Apie Apollo erdvėlaivių nusileidimo vietas Žemės palydovo paviršiuje, paliktus įrenginius ir pėdsakus labai daug informacijos pateikė 2009 metais į Mėnulio orbitą nulėkdintas LRO tyriklis.
NASA erdvėlaivio Apollo-17 nusileidimo vieta Mėnulyje
Erdvėlaivių pėdsakai Mėnulyje
Apollo-11 nusileidimo rajonas
Apollo-12 nusileidimo rajonas
Apollo-14 nusileidimo rajonas
Apollo-15 nusileidimo rajonas
Apollo-16 nusileidimo rajonas
Apollo-17 nusileidimo rajonas
JAV Mėnulio programa
JAV prezidentas John Fitzgerald Jack Kennedy Mėnulio programos užduotį suformulavo kalboje JAV kongrese 1961 metų gegužės 25 dieną: „Visų pirmą, aš manau, kad ši tauta turėtų įsipareigoti pasiekti tikslą – dar nesibaigus šiam dešimtmečiui išlaipinti žmogų Mėnulio paviršiuje ir saugiai sugrąžinti jį atgal į Žemę. Nė vienas kosminės erdvės projektas tuo laiku nebus toks įspūdingas visai žmonijai, nė vienas kosminės erdvės tyrimo projektas nebus toks svarbus kaip šis. Ir nė vienas jų nebus toks sunkiai ir brangiai įgyvendinamas kaip šis.“
Vėliau, 1962 metų rugsėjo 12 John Kennedy Rice universiteto stadione pasakė garsiąją Mėnulio kalbą: „Nė viena tauta, kuri tikisi būti lydere, nebus paskutinėje vietoje šiose lenktynėse. <…> Mes pasirinkome skristi į Mėnulį ne todėl, kad tai yra lengva, bet todėl, kad tai yra sunku.“
Mėnulio modulis (Lunar module – LM)
Erdvėlaivio techninis (service) ir komandinis (command) moduliai (CSM) orbituoja apie Mėnulį
Šią užduotį NASA įvykdė 1969 metų liepos 20 dieną, kai ant Mėnulio paviršiaus nusileido pirmasis pilotuojamas erdvėlaivis Apollo-11 su astronautais Neil Arsmtrong ir Edwin Aldrin. Sovietų Sąjunga nuskraidinti kosmonautų link Mėnulį ir nusileisti nesugebėjo.
Pilotuojamų Mėnulio misijų logotipai
Apollo programos nesėkmės
Deja, vykdant šią programą, ne viskas klostėsi gerai. Pirmoji katastrofa – gaisras 1967 metų sausio 27 dieną, kai starto komplekse bandant ervėlaivį žuvo astronautai Virgil Grissom, Edward White ir Roger Chaffe. Po gaisro erdvėlaivis buvo pavadintas Apollo-1. NASA Mėnulį programą sustabdė 18 mėnesių.
Antroji avarija įvyko erdvėlaivyje (lemtingu skaičiumi 13) skrydžio į Mėnulį metu 1970 balandžio 13 dieną. Erdvėlaivio techniniame modulyje sprogo deguonies bakas Nr. 2 (viso buvo 4 bakai: 2 deguonies ir 2 vandenilio) ir nustojo veikti dvi iš trijų kuro elementų baterijos, kurios aprūpina komandinį modulį elektros energija. Erdvėlaivis, netekęs energijos bei deguonies šaltinių, negalėjo nusileisti Mėnulyje. Teko jį apskrieti ir sėkmingai grįžti į Žemę. Astronautų gyvybei buvo iškilusi rimta grėsmė. NASA pasirinktas skrydžio link Mėnulio variantas leido erdvėlaiviui apskrieti Mėnulį ir pasukti atgal link Žemės be varytuvų naudojimo.
Vykdant šią programą, iki Mėnulio nuskrido 24 astronautai, Mėnulio paviršiuje dirbo 12 astronautų, programos vadovas – Werner von Braun, vadovavęs pačios galingiausios raketos Saturn V sukūrimui.
Trumpa pilotuojamų skrydžių su nusileidimais į Mėnulį apžvalga
Šalutinis programos produktas – Skylab kosminė stotis, kurios statybai ir iškėlimui buvo panaudota likusi viena iš trijų raketų Saturn V.