Mažieji satai

Mažieji satai buvo įvardinti XXI amžiaus antrajame dešimtmetyje

Mažieji satai paskatino kosmoso technologijų plėtrą

Pasak vle.lt, satas arba palydovas arba dirbtinis Žẽmės palydõvas, erdvėlaivis, skriejantis geocentrine elipsine orbita. Maksimalus skriejimo aukštis (orbitos apogėjuje) gali siekti kelis šimtus tūkstančių kilometrų. Apskriejimo aplink Žemę periodas priklauso nuo vidutinio skriejimo aukščio ir gali sudaryti nuo 89 minučių iki kelių parų. Į orbitą aplink Žemę dirbtinis Žemės palydovas iškeliamas nešančiąja raketa, kuri, pasiekusi apskaičiuotą aukštį ir greitį, atskiriama nuo dirbtinio Žemės palydovo. Toliau dirbtinis Žemės palydovas orbita juda iš inercijos. Dirbtinis Žemės palydovas tyrinėja Žemės atmosferą, jonosferą ir magnetosferą, kosminę terpę Žemės aplinkoje, matuoja Žemės taškų koordinates, jie t. p. naudojami ryšiams, meteorologinėm prognozėms sudaryti, kariniams tikslams.

Pirmuosius satus paleido Sovietų Sąjunga, 1957 spalio 4 d. Sputnik 1, ir Jungtinės Amerikos Valstijos, 1958 sausio 31 d., Explorer 1. 2024 pavasarį dirbtinius Žemės palydovus yra paleidusios per 110 šalių.

CubeSat ir mažieji satai

Kubsatai yra nanosatų ir mikrosatų klasė, kuriai būdingas standartinis dydis ir formos faktorius. NASA iliustracija

CubeSat arba kubsatai – tai standartinio dydžio ir formos nanopalydovų klasė. Standartinis „CubeSat“ dydis yra „vienas vienetas“ arba „1U“. Tokio sato matmenys yra 10x10x10 cm, ir jį galima išplėsti iki didesnių dydžių: 1,5, 2, 3, 6 ir net 12U.

Kubsatų pradžia buvo 1999 metai, kuomet Kalifornijos politechnikos valstybinis universitete San Luis Obispo (Cal Poly) ir Stanfordo universitetas sukūrė platformą švietimui ir kosmoso tyrimams. Kubsatų kūrimas tapo atskira pramonės šaka, kurioje vyriausybė, pramonė ir akademinė bendruomenė bendradarbiauja siekdamos vis didesnių pajėgumų. Dabar „CubeSats“ yra ekonomiškai efektyvi platforma moksliniams tyrimams, naujų technologijų demonstravimui ir pažangių misijų koncepcijoms, naudojant žvaigždynus, būrius, išskaidytas sistemas.

Mažųjų satų klasės

Ypač mažųjų satų paleidimų padaugėjo 2020 metais, kuomet juos masiškai, po 60 satų vienu startu, ėmė kelti bendrovė SpaceX, plėtodama Starlink interneto spečių. Vėliau prie komunikacinių mažųjų satų startų gausinimo prisijungė ir OneWeb bendrovė.

Paleidimų rūšys

2023 metais į kosmosą buvo paleista 2860 mažųjų satų arba 97 proc. visų išvestų į kosmosą aparatų. Jų buvo 2938. Dėliojame toliau. Komunikacinių arba Starlink bei OneWeb interneto spiečių satų iškelta 79 proc. arba 2116 vienetai. Žemės žvalgymo (remote sensing) satų iškelta 13 proc.,  technologijų vystymo satų 7 proc., mokslinių ir kitos paskirties satų iškelta po 1 proc.

Kiti komunikaciniai operatoriai 2023 metais iškėlė 513 vnt. mažųjų satų, ne pelno siekiančios organizacijos iškėlė 88 satus, vyriausybinės civilinės ir vyriausybinės karinės atitinkamai iškėlė po 88 ir 82 satus.

Tendencijos

Pastebima įvairių spiečių satų tendecija yra masės didėjimas. Starlink v1 satų masė buvo 300 kg, Starlink v2 mini yra ~ 800 kg, Žemės zondavimo Planet Lab spiečiaus SkySat satai buvo 110 kg, o vėlesni Pelican satai ~ 150 kg.

Kita pastebima tendencija yra paleidimo į kosmosą operatorių ir naujų paleidimo operatorių gausėjimas: 2014 metais buvo 80 operatoriai, o 2023 metais – 267 operatoriai. Jei 2014 metais buvo ~ 34 operatoriai iškėlę pirmąjį savo satą, tai 2023 metais tokių operatorių buvo 145.

Satų  operatoriai

2014 – 2023 metais iškelta 8500 mažųjų satų. Didžiąją daugumą jų, 87 proc., valdo 6 operatoriai: SpaceX, OneWeb, PlaneLab, Swarm, Spire ir CG satellite.

Didieji mažųjų satų operatoriai

302 operatoriai valdo likusius 13 proc. Pateikiame operatorių ir jų valdomų satų skaičiaus sąrašą:  Satellogic – 44, ICEYE – 30, Kepler – 23, Guodian Gaoke – 21, Astrocast – 20, Spacety – 19, BlackSky – 18, HawkEye 360 – 18, Xioyong Microelectronics Park – 18, ORBCOMM 17, Fossa Systems – 17, BlackSky Global – 16, Kleos Space – 16, Abla Orbital – 15.