Kosmosas ir Azija

Asia

Azija, jos kosmoso agentūros 2018 metai išleido 13.11 mlrd. USD, 2019 – 15.86 mlrd. USD, o 2020 – 15.44 mlrd. USD. Azijos didėjantis kosmoso finansavimas dalinai susietas su stipriai augančiomis Kinijos investicijomis į kosmoso pramonę. Indija, Japonija, Pietų Korėja ir kitos šalys toliau daug investuoja į pramonę. Azijos kosmoso biudžetas 2018–2020 m. siekė 44.41 mlrd. USD.

Azija Afrika

Azijos ir Afrikos 2018-2020 metų kosmoso biudžetų palyginimas

Azijos šalys, panašiai kaip Europos kosmoso agentūra (ESA), suformavo Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybių kosminio bendradarbiavimo organizaciją (Asia Pacific Space Cooperation Organization – APSCO). Organizacija skatina ir stiprina valstybių narių (Bangladešas, Kinija, Indonezija, Iranas, Mongolija, Pakistanas, Peru, Tailandas ir Turkija) kosmoso programas/ Skirtingai nuo ESA, APSCO neprižiūri žemyno kosmoso iniciatyvų, jas palikdama atskiroms šalims. Pekine įsikūrusi APSCO veikla yra suderinta su Belt and Road Initiative (BRI – vadovauja Kinija) tikslais. Aišku, valstybės ne BRI narės (Japonija, Indija, Pietų Korėja), nedalyvauja APSCO veikloje, kuri šiek tiek panaši į XX amžiaus Intercosmos veiklą.

Azija kosmosas

Azijos šalių kosmoso biudžetai (B – mrd USD; M – mln USD) ir jų palyginimas

Azijos lyderė kosmose yra Kinija. Ji valdo 182 satus (paleisti 2018-2020 metais), 2020 vasarą užbaigė pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS – Global navigation satellite system) Beidou formavimą, ruošiasi iškelti orbitinę kosminę stotį. Japonija dalyvauja Tarptautinės Kosminės Stoties (TKS) programoje, Izraelis stipriai susietas su JAV kosmine programa, Indija netrukus paleis savo astronautus ir, galbūt, taps ketvirtaja „tikrąja“ kosmine valstybe po Sovietų Sąjungos (Rusija kaip teisių paveldėtoja), JAV ir Kinijos. Tai valstybės, turinčios pilną kosminės veiklos ciklą: palydovai, raketos, kosmodromai ir pilotuojama astronautika.

Azijos šalių kosmoso agentūros

Azijos šalys yra įsteigusios 27 agentūras. Atskirų šalių agentūros – Bangladešas – Space Research and Remote Sensing Organization (SPARRSO), Kinija – China National Space Administration (CNSA), Indija – Indian Space Research Organisation (ISRO), Indonezija – Lembaga Penerbangan dan Antariksa Nasional (LAPAN – nuo 1963 metų), Israel – Israel Space Agency (ISA), Iranas – Iranian Space Agency (ISA), Japonija – Japan Aerospace Exploration Agency (JAXA), Kazahstanas – Kazakhstan National Space Agency (KazCosmos), Malaizija – Malaysia Space Agency (MYSA), Šiaurės Korėja – National Aerospace Development Administration (NADA), Pakistanas – Pakistan Space & Upper Atmosphere Research Commission (SUPARCO), Filipinai – Philippine Space Agency (PSA – nuo 2019), Saudo Arabija – Saudi Space Commission (SSC), Singapūras – Singapore Space and Technology Limited (SSTL), Pietų Korėja – Korea Aerospace Research Institute (KARI), Taivanas – National Space Organization (NSPO), Tailandas – Geo-Informatics and Space Technology Development Agency (GISTDA – nuo 2000 metų), Turkija – Turkish Space Agency (TUA – nuo 2018 metų).


Komentarai apie “Kosmosas ir Azija”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *