Menant sėkmingas žmonių ekspedicijas Mėnulin, dabar visaip rūpinamasi būsimų kelionių saugumu ne tik nuo greičių, inercinių perkrovų bei terminių svyravimų kosminėse tuštumose. Pavojus kelia spindulinės radiacijos, paviršių dulkės, ilgalaikių kelionių psichologinės nežinomybės, ypač gyvenimo skafandruose. Būsimas infrastruktūras tikimasi ruošti robotais bei automatizuotais įrenginiais, kurie gamintų būtinas medžiagas iš mėnulinių ir marsinių žaliavų. Projektuojamą (ir jau bandomą) techniką nugabens Starship‘ai bei dar naujesni erdvėlaiviai.
Buzz Aldrin pėdsakas Mėnulio paviršiuje
Astronautų kelionės Marsan truktų 26 mėn (apie 2,5 metų) patiriant 1,5 Sv jonizuojančios spinduliuotės dozę (600 mSv lėkyje ir 300 mSv Marse). Beje, pigiausia lig šiol ekspedicija indų Mangaljan orbiteris 2025 lapkričio 5 kainavo $72 mln. Brangiausia buvo Apollo programa – $20.4 mlrd (dabartiniais $101 mlrd).
Link Marso
Galbūt, ateityje tokie vaizdai iš Marso taps įprasti
Marsas yra maždaug 10 kartų mažesnis mase, 2 kartus matmenimis (o3,38 Mm) nei Žemė ir orbituoja kiek toliau – 228 Gm nuo Saulės. Plutos storis – 45 km, mantijos – 350 km, branduolio – o1,8 Mm; spėjama jau 3,4 mlrd metų. Paviršiuje – tuščios lygumos, krateriai ir kanjonai, bet aptikta buvus prieš 3 mln metų 16 upių. Didžiausi krateriai – Elada (o2 Mm 6 km gylio), Avire, Newton (kasmet trenkia 280-360 meteoroidų).
Poliarinės kepurės – iki 3 km aukščio, Olimpo kalnas – net 26 km, Marinerio kanjonas – 4 Mm ilgio. 600 Pa atmosfera (maždaug 160 kartų retesnė nei Ž) iš CO2 (95 %), azoto, argono ir kt tebepraranda vandens garus lyg kosmine kondensacija bei fotolize, net ir 100-120 km aukščiuose – 10-50 dalelių/m3.
2016 spalio 30 d. Curiosity kamera Marso paviršiuje užfiksavo meteoritą „Egg Rock“. NASA nuotrauka
Robotizuoti marsaeigiai tęsia įvairius tyrimus: 15-metis Curiosity prie 5 km Sharp kalno aptiko įdomų meteoritą Egg Rock ir net kristalinės sieros telkinį Gale krateryje, o Perseverance – vulkaninių liekanų Jezero vietovėje.
Ypač džiugina nauji spalvų kaitos vaizdai reljefuose, kur kaž kada tekėta vandens. Zhurong atsiuntė „selfių“ su geologiniais fonais. Mars In Sight patikslino (už $828 mln) Elysium vėjus 17 m/s ir -17..-95 oC šaltį. Marsas turi 2 mėnuliukus Fobą (Phobos 13x11x9 km 9,38 Mm orb), kur jau planuojama tarptautinė astronautų stotis, ir Deimą (7,5x6x5,5 km 23,4 Mm orb).
Mėnulis
Mūsų Mėnulis – žymiai didesnis (o3,47 Mm) ir įdomesnis (vid. tankis 3,34 g/cm3, gravitacinė jėga 1,62 N/kg, šala iki – 173 oC ir kaista iki 117 oC kasdien). Lekia 362-405 Mm orbita per 29 paras, paviršius – plikas ir labai krateriuotas (bent 300 tūkst, o20 km ir didesnių – 5185), pluta 1697-1737 km nuo centro, mantija – 534-1692 km spinduliu, kietas branduolys – o230 km ir nemaža skysto. Chemiškai – daug silicio (20 %), aliuminio (8-12 %), kalcio (9-10 %), geležies (5-13 %) ir magnio (5 %). Beveik neturi atmosferos (tik iki 20 tūkst dalelių dujų/ cm3) ir magn laukų, bet japonų Kagua tyriklis aptiko nemažų urvų, kur galės slėptis astronautai.
Pavadinimas luna kildinamas iš indoeur „louksna“, nors graikiškai „selena“, egiptietiškai „jaks“, babiloniškai „sin“ ir japoniškai „cuki“. Pirmieji link Mėnulio buvo lėkdinami (ir gyvi grįžo Žemėn) vėžliukai iš Baikonuro apylinkių (ekspedicija Zond 1968).
Šį vasarį JAV 250-mečio proga Orion‘u lėks 4 astronautai Ch. Koch, R. Wiseman, V. Glover ir J. Hansen bei 45 min žvalgys nematomą Mėnulio pusę. Žemėje kasdien Mėnulio gravitacija sukelia vandenų potvynius bei atoslūgius, tad jūrų uostai turi jų tvarkaraščius.
Astronautų kelionėmis pirmas rūpinosi 1860-ais J. Vernas fantastiškais romanais. Dabar jau rūpinasi net Marso „meteo“ – Sh. Curey (US Boulder tyrėjas) 2014-25 duomenimis sudarė „orų“ marskatalogį (ir spinduliuočių), B. Ehlman (Lab for Atm Space Physics) – vandens išteklių krateriuose ir poliuose bei magnetinių laukų (kad ir silpnų) marsalapius.
Yra idėjų lėkti Marsan iš Mėnulio – gal būtų „lengviau“ ir pigiau. Apollo-17 vadas G. Cernan pabrėžė Mėnulio dulkių tyrimų svarbą – DUSTER (Dust and Plasma Environment Survey) bei CEDA (Compact Electrostatic Dust Analyser). Daugiausiai marsietiškų ketinimų turi E. Musk, bet dabar delsia žemiškų rūpesčių gausoje.