentation debris – PF) – kosminiai objektai, suskilę arba netyčia iš naudingojo krovinio išleisti kaip kosminės nuolaužos, kurių kilmė gali būti siejama su unikaliu įvykiu. Šiai klasei priskiriami objektai, susidarę sprogus naudingajam kroviniui arba jam susidūrus su kitu objektu.
Naudingosios apkrovos nuolaužos (Payload debris – PD), kosminiai objektai, suskilę arba netyčia išsiskyrę iš naudingosios apkrovos kaip kosminės nuolaužos, kurių kilmė neaiški, bet kurių orbitinės arba fizinės savybės leidžia nustatyti šaltinį.
Startūno korpusas (Rocket body – RB), kosminis objektas, skirtas su paleidimu susijusioms funkcijoms atlikti; Tai apima įvairias orbitines startūnų pakopas, bet ne naudinguosius krovinius, kurie patys išleidžia mažesnius naudinguosius krovinius.
Su startūno misija susiję objektai (Rocket mission related objects – RM), kosminiai objektai, sąmoningai paleisti kaip kosminės šiukšlės, kurie tarnavo startūno korpuso funkcijai atlikti. Dažniausi pavyzdžiai yra naudingosios apkrovos gaubtai ir varytuvai.
Startūnų fragmentacijos nuolaužos (Rocket fragmentation debris – RF) – kosminiai objektai, suskilę arba netyčia iš startūno korpuso išleisti kaip kosminės nuolaužos, kurių kilmę galima nustatyti pagal unikalų įvykį. Šiai klasei priskiriami objektai, susidarę kosmose sprogus startūnui.
Startūnų nuolaužos (Rocket debris – RD) – kosminiai objektai, suskilę arba netyčia išleisti iš startūno korpuso kaip kosminės nuolaužos, kurių kilmė neaiški, tačiau pagal orbitines ar fizines savybes galima nustatyti šaltinį.
Įvairių kosminės aplinkos objektų kiekių didėjimas yra milžiniškas