Gaia teleskopas
Gaia – skyringiausiu įvardytas (938 Mpx matrica ir 7 vaizdų apdorojimo įrenginiai) 2,03 t o10,5×4,6×2,2 m teleskopas, lisažuodamas ties L2 tašku vykdo astrometrinius žvaigždžių ir kitų kosminių objektų koordinačių, nuotolių, greičių, paralaksų matavimus. Ankstesnis astroskopas Hipparcos išmatavo 120 tūkst šviesulių, o Gaia – jau 2 mlrd (pernai paskelbė 3-ją rezultatų ataskaitą). Optiniai prietaisai veikia 160 K šaltyje, saugant nuo Saulės spindulių terminėmis dangomis ir išskleidžiamu o10,5 m disku. Ypatingų metrologinių galimybių teikia 102 detektoriai (4,7×6 cm didumo, po 4500×1966 pikselių 10×30 mikrometrų didumo). Tikslumo dėlei kiekvieną objektą Gaia stebi ir matuoja (iki 40 mln objektų kasdien) įvairiais laikotarpiais bent 70 kartų. Duomenys perduodami į DPAC (Data Processing and Analysis Consortium), kur dirba 450 mokslininkų iš 20 šalių. Barselonoje dirba 30 žmonių grupė su MareNostrum superkompiuteriu. 2017-ais gebėjo pamatuoti nykštukinės galaktikos Sculptor ypatingą 272-720 tūkst šm orbitą Paukščių Take. Pačio Gaia judėjimą ties L2 kontroliuoja ESO (Europe Southern Observatory), įžiūrinti astroskopą kaip šviesų taškelį ir talkinanti matavimams bei žvaigždėlapių kūrimui. Pagal Gaia data release duomenis sudarytas 1,3 mlrd žvaigždžių ir kvazarų katalogas bei unikali Hertzsprung-Russel diagrama (šviesių, spalvų, temperatūrų), kurią papildant judėjimo greičių vertėmis, pradedama nauja astro archeologijos era. Dar apskaičiuotos 75 klasterių ir 12 nykštukinių galaktikų trajektorijos bei spėjamų tamsios materijos masyvų.
Teleskopo pateikta Didžiojo ir Mažojo Magelano Debesų (netaisyklingos galaktikos) nuotrauka
Gaia rezultatai
E. Hertzsprung (1873-1967, danų astronomas) ir H. Russel (1877-1957, JAV astrofizikas) pradėjo diagramų erą dar 1911 metais.
Analizuojant Gaia astrometrinę veiklą, sukurtos kelios Paukščių Tako pakraščių užlinkimo hipotezės: – galimai prieš 8-11 mlrd metų susidūrus su nykštukine Gaia-Encelad galaktika pasipildyta žvaigždėmis, dujomis bei tamsiąja materija; – gravitacinė įtaka gretimos SagDEG galaktikos, su kuria prognozuojamas susiliejimas po 2,4 mlrd metų; – 2019-ais įžiūrėtos „tamsios“ galaktikos Antlia-2 poveikis, sužadinęs ir Paukščių Tako „vandenilinį raibuliavimą“.
Gaia patikslino (panaudojus ir Hubble, Newton bei Fermi astroskopų duomenis) Visatos plėtros greitį esant 73,2 km/(s.Mpc), o ne 68-70 km/(s.Mpc) ankstesniais įverčiais. Tokia įvairovė galima dėl erdvėlaikio nevienodumų, kuriuos netrukus tyrinės jau baigiamas ruošti Euclid astroskopas. Gaia pateikė Hyades žvaigždžių sankaupos 153 šm tolyje vaizdų. Mūsų Paukščių Tako galaktikos gravitaciniai poveikiai (o gal ir juodosios materijos sub-halai ?) ardo Hyades sankaupą.
Netrukus beveik kaimynystėje L2 planuoja veikti Webb teleskopas (6,2 t bet didesnio tūrio, o6,5 m veidrodžio, išskleidžiamo iš 18 segmentų 6-briaunių, jau kainavęs 8,8 mlrd USD), kuris aprėps matomojo ir infraraudonojo diapazonų 0,6 – 28 mm spinduliuotes. Pirmiausiai stebės lig šiol nematomus Jupiterio žiedus. Atskirai tyrinės satus Ganimedą (po ledu ieškos vandens okeanų). Ypatingas demėsys bus skirtas Voyager ir Galileo pastebėtiems Ijo vulkanams, Europai bei Saturno satui Enceladui.